• Gamta ir gyvūnai

    Aplinkos ministras S. Gentvilas: COP28 įsipareigojimus Lietuva įgyvendina jau šiandien

    Gruodžio 13 d. Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) pasibaigusioje COP28 klimato kaitos konferencijoje pasiektas istorinis susitarimas dėl subsidijų iškastiniam kurui atsisakymo palaipsniui, kurio buvo siekiama pastaruosius 14 metų. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, nors globaliu mastu sprendimas priimtas tik dabar, Lietuva jau kuris laikas imasi ambicingų klimato kaitos švelninimo veiksmų. „Net jeigu klimato kaita neegzistuotų, Lietuvos ekonomikai žalioji transformacija vis tiek apsimoka. Pirkdami iškastinį kurą, elektrą ir kitus energijos šaltinius į užsienį išsiunčiame apie 6 proc. nacionalinio BVP. Atsisakydami iškastinio kuro mes rūpinamės ne tik šiandienos, bet ir ateities kartomis, kurios paveldės mūsų sprendimus. Todėl šiais metais priėmėme labai plataus užmojo akcizų įstatymo pakeitimą, kuriuo numatomas ir tolimesnis iškastinio kuro apmokestinimas“,…

  • Sveikata

    Kiekvieno šventinio stalo pažiba – marinuota silkė, kokios dar nesate ragavę: dietologė atskleidė, kiek jos galime suvalgyti

    Artėjant Kalėdoms daugelis ima dairytis šventinių patiekalų receptų bei jų ingredientų. Vienas pagrindinių – marinuota silkė, be kurios neįsivaizduojami tradiciniai lietuviški Kūčių patiekalai. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes. Tiesa, svarbu rinktis mažiau riebalų turinčius jos priedus. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, jog dėl greito gyvenimo tempo vis daugiau pirkėjų renkasi jau paruoštą silkę, o nusprendusiems ją gaminti namuose rekomenduoja, kaip išsirinkti šviežią ir šventiniam stalui tinkamiausią žuvį.  Visaverčių baltymų ir vitaminų šaltinis  Daugelis gardžių tradicinių Kūčių patiekalų neįsivaizduojami be silkės. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, silkė priskiriama riebių žuvų…

  • Gamta ir gyvūnai

    Ūkininkė Vita Šlapkauskienė: „Mums nebuvo sudėtinga gauti „Kokybės“ produktų ženklinimą. Savo užaugintas uogas, vaisius valgome mes, mūsų vaikai, draugai“

    „Ar mes būtume sertifikuoti, ar ne, visą laiką stengiamės auginti ir gaminti pakankamai aukštos kokybės uogas, gaminius, kuriuos valgome ir patys. Be to, jei esi įprastinis ūkininkas, vartotojų ir pirkėjų lengvai nepriviliosi. Uogininkų yra nemažai, o Lietuva nėra didelė. Uogos – ne mėsa, ne bulvės, o desertas, kuris turi kuo nors sužavėti, patraukti. Pavyzdžiui, turgelyje – kaip ir nemažai ūkininkų. Bet daug žmonių grįžta pirkti pas mus“, – sako ūkininkė Vita Šlapkauskienė. Mindaugo ir Vitos Šlapkauskų ūkyje ne tik auginami, bet ir perdirbami pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą sertifikuoti vaisiai ir uogos. Nacionalinės kokybės produktai (NKP) žymimi ženklu „Kokybė“. Su ūkininke kalbasi žurnalistas Darius Sėlenis. Ką savo ūkyje auginate, ką…

  • Gamta ir gyvūnai

    Seimo nario L. Jonausko pranešimas: parlamentaras prašo Prezidento vetuoti Seimo priimtą Medžioklės įstatymą

    2023 m. gruodžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas, reaguodamas į šiandien Seimo priimtą Medžioklės įstatymą, kuriuo šernams ir invaziniams gyvūnams medžioti įteisinamas naktinio matymo taikiklių naudojimas, kreipėsi į Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamas, kad šis įstatymas būtų vetuotas.  L. Jonauskas teigia, kad šis įstatymas priimtas pataikaujant smulkiai interesų grupei, neatsižvelgus į institucijų prieštarą ir galimas grėsmes. „Jau gerą dešimtmetį įvairiais būdais bandoma įteisinti naktinio matymo taikiklių naudojimą medžioklėje. Ankstesnėse kadencijose Seimas, veikiamas neigiamos visuomenės nuomonės, nesiryždavo pritarti vieno ar kito politiko bandymams įteisinti šių priedėlių naudojimą medžioklėje. Šiandien Seimas balsavo gėdingiausiame savo…

  • Gamta ir gyvūnai

    Sudarytos galimybės nustatyti saugomas teritorijas privačioje žemėje sukeliant mažiau konfliktų

    Seimas pritarė Saugomų teritorijų įstatymo ir jį lydinčių 6 teisės aktų pakeitimams, kurie sudarys teisines galimybes nustatyti saugomas teritorijas privačioje žemėje sukeliant mažiau konfliktų. Esant būtinybei įsteigti jas privačioje žemėje, sprendimai bus priimami įvertinus ir pasvėrus visus argumentus, tinkamai atlyginant žemės savininkams, šis procesas taps labiau įtraukiantis ir efektyvesnis. „Šio įstatymo pataisos nustato saugomų teritorijų steigimo ir kompensavimo procedūras, kad jos būtų aiškesnės. Tai yra labai svarbu tiek miškų savininkams, tiek ūkininkams. Be to, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba saugos ne tik nacionalinius ir regioninius parkus, bet ir atskiras buveines. Įstatyme aiškiai apibrėžiama, kas yra žalioji infrastruktūra, kuri ypač aktuali miestuose“, – Seime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Saugomų teritorijų sistema…

  • Gamta ir gyvūnai

    MOKSLININKAI, INSTITUCIJŲ IR PRAMONĖS ATSTOVAI APTARĖ LIETUVOS CO2 SURINKIMO BEI SAUGOJIMO GALIMYBES SIEKIANT EUROPOS SĄJUNGOS ŽALIOJO KURSO TIKSLŲ

    Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijos yra vienas iš būdų siekti visiško pramonės neutralumo klimatui bei atlikti lemiamą vaidmenį įgyvendinant tvarią pramonės transformaciją, kurios keliu sparčiai žengia ir vakarų Europos šalys (Danija, Olandija, Norvegija ir kitos). AB „Akmenės cementas” reaguodama į atnaujintą Europos Sąjungos (ES) reguliavimą dėl CCS technologijų vaidmens ES dekarbonizacijos tikslų perspektyvoje (Net Zero Industry Act) subūrė pramonės, valdžios, mokslininkų, partnerių auditoriją į bendrą renginį „NetZero 2050: pramonės dabartis ir ateities perspektyvos Lietuvoje“. Buvo apžvelgta, kaip sekasi įgyvendinti Europos žaliojo kurso iniciatyvas Lietuvoje, su kokiais iššūkiais susiduria pramonė ir į kokius tvarius sprendimus planuojama investuoti, kaip sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant užsibrėžtų tikslų. Diskutuota apie CO2, kaip didžiausią…

  • Sveikata

    Tarptautinės Kalėdų labdaros mugės metu paaukota daugiau nei 73 tūkst. eurų

    Vilniaus Rotušėje vykusios 21-osios Tarptautinės Kalėdų labdaros mugės metu lankytojai ir rėmėjai paaukojo daugiau kaip 73 tūkst. eurų. Šį ketvirtadienį iškilmingoje ceremonijoje Lenkijos ambasadoje surinktos lėšos buvo išdalintos aštuonioms organizacijoms, padedančioms sunkumus patiriantiems žmonėms. Į iškilmingą Tarptautinės Kalėdų labdaros mugės uždarymo popietę atvyko Lenkijos ambasadoriaus sutuoktinė Joanna Radziwiłłowa, Kalėdų mugės organizacinio komiteto narės, remiamų organizacijų atstovai, Lietuvoje reziduojančių ambasadų atstovai ir kiti garbingi svečiai. Šventinę ceremoniją atidarė Lenkijos ambasadoriaus sutuoktinė, kuri džiaugėsi galimybe prisidėti prie šios iniciatyvos. „Pastarieji metai pasaulyje buvo kupini iššūkių ir neramumų – COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir Izraelyje privertė daugelį bent akimirkai sustoti ir susimąstyti. Šiandien turime būti nepaprastai dėkingi ir laimingi už tai, ką turime…

  • Studijos - Karjera

    Prof. Vytautas Kasiulevičius: „Būsimieji gydytojai privalo įgyti maksimalias kompetencijas“

    Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas kviečia į konferenciją „Vilniaus universiteto gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimo projektai“. Renginio tikslas – suburti sveikatos politikos formuotojus, užsienio medicinos švietimo ekspertus ir medicinos akademinės bendruomenės elitą, siekiant aptarti ir visuomenei pristatyti jaunų gydytojų rengimo iššūkius ir prioritetus. Bus galimybė pakalbinti medicinos edukacijos ekspertus – prof. Olle’ę ten Cate’ę (medicinos edukacijos profesorius emeritas, adjunktas, Utrechto universiteto medicinos centras, medicinos profesorius, Kalifornijos universitetas), prof. Harmą Petersą (sveikatos profesijų edukacijos magistras, Charité – Medicinos universitetas, Berlynas, AMSE prezidentas), prof. Januszą Janczukowiczių (Lodzės medicinos universiteto Medicinos edukacijos plėtros prodekanas, Medicinos edukacijos centro vadovas), taip pat Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekaną prof. Dalių Jatužį ir podiplominių studijų prodekaną prof. Vytautą…

  • Sveikata

    Susirgus temperatūra gali ne tik kilti, bet ir kristi: specialistai atsako, ką tai reiškia

    Jei susergame ir ima kilti temperatūra, suprantame, kad taip ir turi būti, organizmas kovoja su virusu ar bakterija. Tačiau jei savijauta siaubinga, o temperatūra nė kiek nekyla, arba, dar keisčiau – ima kristi? Iš tiesų kūno temperatūros sumažėjimas susirgus gali būti ženklas, kad organizmas sunkiai kovoja su infekcija arba kad sutriko jo šilumos reguliavimo procesas. „Kūno temperatūra – individualus dalykas. Daugelis mūsų normalia kūno temperatūra laikome 36,6 °C, bet paprastai šios ribos yra 36,0-37,5 °C, o temperatūra nuo 37,7 °C jau laikoma karščiavimu. Esame įpratę, kad susirgus kūno temperatūra būtent ir ima kilti, tačiau kartais pasitaiko priešingų pokyčių – kūno temperatūra nukrenta žemiau normos ribos. Neretai pacientai skundžiasi ir tuo,…

  • Sveikata

    Naujas požiūris: ne savityra, o mamografija yra gydytojų rekomenduojamas būdas profilaktiškai tirti krūtis

    2023-12-14 Krūtų vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Europos Sąjungoje per gyvenimą ja suserga kas vienuolikta moteris. Kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, tuo geresnė ligos prognozė – net 95 proc. atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuotas krūtų vėžys gali būti pagydomas. Tačiau pirmų stadijų liga simptomų neturi, todėl užtikrinti ankstyvą diagnostiką galima tik reguliariai atliekant profilaktinius tyrimus, kurių svarbiausias – mamografija. Plačiau apie jį pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja radiologė Eglė Gvazdaitė. Specialistės teigimu, mamografijos tyrimas turi lemiamą reikšmę ankstyvoje krūtų vėžio diagnostikoje. Tyrimo metu, naudojant rentgeno spindulius, gaunamas suminis detalus krūties audinio vaizdas – mamograma, leidžiantis aptikti krūtų vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Mamogramos skirstomos į profilaktines ir…

Privatumo politika