Aplinkos ministerija kviečia socialinius partnerius – aplinkosaugininkus, mokslininkus, nevyriausybinių organizacijų, verslo sektoriaus atstovus ir visuomenę – dalyvauti XIX Vyriausybės programos įgyvendinimo planavime. „Kviečiame kartu planuoti XIX Vyriausybės programos įgyvendinimo darbus. Nuo mūsų visų bendro ir konstruktyvaus dialogo priklausys, ar sugebėsime rasti efektyviausius sprendimus svarbiausiems aplinkosaugos, teritorijų planavimo, klimato kaitos ir kitų sričių iššūkiams spręsti. Siekiame, kad kiekvienas pasiūlymas būtų išgirstas ir argumentuotai apsvarstytas. Tik dirbdami kartu galime užtikrinti, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo būdai atitiks mūsų visų lūkesčius,“ – teigia aplinkos ministras Povilas Poderskis. Atkreipiame dėmesį, kad iki 2025 m. sausio 30 d. kiekviena ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės programos nuostatomis, suformuluos 3–5 pagrindinius veiklos prioritetus savo veiklos srityse ir parengs veiksmų rinkinius…
Abiturientų dilema: kaip išsirinkti tinkamą karjeros kelią?
Mokslo metams įpusėjus, vyresni moksleiviai susiduria su karjeros pasirinkimo dilema: abiturientams tai svarbu renkantis brandos egzaminus ir būsimas studijas, dešimtokams – mokomuosius dalykus ir jų lygius. Rodosi, kad kur kas lengviau yra tiems, kas svajonių specialybę išsirenka dar vaikystėje. Vis dėlto, realybė kartais būna kitokia – išsvajota profesija nuvilia ir netinka, o tai įpainioja į karjeros klystkelius. Magistrantūros studentės Ievos Žemaitaitytės patirtis – viena iš tokių. Šiuo metu VILNIUS TECH Kūrybos visuomenės komunikaciją studijuojanti mergina apie dabartinę karjeros stotelę nei vaikystėje, nei paauglystėje negalvojo – dar pirmoje klasėje, sužavėta savo mokytojos, Ieva nutarė sekti jos pėdomis ir rinktis pedagogės kelią. Metams bėgant jos svajonės nekito, tad jokio kito varianto ji…
Įtraukiantys miestai. Menas kurti priklausomybę vietai Lietuvos viešosiose erdvėse
Dr. Paulina Budrytė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto podoktorantūros stažuotoja Įsivaizduokite, kad vaikštinėjate po Vilniaus, Kauno ar net Palangos miesto parką ir stebite kitų parko lankytojų bėgikų, jaunų šeimų ar šunų vedžiotojų šurmulį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai neįpareigojantis, nerūpestingas reginys. Tačiau po šia atsipalaidavimo skraiste atsakingiems Lietuvos miestų planuotojams ir politikos formuotojams tyliai kunkuliuoja daugybė klausimų: kaip saugiai čia jaučiasi žmonės? Ar ši žalioji erdvė prieinama visiems ir ar ji skatina teigiamą visų bendruomenės narių bendravimą? Pasirodo, miesto erdvės gali būti puikūs veidrodžiai, atspindintys ne tik fizinį miesto išplanavimą, bet ir socialines vertybes bei gyventojų patiriamą įtraukties ar atskirties jausmą. Miestų dizainas – subtilus menas Lietuvoje…
Būsimiems medikams planuojama skirti daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 2025–2026 mokslo metais į valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros studijas siūlo priimti kaip ir 2024-2025 metais 365 asmenis ir dar skirti 20 papildomų valstybės finansuojamų vietų (tad iš viso – 385). Į odontologijos rezidentūros studijas – 10. Taip pat daugiau dėmesio bus skirta skubiajai medicinos pagalbai, vaikų ir paauglių psichiatrijai bei klinikinei farmakologijai. SAM Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komiteto (VUK) posėdžio metu ketvirtadienį pateikė siūlymus, jie šiuo metu svarstomi. SAM siūlymus, kurie bus suderinti su VUK, artimiausiu metu pateiks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. „Šiandien medikų trūkumas šalyje yra aktuali problema, todėl labai svarbu pasitelkti tikslingas priemones, kurios į darbo rinką pritrauktų jaunuosius…
LSMU mokslininkai: obsesinis-kompulsinis sutrikimas apsunkina reabilitaciją po išeminės širdies ligos
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimas atskleidė naujų įžvalgų apie obsesinės-kompulsinės asmenybės sutrikimo ir vykdomųjų funkcijų ryšį tarp asmenų, sergančių išemine širdies liga. Obsesinės-kompulsinės asmenybės sutrikimas, pasireiškiantis perdėtu perfekcionizmo siekiu ir kontrolės poreikiu, pastebimas apie 8 proc. asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis. Su šiuo sutrikimu susijęs specifinis kognityvinis asmens profilis, pasižymintis nelanksčiu mąstymu ir protiniu nuovargiu, gali neigiamai paveikti įsitraukimą į reabilitacijos programą, gydymo plano laikymąsi. Dėl šių priežasčių asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis bei turintys obsesinio-kompulsinio asmenybės sutrikimo bruožų, gali būti labiau linkę pakartotinai sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. LSMU MA Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupė – Agnė Stanytė, Julija Gečaitė-Stončienė, Aurelija Podlipskytė, Julius…
Kriptovaliutos – ne vien bitkoinas: 2025-aisiais galime sulaukti alternatyvių monetų proveržio
Pirmoji kriptovaliuta pasaulyje pasirodė vos 2009 metais ir iki šiol yra didžiausia ir populiariausia, o jos pavadinimą žino kiekvienas – tai bitkoinas. Iš pradžių ir jis nebuvo vertinamas rimtai ir tik 2013 metais, kai vertė perkopė kelis šimtus dolerių, kriptovaliutos populiarumas pradėjo augti eksponentiškai. Šiandien investuojant galima rinktis iš tūkstančių skirtingų virtualių monetų, o dalies jų vertė jau kurį laiką stabiliai auga ir sklaido rinkos abejones dėl laikinumo lygiai taip pat, kaip jas teko sklaidyti bitkoinui. Viena didžiausių pasaulyje statistinių duomenų platformų „Statista“ savo ataskaitoje nurodo, kad praėjusių metų rudenį egzistavo beveik 20 tūkst. kriptovaliutų. Vis dėlto nurodoma, kad daugelis jų galėjo būti ne itin aktyvios ar net visai nebeveikiančios.…
VDU profesorė apie Sausio 13-osios įvykius: nebuvo net minties neiti, jei tik gali
VDU profesorė apie Sausio 13-osios įvykius: nebuvo net minties neiti, jei tik gali 1991-ųjų Sausio įvykių metu daugelis jautėsi privalą būti Vilniuje prie Seimo ar Televizijos bokšto, esantys Kaune važiavo budėti į Sitkūnus ir Juragius. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojai ir studentai taip pat būrėsi universiteto centriniuose rūmuose S. Daukanto gatvėje, vildamiesi apsaugoti ne tik VDU, bet ir Lietuvos radijo ir televizijos Kauno skyriaus televizijos stotį, iš kurios Sausio 13-osios naktį, Sovietų desantininkams užgrobus Vilniaus televizijos bokštą, prasidėjo transliacija. Milžiniška įtampa – pražilo per naktį „Viskas vyko labai spontaniškai. Ir tas žmonių Vilniuje pavyzdys užkrėtė ir parodė, kad reikia tiesiog būti, o kaip ten bus, pamatysime. Aišku, jokių laužų negalėjo…
2,6 milijono pavogtų duomenų: ar jūsų naršyklės įskiepiai saugūs?
„Bleeping Computer“ duomenimis, daugiau nei 2,6 milijono vartotojų neseniai tapo kenksmingų „Chrome“ įskiepių aukomis. Pastarosiomis savaitėmis paaiškėjo, kad dešimtys naršyklės priedų tyliai vogė žmonių duomenis, perimdavo socialinių tinklų paskyras ir net manipuliavo reklaminėmis kampanijomis. „Telia“ pasakoja, kokias grėsmes kelia nesaugių įskiepių naudojimas ir kaip jų naudotojams užtikrinti savo duomenų saugumą. „Kalbėdami apie kibernetinį saugumą, dažnai minime sukčių el. laiškus ar programas, o naršyklės įskiepiai neretai lieka nuošalyje. Būtent todėl jie tampa vis populiaresniu programišių įrankiu. Net pakankamai gerai žinomi įskiepiai, suteikiantys greitesnį DI asistentų iškvietimą ar papildomą duomenų apsaugą, gali būti apkrėsti kenkėjišku kodu ir tyliai pasisavinti svarbiausių paskyrų prisijungimus. Dėl šios priežasties vartotojai turėtų labai įdėmiai sekti, ką diegia…
Spalvos ir pinigai: kaip nepasiduoti slaptiems rinkodaros triukams ir pirkti atsakingai
Ar kada susimąstėte, kodėl nuolaidų etiketės dažniausiai yra raudonos, o kvietimo veiksmui mygtukai (angl. call to action) – oranžinės spalvos? Spalvų psichologija yra veiksminga rinkodaros priemonė, galinti reikšmingai paveikti vartotojų elgesį ir sprendimus. Plačiau apie tai, kokios spalvos galimai labiausiai lengvina piniginę ir skatina impulsyviai pirkti, pasakoja „Luminor“ kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Raudona: išlaidų katalizatorius Raudona yra viena efektyviausių spalvų, naudojamų siekiant paskatinti žmogų pirkti ir išleisti daugiau, dėl to ši spalva rinkodaroje naudojama kone dažniausiai. Nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, raudona aktyvina nervų sistemą, o žmogus, veikiamas stiprios emocinės reakcijos, gali būti mažiau linkęs kritiškai vertinti pirkinius. „Būtent dėl šios priežasties raudoną spalvą dažnai galima išvysti nuolaidų etiketėse ir akcijų leidiniuose. Ji ryški, intensyvi,…
Dopaminas ir mūsų kasdienybė: kaip socialiniai tinklai „apdovanoja“ smegenis?
Kai telefonas pažadina jus ryte, iškart atidarote „Facebook“ ir tikrinate naujienas. Sėsdami pusryčiauti slenkate per „Instagram“. Dirbate fone pasileidę „YouTube“ vaizdo įrašą. O atsigulę į lovą, dieną užbaigiate žiūrėdami „TikTok“. Pastovus soc. tinklų naudojimas turi didelę įtaką jūsų smegenims. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad kiekvienas pranešimas ir patiktukas ne tik skatina jus grįžti prie ekranų, bet ir sukelia sunkiai pastebimą priklausomybę. Sukurti taip, kad išlaikytų dėmesį Kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas* parodė, kad Lietuvos gyventojai iš kitų ES šalių išsiskiria labiau paplitusiu rizikingu socialinių tinklų naudojimu. Jo paplitimas yra apie du kartus didesnis nei kitose ES valstybėse. „Jei tik…
