• Studijos - Karjera

    Lietuvos ir Armėnijos pirmosios ponios aptarė švietimą ir inovacijas

    Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį, su vizitu lankydamasi Armėnijos sostinėje Jerevane, susitiko su šios šalies pirmąja ponia Anahit Minasyan. Pirmosios ponios aptarė Lietuvos ir Armėnijos švietimo sistemų gerinimo klausimus, apsikeitė nuomonėmis apie inovacijų svarbą, moksleivių ir studentų gerovės bei aplinkosaugos stiprinimo iššūkius. D. Nausėdienė ir A. Minasyan kartu apsilankė Jerevano Nor Kharberd bendruomenės vidurinėje mokykloje, kurioje Lietuvos įmonė „Solet Technics“ šį pavasarį įrengė modernią saulės elektrinę. Lietuvos pirmoji ponia akcentavo, kad Lietuva džiaugiasi galėdama su Armėnija pasidalinti savo sukaupta patirtimi saulės energetikos srityje, taip pat aprūpinti šalies mokyklas saulės elektrinių įranga. „Prisidėdama prie šios mokyklos gerovės puoselėjimo, Lietuva prisideda prie Armėnijos jaunosios kartos švietimo ir Jūsų šalies ateities kūrimo.…

  • Gamta ir gyvūnai

    Neabejingi gamtai piliečiai neišsigando lietaus ir rinkosi į miškų švarinimo talką – visoje Lietuvoje vyko „Miško kuopa“

    Gegužės 21 d. visoje Lietuvoje jau antrą kartą vyko Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miškų tvarkymo talka „Miško kuopa“. Talka vyko visuose 26-iuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose. „Jau antri metai, kaip kartu darome šią akciją, pažiūrėsime, ar per metus įvyko pokytis. Palinkėčiau nerasti šiukšlių miškuose ir kad tokios miško kuopos nueitų į praeitį. “, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Labai džiaugiuosi, kad prie tradicinių miškininkų renginių prisidėjo „Miško kuopa“, kuri šiemet vyko jau antrą kartą. Nors oras buvo ir lietingas, pilietiškai nusiteikę žmonės nepabūgo susivienyti dėl kilnaus tikslo ir skirti savo dieną bendrai miškų tvarkymo talkai. Tokie renginiai ir žmonių dalyvavimas juose – labai svarbus ir reikšmingas žingsnis į švaresnį, tvaresnį…

  • Laisvalaikis

    Gaminame lauke: ant grotelių kepti vaisiai nudžiugins netikėtu skoniu ir paįvairins savaitgalio racioną (receptas)

    Grilintos daržovės populiarėja, bet ant grotelių kepti vaisiai – vis dar naujiena, nors toks pasirinkimas leistų patirti įdomesnius jų skonius. Prekybos centro „Rimi“ mėsos technologas Vidas Nadzeika sako, kad vaisius ant ugnies galima kepti iki norimos konsistencijos: „Norite minkštesnų – kepkite juos ilgiau, norite kietesnių – trumpiau. Griežtų taisyklių čia nėra, ieškokite, kas labiausiai patinka būtent jums.“ Įprastai kriaušės desertui patiekiamos keptos orkaitėje su pelėsiniu sūriu, riešutais, medumi, bet grilintos sužavės dar kitokio skonio niuansais, o tuo pačiu bus vienas iš sveikesnių pasirinkimų. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, visų pirma kriaušės vertinamos dėl vitamino B, C ir K, mineralų vario ir kalio, skaidulų, tad nereikėtų…

  • Gamta ir gyvūnai

    Biologinę įvairovę išsaugosime tik darniai sugyvendami su gamta

    Sekmadienį Lietuva kartu su 195 pasaulio valstybėmis, pasirašiusiomis Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją, minės Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Šių metų jos šūkis – „Kuriame bendrą ateitį visoms gyvybės formoms“ – atskleidžia, koks priklausomas nuo gamtos yra žmogus ir skatina keisti įpročius, kad sustabdytume biologinės įvairovės nykimą, pražūtingą visai planetai. „Mes, žmonės, esame tiesiogiai priklausomi nuo biologinės įvairovės būklės. Labai gaila, bet šiuo metu biologinė įvairovė išgyvena gilią krizę, mokslininkai teigia, kad prarandame rūšis tūkstantį kartų greičiau, negu bet kada žmonijos istorijoje ir su išnykimo grėsme susiduria maždaug milijonas rūšių. Biologinės įvairovės išsaugojimas labai priklauso nuo žmogaus, todėl kiekvienas iš mūsų kasdien galime imtis veiksmų, kad darniai sugyventume su gamta“, –…

  • Gamta ir gyvūnai

    Į Nemuną išpiltas biologinis preparatas upinių mašalų lervoms naikinti

    Šiandien į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Mokslininkai jau nuo balandžio stebėjo upinių mašalų lervų išsivystymą Nemuno upėje tam, kad preparato panaudojimas būtų maksimaliai veiksmingas. Tai pirmasis pylimas šiais metais, antrasis pylimas, kuriuo siekiama sumažinti pasroviui upe  iš biologiniu preparatu neapdorotos Nemuno atkarpos atplaukusių lervučių gausumą, bus parinktas atsižvelgus į Gamtos tyrimų centro mokslininkų rekomendacijas.  Iš viso šiais metais į Nemuną bus išpilta 5,8 tūkst. litrų preparato mašalams naikinti. Projekto įgyvendinimo vertė – 93 tūkst. eurų. Valstybė projektui vykdyti šiais metais skyrė 65 310 eurų dotaciją, likusias lėšas lygiomis dalimis sumokėjo penkios pietų Lietuvos savivaldybės: Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei…

  • Studijos - Karjera

    Ekspertai dalysis įžvalgomis apie Lietuvos visuomenę 2050-aisiais: kiek mūsų ir kokie mes būsime?

    Tęsiasi Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ teminės diskusijos, kuriose įvairių sričių ekspertai aptaria galimus Lietuvos ateities scenarijus pasitelkdami valstybės raidai svarbias temas: tai saugumas, visuomenė, švietimas (mokslas, technologijos), ekonomika, klimato kaita, valstybės valdymas. Pirmoje diskusijoje ekspertai dalijosi įžvalgomis apie valstybės ateities saugumo perspektyvas, vaidmenį regione ir tarptautinėje aplinkoje, o gegužės 23 d. diskusijos tema – ateities visuomenė: kiek mūsų ir kokie mes būsime? Kovo mėnesį Vilniaus universiteto (VU) ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) surengtose ateities scenarijų rengimo dirbtuvėse įvairių sričių ekspertai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai apibrėžė keturių pagrindinių galimų Lietuvos ateities scenarijų kontūrus. Kiekviename iš šių scenarijų atsispindi ir šešios tolesnei valstybės raidai per artimiausius kelis dešimtmečius svarbios teminės dimensijos, kurias toliau…

  • Gamta ir gyvūnai

    Pasaulyje nykstant bičių populiacijai priimti bites į miestą tampa itin svarbu

    Šiandien pasaulinė bičių diena, skirta atkreipti dėmesį į bičių populiacijos mažėjimą pasaulyje ir jų reikšmę mūsų aplinkai. Aplinkos ministerijos inicijuotas miesto bitininkystės skatinimo projektas padeda supažindinti visuomenę su nykstančios bičių populiacijos svarba ekosistemoms, bioįvairovės išsaugojimui ir kviečia apgyvendinti bites miestuose. Prieš metus prasidėjęs projektas plečiasi – Lietuvos miestuose pernai buvo įrengti aštuoni aviliai, šią vasarą jų padaugės iki 25. Bitės mieste – gyventojams vis dar neįprastas reiškinys, tačiau miesto bitininkyste susižavi vis daugiau įstaigų ir verslo įmonių. Aplinkos ministerijos inicijuotas miesto bitininkystės skatinimo projektas sulaukė susidomėjimo visoje Lietuvoje. Naujuose pritaikytuose aviliuose bitės apsigyvens net septyniuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Alytuje, Akmenėje ir Trakuose. „Skatindami ir plėtodami miesto bitininkystę siekiame…

  • Sveikata

    Ekspertai: Nacionalinę priklausomybių darbotvarkę reikės tikslinti įgyvendinimo planais

    Vyriausybė jau pateikė Seimui svarstyti Nacionalinę darbotvarkę, kurioje aptariamos priklausomybių problemos Lietuvoje ir apibrėžiama valstybės strategija per artimiausius 13 metų, iki 2035 metų. Ekspertai pastebi, kad šiame strateginės svarbos dokumente tabako kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimams skiriamas bene mažiausias dėmesys, be to, pasigendama konkrečių priemonių –kaip mažinti ne tik nuo tabako priklausomų žmonių skaičių, bet ir patiriamą žalą tų, kurie mesti rūkyti nesugeba. Aktualūs klausimai aptarti Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto surengtoje diskusijoje „Tabako priklausomybės viražai Nacionalinėje darbotvarkėje“. Apibendrindamas diskusiją jos moderatorius, gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov pastebėjo, kad svarbiausia užtikrinti, jog priklausomybių sukeliama žala šalies mastu neaugtų: „Čia kertiniai yra trys dalykai: žmonių grupės, su kuriomis reikia kalbėti,…

  • Studijos - Karjera

    Stato tiltus iš netradicinės medžiagos – ji geresnė nei betonas?

    Didžiausi pasaulio tiltai sveria tūkstančius tonų. Tačiau tai nieko nestebina – juk jie privalo atlaikyti didžiulę apkrovą. Daugiau klausimų ir nuostabos kelia visame pasaulyje statomi tiltai iš makaronų – iki 1 kg sveriantys statiniai atlaiko du ar tris šimtus kartų už savo svorį didesnę apkrovą. Ateityje makaronai pakeis betoną? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docento dr. Ronaldo Jakubovskio, maži statiniai, pastatyti iš makaronų, elgiasi panašiai, kaip pilno mastelio statiniai iš konstrukcinio plieno. Maketai iš makaronų kartais naudojami net ir seisminiuose pastatų maketų bandymuose. „Būtent todėl kartu su žaidybiniu elementu atsiranda ir dalis tikrovės – nuo apkrovos tiltai iš makaronų deformuojasi ir lūžta panašiai,…

  • Studijos - Karjera

    Šv. Sosto dėmesys ir sveikinimai konferencijai „50 metų po Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“

    Š.m. gegužės 25 d. 14 val. LR Seime vyks konferencija „50 metų po Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“. 2022 metus LR Seimas paskelbė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais taip pagerbdamas neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi tapusį reiškinį – Kronikos leidybą ir platinimą. Kronika reikšmingai prisidėjo prie Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Dabartinio J. Em. kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ, anuomet jauno kunigo kartu su bendražygiais pradėtas leisti pogrindinis leidinys informavo laisvąjį pasaulį apie žmogaus teisių pažeidimus, tikinčiųjų persekiojimus. Žinios iš Kronikos prasiverždavo per geležinę uždangą, buvo verčiamos į kitas kalbas ir nuguldavo  ant JAV prezidento Ronaldo Reigano stalo, pasiekdavo dabar jau šventuoju paskelbtą popiežių Joną Paulių II. Net 17…