2025 m. gegužės 14 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (LSMU KK) pasirašė Jungtinės veiklos sutartį, kurios tikslas – sukurti nacionalinį EBRAINS centrą „EBRAINS Lietuva“ ir įstoti į tarptautinį EBRAINS tinklą. EBRAINS (European Brain ReseArch InfrastructureS, ebrains.eu) – tai Europos neuromokslo tyrimų infrastruktūra, skirta aukščiausio lygio tarptautiniams moksliniams tyrimams fundamentaliųjų neuromokslų, medicinos ir dirbtinio intelekto srityse, inovatyviems mokslinių tyrimų rezultatams diegti klinikinėje praktikoje ir švietimo tarpdisciplininėje neuromokslų srityje plėtrai. Jungtinės veiklos sutartis padės sustiprinti bendrus Lietuvos ir EBRAINS organizacijų ir tyrėjų tyrimus smegenų sveikatos ir su smegenimis susijusių aukštųjų technologijų bei dirbtinio intelekto srityse.…
Kova su klimato kaitos dezinformacija tampa ES prioritetu
Net ir šiandien, kai informacijos prieinamumas kaip niekada didelis, viešojoje erdvėje plinta sąmokslo teorijos apie aplinką, klimatą bei kitose srityse. Vieni teigia, kad lėktuvai neva skleidžia pavojingas chemines medžiagas – vadinamuosius „chemtreilus“, kiti neigia pačią klimato kaitą, ją vadindami išgalvotu reiškiniu. Nors šie teiginiai prieštarauja mokslo įrodymams ir viešai prieinamiems duomenims, dezinformacija vis tiek sparčiai plinta. Viena iš priežasčių – informacijos gausa ir jos prieinamumas ne visada reiškia aiškų supratimą. Sudėtingi moksliniai duomenys ar formalus institucijų kalbėjimas neretai tampa barjeru, trukdančiu žmonėms susidaryti tikslų vaizdą. Informacija pateikiama pernelyg sudėtingai, todėl žmonės ima remtis supaprastintais, bet klaidinančiais aiškinimais. Tokie pasakojimai dažnai remiasi iš konteksto ištrauktomis ar dalinai teisingomis detalėmis, kurios iškraipomos…
Paneigė mitus apie celiulitą: vien sporto ir tinkamos mitybos gali nepakakti
Nepaisant populiarios nuomonės, celiulitas nėra būdingas tik turinčioms antsvorį – jis gali atsirasti ir lieknoms, aktyviai sportuojančioms moterims. Celiulitas formuojasi ne tik dėl fizinio aktyvumo stokos ir netinkamos mitybos, bet ir kitų veiksnių: genetinio polinkio, hormonų disbalanso ir kraujotakos sutrikimų. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Nedos Pašukonytės, dažnai girdima klaidinga nuomonė, jog celiulitas yra tik antsvorį turinčių ar vyresnio amžiaus moterų problema. „Tai nėra tiesa, nes celiulitas gali atsirasti ir lieknoms, sportuojančioms moterims. Net ir aktyviai judant bei laikantis sveikos mitybos, odos paviršiaus nelygumai gali išlikti. Kai kurios moterys stebisi, kad jau daugelį metų prižiūri savo kūną, tačiau celiulito visiškai pašalinti nepavyksta. Tai susiję su genetika, kuri turi didelę įtaką šiam…
Varšuvoje vykstančiame Europos šalių miškų įstaigų vadovų susitikime – Lietuvos įžvalgos, kaip didinti miškų atsparumą
Gegužės 13–15 dienomis Varšuvoje susitinka visų ES šalių miškų įstaigų vadovai ir kiti suinteresuotieji. Lenkija, šiuo metu pirmininkaujanti Europos Sąjungos Tarybai, sukvietė miškų įstaigų vadovus pasidalinti šalių patirtimi didinant miškų atsparumą ir ruošiantis įgyvendinti Gamtos atkūrimo reglamentą. Lietuvai šiame susitikime atstovauja ir pranešimą apie Lietuvos miškų atsparumą pristatė Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas dr. Albertas Kasperavičius. Pagrindinė susitikimo sesijos tema – „Miškų atsparumo stiprinimas per biologinės įvairovės apsaugą galimybės ir iššūkiai“. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) vadovas Albertas Kasperavičius pristatė Lietuvos poziciją šia tema. Pasak A. Kasperavičiaus, Lietuva imasi priemonių miškų atsparumui stiprinti didėjant klimatui, kenkėjams ir žemėnaudai. Šalies nacionalinė miškų politika vystosi siekiant toliau integruoti biologinės įvairovės…
Dirbtinis intelektas VU mokslininką įkvėpė sukurti metodą, paspartinantį šviesą konvertuojančių sistemų tyrimus
Moksliniai tyrimai – ilgas ir kruopštus procesas, kai žmogiška klaida ne tik brangiai kainuoja, bet ir gali sugadinti siekiamus rezultatus, todėl mokslininkai ieško būdų, kaip tyrimams pasitelkti robotus. Prie proveržio šioje srityje neseniai reikšmingai prisidėjo Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkai. Su kolegomis iš Katalonijos jie įrodė, kad labai sudėtingus šviesos konversijos tyrimus gali sėkmingai atlikti automatizuotos sistemos, o komandos pasiekimai atsidūrė ir ant prestižinio žurnalo „ACS Central Science“ viršelio. Įkvėpė dirbtinio intelekto populiarėjimas Organinė optoelektronika – viena sparčiausiai besivystančių technologijų sričių pasaulyje. Jos atstovai siekia elektronikos ir optoelektronikos prietaisams kurti panaudoti organines medžiagas. Skaičiuojama, kad 2027 m. jos pasaulinės rinkos dydis peržengs 300 mlrd. dolerių ribą. Nors pats terminas…
Andžej Rynkevič. Iš Z kartos turėtume pasimokyti pagarbos sau
Autorius – Andžej Rynkevič, užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Assist“ vadovas Z karta – tai žmonės, kurie lyg snaigės ištirpsta vos pajutę bet kokį spaudimą ir kurie darbo vietą palieka iškart po aštuonių darbo valandų, tai karta, kuri nenori persidirbti. Nors daugelis tai pabrėžia kaip šios kartos trūkumus, iš tiesų iš Z kartos galėtume pasimokyti visi, ypač vadovai. Jaunajai kartai svarbu, kad vadovas būtų tikras lyderis, šie žmonės stengiasi nedirbti su tais, kurių nemėgsta, jie ieško savęs ir vietų, kur galėtų tobulėti. Dažnai, ieškodami darbo vietos, Z kartos atstovai vertina ne tik atlyginimą ar siūlomus papildomus privalumus, bet ir patikrina, kas vadovauja įmonei ar konkrečiam jos skyriui. Z kartos žmonės vaikosi…
Profesinių aukštumų pasiekę VDU Žemės ūkio akademijos absolventai savo Alma Mater vardą garsina ir Briuselyje
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) alumnai vis garsiau yra girdimi tarptautiniuose profesionalų tinkluose. Karolis Anužis ir Antanas Karbauskas – puikus įkvėpimas, kaip Akademijos absolventai tiesia savo profesinius kelius aukščiausiose Europos Sąjungos (ES) institucijose Briuselyje. Jų karjeros istorijos – reikšminga žinia apie ryžtą, profesinį pašaukimą ir studijų svarbą, o kartu ir priminimas, kad Akademijoje įgytas išsilavinimas gali atverti duris į perspektyvią tarptautinę karjerą. Ryšys su agrosektoriumi padiktavo studijų kryptį Akademijos absolvento, Kaimo plėtros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie ES Karolio Anužio darbo veikla susijusi su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros interesų atstovavimu Briuselyje, dalyvaujant įvairiose ES institucijų rengiamuose posėdžiuose, susitikimuose bei sprendžiant Lietuvos žemės ūkiui aktualius klausimus…
Pedagogų rengimo iššūkiai: kaip padėti ir gabiems, ir specialiųjų poreikių turintiems mokiniams
Šalies mokyklose daugėja iššūkių – vienas iš jų yra įtraukiojo ugdymo, t. y. ugdymo kiekvienam mokiniui pagal individualius poreikius, įgyvendinimas. Tai apima ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integraciją, ir itin gabių vaikų mokymąsi. Reaguodamas į besikeičiančius švietimo poreikius, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) plečia programas būsimiesiems pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams, vykdo mokslinius tyrimus, dalijasi įžvalgomis su praktikais. Šiandieninėje mokykloje vis labiau įsitvirtina suvokimas, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, su savitais gebėjimais ir poreikiais. Personalizuotas ugdymas tampa ne tik teorine koncepcija, bet ir praktine būtinybe. Kiekvienas vaikas – su savais gebėjimais ir poreikiais „Reikia skirti gerokai daugiau laiko pačiam startui – vaiko pažinimui,” – pabrėžia VDU Švietimo akademijos doktorantė ir…
Unikali postmodernistinė opera iškėlė kartelę modernaus meno standartams
Savaitgalį netradicines spektakliui „Senjorų avilio“ erdves Vilniuje užvaldė išskirtinis meno projektas – postmodernistinė intraOpera „Ėriukėlis stiklo ragais“, kuri pakvietė pakeliauti menamu žmogaus kūnu. Šis reginys sutelkė gausų kūrėjų būrį, šalia kurių lygiaverčiais kūrėjais tapo negalią turintys žmonės. Netradiciniai muzikiniai sprendimai, kai operos muzikiniu takeliu tampa realiu laiku užrašoma kardiograma, o, be tradicinių instrumentų, muzikinė partija atliekama ir iš medicininių prietaisų sukonstruotu homofonu (kūrėjas Valdas Narkevičius), glamžomo, plėšomo popieriaus garsais, sujaudinanti iki sukrėtimo vaizdo, garso, pojūčių ir patyrimų dermė – toks buvo šis tradicinio muzikinio kūrinio rėmus peržengiantis spektaklis. Jau pravėrę pastato, kuriame vyko intraOpera, duris, žiūrovai tapo veiksmo dalyviais – apsirengę raudonais chalatais, jie virto raudonaisiais kraujo kūneliais, pakviestais pasivaikščioti…
Vilniaus festivalį pradės simfoniniai šedevrai su LNSO ir solistu Christianu Tetzlafu
Gegužės 30 d. Nacionalinėje filharmonijoje prasidės vienas svarbiausių Lietuvos klasikinės muzikos renginių – 29-ą kartą rengiamas Vilniaus festivalis. Per atidarymą smuiko įžymybė Christianas Tetzlaffas ir svečio iš Sakartvelo Miriano Khukhunaishvili diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) atliks programą „Didieji romantikai“. Skambės nuostabaus grožio Johanneso Brahmso ir Jeano Sibelijaus muzika. Vilnius festivalis laikosi tradicijos pirmuoju koncertu atskleisti poetinį muzikos pradą ir klausytojams padovanoti įspūdingas monumentalių muzikinių šedevrų interpretacijas. Šįkart festivalio pradžios koncerte ypatingo sudėtingumo Brahmso Koncertą smuikui ir orkestrui D-dur interpretuos vienas paklausiausių ir įdomiausių muzikantų klasikinės muzikos scenoje – Christianas Tetzlaffas. Jo koncertai dažnai prilyginami egzistencinėms patirtims, kai net gerai žinomi kūriniai atsiveria naujais rakursais. Sakoma, kad Ch. Tetzlaffas „kalba“…
