Sveiki. Radau temu apie tevu skyrybas, taciau man reikia kitokios pagalbos.
Musu seimai siuo metu sunku, ir mama ir tetis labai uzsieme. Statom nama, reikalu iki kaklo, pervarge. Ir del namo kyla daugiausia barniu. Pries kelias dienas jie vel susipyko ir manau mama paskubejo: ji jau galvoja apie skyrybas. Manau, kad viskas susitvarkytu, jei abu to noretu. Taciau ji beveik nebesneka su teciu. Kaip manote, kaip padeti jiems susitaikyti? Gal tureciau su jais pasikalbeti?
8 komentarai
vienisa
patarciau nesikisti i juos…. man taip buvo nutike….. mano tevai norejo skirtis jau 3 kartus. pirma karta kai ash buvau 11 metu, tai verkiau, prasiau kad toliau gyventume kartu.. bet po keliu menesiu susitaike… kitas kartas buvo 13 metu… irgi verkiau sakiau kad pati iseisiu, buvau pabegus is namu, kad tik jie susirupintu manimi ir kartu poto susitaikytu… dabar kai man 15 jie vel nori skirtis… as jau nenoriu kistis…. tetis pasake man kad iseis nes turi kita moteri o mamos nemyli . As supratau ji , taigi pasakiau: „Ziurek kaip tau bus geriau” mama irgi nori gyvent atskirai. Jie manes dabar klausia mano nuomones, taciau as pasakiau : ” Darykit kaip norit man tai nesvarbu…. nes tikrai uzpiso jau… tegul jie patys tvarkosi savo gyvenima… prie ko cia as?” o tu irgi pagalvok … kaip tau bus patogiau… ir pasikalbek rimtai… be jokiu asaru ir be jokiu barniu… pasakyk kad tau labai sunku itt. dabar kai jie stato nama ar kaip ten tai tikrai negerai… pasikalbek ir pasakyk kaip bus blogaj , kas bus su namu? su tavimi? sekmes!
ice
o as patarciau pakalbet su vienu kuriuo is tevu, paskatint taikytis. bet jokiu budu nemaldauk, tiesiog protingai paaiskink, jog manai, kad butu geriau nedaryt skubotu sprendimu ir taikytis. juk viska sugriaut lengviau, negu vel pastatyt…
zaratustra
namo statyba – yra testas; jei kartu sugebetumete pastatyti nama – tai sustiprintu visu jusu rysi, jei nesugebate to daryti – tai ir gyvent kartu jums nelabai seksis. Statant nama iskyla visokiausiu sunkumu, juos turite nugaleti kartu. Turite rasti viena nuomone, kartais butina nusileisti, daryti kompromisus, aukotis. Cia nereikia sureiksminti savo poreikiu, nes visada turite pagalvoti ir apie kitus, turite ismokti dalintis viskuo vieni su kitais. Taip yra ir gyvenime. Stiprios seimos iveikia kartu visus sunkumus ir issukius. Jei to daryti neiseina, tai tada sudas gausis. Manau turetum pabandyti tai pasakyti jiems abiems, gal isiklausytu ir pabandytu rysius sutvirtint, o ne griaut. Lengviausia spjaut i viska ir issiskirstyt kas sau. Taciau gerbtini tie zmones, kurie stengiasi nugalet iskilusius sunkumus, nepaluzta greitai, kovoja ir nugali.
auksis
suprask ir savo tevus, jai jiems nelemta kartu gyventi tai jie ir negyvens, o gal tavo atveju tai tik tevai nuo statybu pavargo , tada viskas susitvarkys ir jie gyvens kartu, patarciau tau nesikisti i ju santikius, jai jie del taves pasiliks kartu gyventi, jie nebus laimingi, nebuk egoistas
Jolita
na nezinau kaip tavo tevai aplamai sutaria ar ir anksciau labai bardavosi. mano tevai karta buvo susipyke, nesisnekejo kuri laika, istikruju pavargau kai jie vis liepdavo perduot man ka pasakyt nori. pvz: eik teciui pasakyk kad eitu valgyti. 😀 na tai pasnekejau su teciu kad baigtu elgtis kaip mazi vaikai, pasakiau kad jau as taip nebesielgiu, tai jauciu truputi susigedo, nes ta pati vakara susitaike ;D
vice
jei tavo tevai baras del smulkmenu ir nera jokios kitos rimtos problemas(kad pvz tevas ar motina gertu ar butu neistikimi), tai butinai pasikalbek su jais, arba su kuriuo is ju.Kitu atveju siulau nesikist
dd
Manau, kad barniai tarp tavo tėvų, tai nėra šiaip sau barniai. Patikėk manim, jei jie gyvena jau keliolika metų ir iki tol jų santykiai buvo normalūs, nebuvo barnių, tai irgi nereiškia, kad jie tarpusavyje buvo laimingi. Gal dabar, papildomas fizinis nuovargis dar labiau užaštrino problemas ir jie iš tikrųjų nebegali ir nebenori gyventi kartu. vaikas žinoma skaudu, kai tėvai skiriasi, bet ir jiems tai nėra lengva. Tu užaugsi, juos paliksi, sukursi savo šeimą ir ne duok dieve tau atsitiks taip kaip tavo tėvams, ką tu tada darysi. Psichologai sako, kad suaugę žmonės santuokoje turi gyventi tiek kiek jie gali ir nori, dėl vaikų nepataria išsaugoti šeimą, nes tėvams taip pat gali nuvažiuoti stogas nuo to, kad kiekvieną dieną šalia savęs turi pakęsti nemylimą žmogų. Galų gale tėvai patys turi nuspręsti ar jie gali gyventi santuokoje. O tavęs jie tikrai nuo nepradės mylėti mažiau, patikėk meilė tavo atžvilgiu turėtų tik padidėti. Su geriausiais palinkėjimais.
TAdas
tevam geriausei prie butelio tokius dalykus aptart:)))