o jis? …

…einu gatve… mes dviese…susikibe rankom… pucia nestiprus vejas…sypsenos vis nenustoja svyteti… sirdis plaka vis greiciau ir stipriau, kai jauciu jo lupas prie savu… galvoju tik apie ji…jis man sako”myliu” as sakau ta pati…zinau, kad sakau tiesa, bet nezinau kad tai melas… aplink viskas grazu… spalvinga… saule islenda is debesu… jo zvilgsnis privercia mane dziaugtis ir skristi virs to pasaulio.. virs tu pilku dienu… jis privercia mane drebeti ir jaudintis… jis privercia mane sypsotis ir pamirsti viska…
einu gatve…as viena…mano rankos pasleptos kisenese…pucia stiprus vejas…lupos susalusios…sirdies stuksenimo jau beveik negirdziu…galvoju apie nieka… medziai sako kad mylejo…as sakau kad tik norejo…bet nezinau ar sakau tiesa, tai zino tik jis vienintelis…aplink viskas niuru ir pilka… saules jau nebera…tie paveikslai kuriuos matau privercia mane prisiminti… privercia uzduoti sau klausima : „Kodel ? KODEL???” jau nieko nematau nieko negirdziu… nieko nenoriu jausti… as tik noriu viska pamirsti……dabar vistiek…dabar jau nesvarbu…dabar jau neverksiu…nesedesiu ir nekankinsiu saves… as mylejau… o jis …?