Sparčiai augančiuose ir tankiai gyvenamuose Vilniaus rajonuose (Bajoruose, Pašilaičiuose ir Perkūnkiemyje) bus statomos naujos ugdymo įstaigos. Jų projektams skelbiami architektūrinės idėjos konkursai. Jaunų šeimų pamėgtuose Bajoruose šiuo metu mokyklos nėra, tiek pradinukai, tiek vyresnių klasių mokiniai važiuoja į artimiausias mokyklas Fabijoniškėse ar Pašilaičiuose, tad Bajoruose planuojama statyti progimnaziją, kurią galės lankyti apie 1000 moksleivių. „Vilnius auga sparčiai, tad per artimiausius penkerius metus statome arba rengiamės pastatyti 8 mokyklas ir ne vieną vaikų darželį. Mums svarbu, kad naujos ugdymo įstaigos būtų aukščiausios architektūros kokybės ir atsirastų ten, kur jų labiausiai reikia – greta šeimų gyvenamosios vietos, kad išlaisvintume tėvus nuo nebūtinų kelionių, o mieste sumažintume eismo spūsčių“, – sakė Vilniaus miesto…

Nordhavn rajonas Kopenhagoje dar visai neseniai buvo žinomas kaip pramoninė uosto teritorija su laivų statyklomis, remonto dokais, sandėliais ir logistikai skirtais pastatais. Šiandien čia vykdoma konversija leidžia teritorijai atgimti nauju traukos tašku – statomi gyvenamieji namai ir verslo centrai. Architektai tikina, kad industrinės teritorijos prie vandens turi unikalią progą išnaudoti savo potencialą – tokių vietų turime ir Lietuvoje. Pasak Paleko architektų studijos architektės Ugnės Morkūnaitės, pastaruoju metu itin populiarios industrinių rajonų konversijos tampa traukos tašku miesto gyventojams ne vien dėl čia plėtojamų naujų būstų. „Industrinių rajonų konversijos dažnai reiškia nestandartinius architektūrinius sprendimus, alternatyvų erdvių išnaudojimą,  įdomią ir unikalią istorinę aplinką bei faktą, kad tai, kas kažkada buvo uždara ir neprieinama,…

Priešpaskutinis metų mėnuo buvo labai panašus į ankstesnius tris: lapkritį Vilniuje rezervuota 466 naujų būtų ir kotedžų, spalį – 454, rugsėjį ir rugpjūtį, atitinkamai, 437 ir 435. Didesnis skaičius rezervacijų, 633 buvo liepą, tiesa, birželį skaičius taip pat buvo panašus – 484. Jei tendencija nepasikeis ir gruodį, paskutinis ketvirtis gali būti prastesnis nei pernai ar užpernai, nors visų metų rezultatas jau dabar yra geriausias istorijoje. Per 11 mėn. Vilniuje šiemet rezervuoti 7 254 nauji būstai (butai ir kotedžai), pernai per tą patį laikotarpį – 4 398 (per visus metus – 4 949), o 2019–aisiais – 5 817 (per visus metus – 6 178). Įprastai, šventinis laikotarpis, gruodį būsto rinkoje būdavo…

Prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose bei „Akropole“ Rygoje valdanti bendrovė „Akropolis Group“ baigė vieno didžiausių prekybos centrų Rygoje – „Alfa“ įsigijimą. Latvijos sostinėje įsikūrusio prekybos centro pirkimo-pardavimo sandoris užbaigtas lapkričio 30 d., įsigyjant 100 proc. „Alfa“ centrą valdančios įmonės SIA „Delta property“ akcijų. „Prekybos ir pramogų centrų plėtra pandemijos metu yra iššūkis, tad džiaugiamės, kad sėkmingai įvykęs sandoris Rygoje dar labiau įtvirtina mūsų pirmaujančias pozicijas Baltijos šalyse šioje srityje. Rygoje „Alfa“ yra labai stiprus ir populiarus prekybos centras, šiemet švenčiantis 20-ies metų veiklos sukaktį“, – sako „Akropolis Group“ direktorius Manfredas Dargužis. Valdant prekybos centrą „Alfa“ planuojama diegti ir taikyti gerąsias  Akropolis Group“ praktikas– prekybos centro vadove paskirta…

Šių metų ketvirtąjį ketvirtį pirminė Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka ir toliau mažina apsukas. Bendrovės „Realco“ duomenimis, lapkritį sostinės pirminėje rinkoje parduota 311 būstų, tai yra 46 proc. mažiau nei šių metų vidurkis, kuris siekia 580 būstų per mėnesį. Tačiau vėstanti rinka nereiškia gerų žinių pirkėjams – požymių, dėl kurių galėtų kristi būsto kainos, kol kas nėra. „Būstų pardavimų kritimo priežastys yra kelios. Jau kurį laiką sklando žinios, jog butų pastatytuose projektuose Vilniuje beveik nebeliko. Nors lapkritį pastatytuose projektuose parduodamų būstų buvo keliais procentais daugiau nei spalį, tačiau šis skaičius vis dar nesiekia nei trečdalio visų būstų. Taigi, įsigyti tokį būstą, kuriame vilniečiai galėtų ilgai nedelsdami apsigyventi, šiuo metu nelengva.…

Kultūros infrastruktūros centras (KIC) gali pasidžiaugti dar vienu sutvarkytu paveldo objektu, esančiu Šilutėje – Našlaičių globos namais. Istorinis pastatas savo išvaizda atkreipia ne tik miesto gyventojų, bet ir atvykstančių miesto svečių dėmesį. Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios pastatų kompleksui priklausantis Našlaičių globos namų pastatas, esantis miesto istorinėje dalyje, jau kuris laikas traukė praeivių žvilgsnius apgriuvusiomis, aptrupėjusiomis sienomis, apdegusiu stogu. Dabar situacija kardinaliai pasikeitusi, nes gavus finansavimą 2019 metais buvo pradėti jo tvarkybos darbai, jų baigimo aktas pasirašytas šių metų liepą. Prieš pastatą restauruojant buvo atlikti žvalgomieji architektūriniai – konstruktyviniai ir kiti statinio tyrimai, surinkta inventorinė, istorinė – ikonografinė bei kita medžiaga, paruoštas tvarkybos darbų (remonto, restauravimo) projektas. ,,Buvo nuvalytas, restauruotas raudonų…

Jei nepažįstate nė vieno, kuris mėgautųsi paklodžių lyginimu ar medituotų džiaustydamas drabužius, nieko nuostabaus. Neseniai atliktame tyrime paaiškėjo, jog daugybė lietuvių šių iš pažiūros paprastų užduočių negali pakęsti. Instagramo paskyros „Susitvarkyk“ autorė Toma Šokelė kadaise ir pati dalies jų kratėsi, tačiau ilgainiui atrado esminę nemeilės priežastį. Kokia ji ir kokias visiems praversiančias rūpinimosi skalbiniais taisykles moteris susikūrė? Viskas prasideda nuo planavimo Net 50 proc. apklaustųjų, dalyvavusių tyrime apie drabužių priežiūros įpročius, didžiausias galvos skausmas yra lyginimas. Maždaug po 30 proc. šalies gyventojų nemaloniais darbais įvardija skalbinių džiaustymą, rūšiavimą, lankstymą ir etikečių skaitymą. Sąrašo pabaigoje – skalbimo priemonių dozavimas ir reikiamų programų parinkimas. T. Šokelė įsitikinusi, jog kažko nemėgti esame linkę…