„Europai reikia naujo Messmer plano, kuris pradžioje leido Prancūzijai per 25 metus pastatyti 56 branduolinius reaktorius. Pramonei reikia stabilaus, mažai teršalų išmetančio energijos šaltinio, kurią galėtų tiekti tik atominės elektrinės. AEI turėtų teikti tik paramą branduolinės energijos gamybai“, – sakė buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, kalbėdamas „2024 m. Vidurio ir Rytų Europos saugumas“ konferencijos dalyviams.
Lapkričio 18 d. Varšuva sukvietė asmenis, priimančius pagrindinius konservatyvius sprendimus, taip pat regiono ir šalių partnerių ekspertus, kurie susirinko aptarti Vidurio ir Rytų Europos energetikos ateities ir „žaliojo konservatizmo“ vaidmens energetikos transformacijos procesuose. Ar „žalioji revoliucija“ gali būti vykdoma teisingai? Kaip užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių poreikius? Ar „Fit for 55“ įgyvendinimas paskatins glaudesnį regiono šalių bendradarbiavimą? Kuo energetinis saugumas gali pasitarnauti mūsų bendriems veiksmams? O kokį vaidmenį šiame procese gali atlikti žaliasis konservatizmas?
Naujasis ES biudžeto ciklas skatina konservatyviai mąstančius Vidurio ir Rytų Europos šalių atstovus siūlyti konkrečias jų požiūrius ir vertybes atspindinčias veiklas, susijusias su ES klimato politikos derinimo prie visos visuomenės poreikių procesu. Antrąjį Energetinio saugumo konferencijos leidimą organizuoja Fundacja Polska z Natury, Jogailos klubo analizės centras, Our Common Home ir Conservative Environment Network, remdamiesi praėjusių metų renginio sėkme.
„Tai vienas didžiausių Vidurio ir Rytų Europos renginių, vienu metu sprendžiančių klausimus, susijusius su energetika, klimato politika ir saugumu“, – sako Krzysztofas Peryczas-Szczepańskis, Fundacja Polska z Natury generalinis direktorius. „Energetikos politika kuriama dviem lygiais: nacionaliniu ir tarptautiniu. Todėl mūsų konferencija yra skirta vyriausybės atstovams, Prezidento kanceliarijai, parlamento nariams, Europos Komisijos pareigūnams, europarlamentarams ir ekspertams, orientuotiems į konkrečias pramonės šakas. Siekiame aptarti iššūkius, su kuriais susiduriame įgyvendinant Europos klimato politiką ekonomiškai sudėtingoje aplinkoje. Taip pat ketiname pasiūlyti labai konkrečius sprendimus“, – priduria jis.
2025 m. Lenkija pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, o tai reiškia, kad ji galės nustatyti savo darbotvarkę, ypač klimato ir energetikos srityje. Varšuvoje taip pat vyks kitas Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas. Šio susitikimo dėka ir dėl pirmininkavimo ES Tarybai Lenkijos sostinė artimiausiais mėnesiais taps labai svarbia vieta Europos politiniame žemėlapyje.
„Europai reikia naujo Messmer plano, kuris pradžioje leido Prancūzijai per 25 metus pastatyti 56 branduolinius reaktorius. Pramonei reikia stabilaus, mažai teršalų išmetančio energijos šaltinio, kurią galėtų tiekti tik atominės elektrinės. AEI turėtų teikti tik paramą branduolinės energijos gamybai“, – konferencijos atidarymo ceremonijos metu sakė buvęs Lenkijos ministras pirmininkas, partijos „Teisė ir teisingumas“ politikas Mateuszas Morawieckis.
1973 m. naftos krizės įkarštyje, Prancūzijos ministras pirmininkas Pierre’as Messmeris pristatė šimto branduolinių reaktorių, kurie bus pastatyti iki 2000 m., viziją, siekiant panaikinti Prancūzijos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Prancūzijai taip ir nepavyko pasiekti 100 reaktorių skaičiaus, tačiau baigti statyti 56 blokai suteikė šaliai taip reikalingą energetinį saugumą ir suverenumą daugeliui ateinančių dešimtmečių.
Mieszko Pawlakas, Lenkijos prezidento kanceliarijos atstovas pabrėžė, kad energetikos transformacija visų pirma, turi būti vykdoma, atsižvelgiant į piliečių interesus. „Jei yra toks dalykas kaip konservatyvus transformacijos modelis, tai jis labai artimas sąžiningos transformacijos apibrėžimui“, – pažymėjo jis.
Europos konkurencingumo fondas
Konferencijos metu buvo pasiūlyta įsteigti specialų fondą, kuris padėtų Europai pasivyti pasaulines ekonomines galias, ir pavadinti jį Europos konkurencingumo fondu. 2022 m. JAV priėmė Infliacijos mažinimo įstatymą, pagal kurį buvo pasiūlytas dosnus bendras finansavimas žaliosios pramonės projektams. Įskaitant tiesiogines subsidijas ir mokesčių lengvatas, pagal planą buvo skirta 500 mlrd. USD. Kinija remiasi panašiomis priemonėmis, bet netgi dar didesniu mastu. Šis požiūris jau pavertė ją daugelio švarių technologijų projektų lydere. Europa neturi išradinėti dviračio iš naujo. Vietoj to galima kopijuoti sprendimus, kurie pasirodė puikiai veikiantys. Reikia sekti JAV ir Kinijos keliu. Kitaip tariant, ES lėšos turi būti nukreiptos į žaliąją pramonę. Europai priklausanti žalioji pramonė. Štai kodėl Žaliosios ekonomikos institutas ir Cambridge Econometrics, bendradarbiaudami su Fundacja Polska z Natury, pateikė pasiūlymą įsteigti Europos konkurencingumo fondą. Po šešių mėnesių, praleistų ekonometriniam modeliavimui, siekiant suderinti fondo principus su ES finansines schemas reglamentuojančiomis taisyklėmis, pagaliau buvo pasiektas optimalus sprendimas.
„Savo ataskaitoje nustatysime ES investicijų poreikių mastą ir nurodysime mechanizmą, kuriuo bus remiamasi teikiant finansavimą ir perskirstant lėšas tarp atskirų valstybių narių“, – sako Krzysztofas Peryczas Szczepańskis iš Fundacja Polska z Natury.
„Remiantis mūsų modeliavimu, pertvarkos procese pagrindinį vaidmenį atliekančių sektorių pasiekti didesni nacionaliniai gamybos pajėgumai ir jų finansavimas iš fondo ES BVP padidės 2 proc., o užimtumas tikslinėse pramonės šakose padidės 6,7 proc. pažymi Edo Omic, Cambridge Econometrics vyriausiasis ekonomistas.
„Pagrindinis fondo tikslas turėtų būti išsaugoti/sukurti darbo vietas ir pasiūlyti pridėtinę vertę tuose sektoriuose, kurie padidins mūsų konkurencingumą, kartu padedant mums pasiekti klimato neutralumo tikslus“, – sako Marcinas Korolecas, Žaliosios ekonomikos instituto vadovas ir buvęs aplinkos ministras. „Dėl Europos pramonės pertvarkos keliamo iššūkio ir bendro tikslo atkurti jos konkurencingumą mastas reikalauja ypatingų priemonių. Mario Draghi sako, kad Europa susiduria su egzistencine grėsme. Jei egzistuoja tokia egzistencinė grėsmė, atrodo akivaizdu, kad turėtume įdiegti mechanizmus, kurie būtų adekvatūs iššūkio, su kuriuo mes visi susiduriame, mastui“, – priduria jis.
Projekte numatoma, kad 2027–2034 m. į Europos ekonomiką bus perpumpuota 237 milijardai eurų, t.y. 1,38 ES BVP. Nacionaliniai paskirstymo mechanizmai bus pagrįsti gyventojų skaičiumi, BVP vienam gyventojui, nedarbo lygiu, įdarbinimo pramonėje galimybėmis, išlaidomis moksliniams tyrimams ir plėtrai bei švarios energijos pasidalinimu bendrame derinyje. Konkrečiam sektoriui skirtuose skirstymo mechanizmuose savo ruožtu bus atsižvelgta į dabartinius gamybos pajėgumus ir bus remiamos tokios pagrindinės sritys kaip saulės energijos gamyba, vėjo turbinos, akumuliatoriai ir elektromobiliai. Lenkija iš fondo gaus 32 milijardus eurų ir bus viena didžiausių naudos gavėjų, prisiimanti atsakomybę už 4,2 % visos skolos ir gaunanti 13,5 % galimų lėšų.
Kaip pabrėžė Marcinas Korolecas ir Edo Omic iš Cambridge Econometrics, kol kas tai tik pasiūlymai ir svarstomi eksperimentai. Jais siekiama paskatinti įvairių Europos sostinių valdžios institucijas priimti iššūkį ir išlaikyti Europą konkurencingą pasaulio ekonomikos aplinkoje.
Pranešimą paskelbė: Karolina Kleszczewska, Bridge
