Lietuvos gyventojams geriau pažinti Europos Sąjungą padedančiuose „Europe Direct“ centruose atsirado „Žaliojo taško“ stotelės. Centrų lankytojams jos primena apie Europos Žaliąjį kursą ir kiekvieno iš mūsų pareigą tinkamai rūšiuoti bei tvarkyti atliekas.
„Jau ne vienerius metus bendradarbiaujame su „Europe Direct“ centrais, nes mums visiems rūpi Europos ateitis. Kuriame iniciatyvas, prisidedame prie įvairių renginių ir skleidžiame aktualią informaciją, kad kiekvienas Lietuvos žmogus kuo anksčiau suprastų savo indėlio svarbą. Aplinkos būklė ir kokybė yra mūsų ilgalaikio elgesio rezultatas, todėl norėdami gyventi švariau ir tvariau, turime keisti elgesį ir įpročius. Atliekų rūšiavimas – vienas iš paprasčiausių pokyčių, bet jis yra itin svarbus siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos Lietuvoje ir Europoje“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.
Iš viso Lietuvoje veikia net devyni „Europe Direct“ centrai: Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje ir Visagine. Centrų darbuotojai ir savanoriai teikia informaciją lankytojams, vietos bendruomenes įtraukia į įvairias veiklas bei iniciatyvas. Taip visuomenė geriau pažįsta Europos Sąjungą, jos politiką ir vertybes. „Europe Direct“ padeda puoselėti ES institucijų ir piliečių ryšį ir atskleisti, kaip Europa kovoja su COVID-19 pandemija, kaip, įgyvendama programą „NextGenerationEU“ ir spręsdama žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos problemas, skatina ekonomikos atsigavimą.
Žaliojo kurso tikslai – ambicingi
Kauno „Europe Direct“ vadovė Diana Lukoševičiūtė-Burneikienė pastebi, kad mieste ir jo apylinkėse pastaraisiais metais situacija sparčiai keičiasi – plėtojama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūra, prie namų atsiranda daugiau rūšiavimo konteinerių. Gyventojai gali lengvai ir patogiai atskirti stiklą, plastiką, popierių ir kitas atliekas.
„Lygiuojamės į pažangias Europos Sąjungos valstybes ir įvairiose srityse sparčiai vejamės pirmūnes. Aplinkosauga – ne išimtis. Šioje srityje Lietuva jau įveikė ilgą kelią, o svarbiausia, kad dauguma žmonių šiandien supranta, jog bendra visos šalies pažanga priklauso nuo kasdienių mūsų veiksmų bei sprendimų“, – mano D. Lukoševičiūtė-Burneikienė.
Pašnekovė akcentuoja, kad „Europe Direct“ įgyvendina ES komunikacijos strategiją, o vienas iš komunikacijos turinio prioritetų yra Žaliasis kursas – ilgalaikės permainos, kurios Sąjungą paverčia modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika. Žaliojo kurso tiksluose numatoma, kad iki 2050 m. nebebūtų išmetama grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo ir nebūtų nuošalyje paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė.
Kauno „Europe Direct“ vadovė mano, kad siekti šių tikslų padeda visų devynių šalyje veikiančių „Europe Direct“ centrų partnerystė su VšĮ „Žaliasis taškas“ – gauti leidiniai apie atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, žaidimai, plakatai ir bukletai sulaukia lankytojų bei renginių dalyvių dėmesio.
Regionai aktyviai palaiko pažangą
Kad aktyvus bendravimas su visuomene ir nuolatinė informacijos sklaida ugdo ir jaunosios, ir vyresnės kartos sąmoningumą, pažymi Tauragės „Europe Direct“ vadovė Isvalda Aleknienė.
Pasak I. Aleknienės, Tauragė nuosekliai siekia užsibrėžto tikslo – tapti žaliausiu Lietuvos miestu, o „Europe Direct“ centras stengiasi prie to prisidėti skleisdamas gerąją Europos šalių patirtį, aktualią informaciją ir pavyzdžius, kurie įkvepia permainas. „Žinoma, labiausiai gyventojų požiūrį paveikia ekskursija į sąvartyną ir atliekų tvarkymo centrą, važiuojant švaria energija varomu elektroautobusu. Visų pirma, vaikai, auganti karta, sąvartyne pamato, kiek daug atliekų mes paliekame ir kokią didelę naštą Žemei sukuriame. Tad natūraliai kyla noras ieškoti išeičių, gyventi tvariau – keistis pačiam ir keisti savo aplinką“, – dalijasi I. Aleknienė.
Pasak „Europe Direct“ centro vadovės, tauragiškai gali didžiuotis, kad kuriant žalesnę ateitį rajone įrengtas vienas didžiausių šalyje vėjo jėgainių parkas, miesto elektrobusai varomi švaria energija, plėtojama požeminių komunalinių atliekų konteinerių sistema, Balskų užtvankoje paleista antra pagal dydį hidroelektrinė šalyje, veikia dumblo perdirbimo įrenginiai, o ant viešųjų įstaigų stogų įrengtos saulės jėgainės. I. Aleknienės nuomone, šie pavyzdžiai rodo, kad ir Lietuvos regionų žmonės mąsto, kuria ir dirba kaip pažangūs europiečiai.
Pranešimą paskelbė: Eglė Vainilavičiūtė, UAB „Fabula ir partneriai”
