Išgyvenu labai sunkų laikotarpį – mane paliko vaikinas, kurį myliu visa širdim… Jis nebejaučia to ką anksčiau jautė… O viskas buvo taip gražu, vienas kitą puikiai supratom, padėjom, kūrėm ateities planus… netekau nemažai svorio, nors viskas įvyko visai neseniai (kažkokie nesklandumai tęsėsi apie 2 mėn., o galutinis pokalbis buvo vakar)..
Nežinau, kaip nusiraminti, kaip su savim susitvarkyti – negaliu susikaupti dirbti, labai daug dalykų primena mūsų draugystę…
Žinau, kad laikas viską užgydys, bet kaip išgyventi DABAR?
Ir atrodo, kad niekada negalėsiu pasitikėti jokiu vaikinu, nes jeigu jausmai kaip atėję taip lengvai gali išeiti, taip kaip tikėti meile?….

23 Comments
Anonimas
man panasiai buvo tada, kai as pati palikau vaikina. bet laikas is tikro gydo zaizdas. stengiaus i viska ziureti graziai, dekojau likimui, kad ji sutikau. as esu tokios nuomones, kad kiekvienas sutiktas zmogus duoda kazka tokio, kas pravers mano gyvenimui. matyt taip buvo, kad mes vienas kitam nebeturejom ka duoti… dabar svarbiausia mylek save, sako grozio proceduros pakelia nuotaika. uzsiimk kokia veikla, kad bent trumpam uzsimirstum
an
Niekas cia tau nepades,reikia tai isgyventi ir tiek,laikui begant atslugs tie jausmai.Be to istrink viska,kas primena ji,kuo maziau akys uzklius uz prisiminimu,tuo reciau galvosi apie ji.Pabandyk pazvelgti is kitos puses.Jei jau taip gavosi,issiskyrete,vadinasi nelemta buvo jums buti kartu!Stiprybes ir darkart stiprybes!!!!!!!!
liudinti
Aciu Jums uz komentarus ir pagalba.
Jau praejo kazkiek laiko, jau lengviau… Stengiuos vis kazka veikti, nebuti viena, lankytis naujose vietose.. Tik vakarais ir naktimis toks liudesys ateina…..
Bet jau tikiu, jog viskas praeis, viskas bus gerai, kad matyt jis nebuvo man skirtasis….
Tik ta meile gaila (o gal tai ir yra puiku?..) kad per viena diena nepraeina….
Anonimas
Varksele… Suprantu tave… Jis nemokejo taves vertinti, gal butu lengviau pradeti jo nekesti…?
Anonimas
kazkaip nesmagiai pasijutau perskaicius tavo pasakojima, nes vaikinus dazniausiai palieku as, bent jau kentet nereikia…
girl
pazystamas jausmas…man tas pats buwo gruodzio menesi,kai per naujus metus supratau kad wiskas baigta.O mylejau ir manau myliu iki siol…laikas gydo,bet tas jausmas wisada lieka tavyje ir tiesiog reik ismokt su tuo gyvent,nes pamirst neimanoma.O i kitus ziuret nesinori ir ilgai nesinores…gaila,bet taip yra…myliu ir tikrai nepamirsiu to zmogucio.
Anonimas
jezus marija ;Dbus dar tu bachuru;]]ner cia ko imt i galwa;]ir patikek greit praeis wiskas;]susipazinsi su kitu bachuriuku ir wiskas uzsimirs;]ir bekje tikra meile buna tik karta gywenime ir patikek cia tikrai buwo ne ji;]dar jos sulauksi;]]tik neliudek ziek man;]]
normali-mergin
faktas vienas , niekas negali pasakyti tau kaip bus ateityje. ta prasme , galbut jau rytoj uzmirshi ji, o gal prisiminsi ji visa savo gyvenima, net tada kai mylesi kita zmogu. manau problema , ne kaip ji pamirsti o kaip susigyventi su tuo kad jo nebebus.nebejausi jo glamoniu, jo kvapo.
pati supranti , kad turi du kelius :
1) gali kenteti ir kaltinti visus aplinkui , daugiau nebemyleti vyru , nebetyketi meile ir t.t.t
2) gali dekoti likimui kad ji turejai , kad zinojaij ka reishkia myleti , ka reishkia kai palieka. tu vadinas gyveni. pagalvok tik kas butu jei visada butu visur idealu? butu nuobodu , gyvenimas toks yra jis turi toks buti. tiesa viena , kad tik nuo taves priklauso kaip priimsi jo siulomus dalykus.sikart tau pasiule ishsiskirima , bet turek minty ,kad siule ji nenoredamas suzlujdyti , bet galbut pakreipti kita linkme .Galbut taves laukia milijonai dar tokiu zlugimu ir taip gyvenimas nori parodyti kad kakza darai ne taip. priimk tai kaip zenkla , kad kitasykis butu kitoks. nekaltink saves , ne tau save kaltint ir juolabiau ne kitam.asmenishkai mano nuomone gyvenimas si smugi dave , nes norejo parodyt tai ko tu neivertinai. skirk didesni demesi aplinkui , skirk sau.mylek save labiau nei kita. tark pro asaras kad gyvenimas nuostabus. ir mintyse syptelk pasakydamas gyvenimui ” tu esi nuostabus , nes pergrioves mane privertei tyketi meile dar labiau ” ar zinai ka reishkai susidraugauti su gyvenimu? tai reihskai ji gyventi ,o ne sielotis ,kad tu turi ji toki.
tiesiog atmerk akis. ir ishgyvenk ta liudesi ,nes tuo gyvenimas ir nuostabus , jog siulo daug situoaciju kurios privercia zmogu pasijusti vsi kitaip.
Tiesa
As isgyvenu lygiai ta pati jausma ir jau 3.5 men. kai mano draugas nutrauke mudvieju draugyste. Joks laikas, jokios proceduros nepadeda tai uzsimirsti. Kur vaziuoji – pameni, kad visur vaiksciota su juo, klausaisi muzikos – iskyla prisiminimai, pamatai vaikstancias poras kartu-vel jis akyse. Jeigu zmogus pirma karta pamilsti tikraja meile zmogu budamas 30 metu, tai neisivaizduoju, kaip toki tikra ir tyra jausma galima pamirsti, mes juk ne kokie kompiuteriai, kad galetu ijunti ir isjunti, arba nauja lapa issikelti, o tikrame zmogaus gyvenime yra visai kitaip. Nezinau ar kada gyvenime bepamilsiu aplamai, nors gerbeju daug supa, bet neprisileidziu ni vieno per arti ir netikiu ju zodziais visai. O mane draugo palikimo priezastis buvo – atstumas, kuris mus laikui begant ji atitolino nuo manes, taip jau buna, kad vyrai ilgai be moteru negali isbuti, o atrodo ta meile beprotiska buvo abipuse, bet atejo viena diena, kai jis pasake, jok nebegali su zmogum bendrauti susitikdamas tik savaitgaliais, ta minute maniau, kad arba isprotesiu, arba nusizudysiu, cypiau kaip isprotejusi ir po siai dienai verkiu kai tik pagalvoju apie ji…
heki
sunkiausia yra gyventi dabar.. jokie patarimai tavo skausmo nesumazins… niekas nenuvys tu minciu… minciu apie jy… gali but su kauke, bet neuzsidesi kaukes pries save… gali bandyti sakyti ne.. noriu pamirsti… nebegalvoti.. bet tau nepavyks… ir vizdelto.. kaip tai sunku… ne myleti… meile laikau kitokia.. tokia.. kokia kitiems neprimtina… taciau zinai ka, galvoti kad jos nera, arba jog tikroji meile tiesiog negaletu palikti.. taip galvoti yra zymiai lengveu..
Likimo drauge
uzjauciu tawe….man taijp atsitiko pries 2savaijtes… ir man taijp skaudu kaijp niekad…. lb geraij tave suprantu…ka jauti….. bet tikiu kad abi izgyvensim ta visa „NESAMONE”
liudinti
Va, ir mano likimo sesiu atsirado… Jau kelios savaites praejo, jau atrode kad apsiprantu, kad jau galesiu pradeti dairytis i kitus… Bet per velyku sventes vel toooks siudesys suspaude… sedziu prie stalo ir akys pilnos asaru…. nors atrodo esu protinga mergina, bet kartais taip norisi tiesiog paskambinti jam, isgirsti balsa… atrodo, gal jis jau gailisi kad taip padare… bet puikiai suprantu jei gailetusi, pats mane ir susirastu… gerai, kad as per daug isdidi kad skambinciau – taip kvailai pasielgciau…
bet isgyvensim… tiksiuosi…
O pavasaris ateina – tiek daug aplink poreliu – jaunu ir vyresniu…
Neta
Man tas pats..vkr pasakė,kad dingo meilė,nors ankščiau buvo lb didelė…:( Nežinau kaip toliau gyventi,negaliu be jo:( Niekada dar nejaučiau tokių stiprių jausmų kaip jam..negaliu.. o dar kiekvieną dieną matysiu jį mokykloj..nežinau kaip ištversiu:(((
nata
kuo greiciau susirask kita ir viskas bus gerai:)))))))
Marizza
Viska perskaiciau… Ir puikiai jus suprantu. Ir as taip jauciausi..ir db dar jauciuosi. Praejo jau beveik metai. Jei ne drauges, turbut buciau puolusi i gilia depresija. Nesu tikra kad tai ta tikroji meile,tai pirmasis tikrai rimtas mano vaikinas, man man db jau 18, neturiu su kuo palyginti, nzn kas bus ateityje…gal tik td pasakysiu kad isimylejau.. bet jausmai is mano puses lb stiprus..lb kentejau kai jis mane paliko ir tikrai jo nesupratau. Mes tiek daug kartu patyrem ir isgyvenom. Tik tada kai besaligiskai pradejau juo pasitiketi jis mane paliko. Tas vakaras man buvo kaip kosmaras. Jis istaria tuos lemtingus zodzius ir su tais zodziais taip smarkiai pradeda lyti, stovim abu apsikabine ir as verkiu. Ta vakara dar ilgai verkiau, dar ilgai snekejom, verke ir jis, tik kodel net db nesuprantu. Matau ji kasdien, mes klasiokai, taciau beveik nebendraujame. Nors sakem kad liksim geriausiais draugais, bet nepajegem.
bet dar tiek man daug neatsakytu klausymu..tiek dar daug noreciau paklausti..bet negaliu. nieko nebebus ir nebegali buti. Per daug jis mane iskaudino nors ir vel turbut kaip paskutine kvaisa pasitaikius progai pulciau i jo glebi.. Taciau vis reciau apie ji galvoju. Ir tikiu kad uzmirsiu!
noriu pasakyti tik tiek, kad viska teks iskenteti paciai..dar daug verksi, prisiminti. bet nelinkiu uzmirsti, juk tikra tiesa kad kiekvienas zmogus atnesa kazka i musu gyvenima…As tikrai gavau lb daug. Tiesiog neliudek ir tikek kad atsiras tas, kuris bus tikrai taves vertas 🙂 Po ilgu kanciu visada ateina Tikra laime, daug skaidresne uz ta kuri buvo pries tai. Tik tikek tuo!
sudauzyta sirdele
visas jus puikiai suprantu..dbr kaip tik ir as pradedu isgyventi si sunku laikotarpi…bet zinokit galiu drasiai pasakyt,kad lengviau yra kai palieka tave..o ne tada kai tu ji palieka kai supranti kad ir kaip tu ji myletum ir negaletum be jo gyvent ,bet gyvenimas su juo yra kancia…as taip beprootiskai ji myliu, bet su juo nesu laiminga ir vos tik ji palieku vel rasau skambinnu..tik jis kartais atraso o kartais ne.. ir atrodo galetum padaryti viska kad tik vel viskas butu gerai…bet giliai sirdy supranti kad tai jau yra neimanoma,nes ne viskas gyvenime priklauso nuo vienos taves..nezinau kaip ispresti tokia beda…eilini karta rasau jam zinute…
as
pas mane tokia pati situacija,buvo taip gera kartu,aisku buvo ir barniu,bet ant tiek stypriai ji myliu,jis paskambino ir pasake,kad nzn kas jam uzejo,bet jam gerai kai jis vienas,nzn kas jam uzejo,galbut pavargo nuo darbu,nuo musu barniu,nors pries tai nesibarem,nzn,laikaus po biski,ir noriu patart panos,nereikia ieskot iskart nauju bernu,tai nepades,nes ziuredama jam i akys tu matysi savaji,tai dar sunkiau,maziau snekekit sia tema su kazkom,ypac kurie tai pergyveno,nes kai jie tai pasakoja,tu uzsigruzini dar labiau prisimindama visa tai.auksciau nosi,tai gi KAS NEATSITINKA,TIK I GERA.panos nejaugi mums duotas gyvenimas tam,kad sedet ir pliurpt,varykit su draugem po parduotuves,isvaziuokit prie ezero,i siltus krastus,Dieve,tai gi metai eina,kam jus poto busit reikalingos apsiverkusios,pilkos kaip peles,kodel jis tusinasi,juokiasi,jam gerai,o mes verkiam,nevelnio,jis dar pasigailes,isvaziuoji ilsietis,keiciu darba,uzsirasiau pas kirpeja,visiskai pakeisiu savo garderoba,ir niekada daugiau nepriimsiu ji atgal,vis gi as ne knyga,kad bet kada gali pasiimt,paskaityt ir vel mest i sona.uztenka,prisikentejau nuo tos meiles,reikia pagyvent savo malonumui,ateis laikas,ir likymas suves su gyvenimo isrinktoju.buciuoju jus,laikykites! tai gi mes valdom;))))))))))))))))
rene
suprantu tave, mane irgi paliko, draugavom 6 metus… as nebuvau jam labai gera, buvo ir barniu ir riksmu, bet jis man buvo nuostabus ir tik dabar suvokiau, kad jo nevertinau. As esu pati kalta, kad jis isejo… Bet buvo tokia didele meile. Abu buvom pazadeje mylet amzinai, o dabar as likau viena …. jauciu, kad daugiau niekada nebepamilsiu ir niekas nemyles manes kaip jis. Kaip istvert jam neskambinant ir nerasant? kada nebebegs asaros upeliais…
murke
man taip ivyko uzvakar… tik siandien vakare islipau islovos… verkiau ir verkiau…. atrodo kartais net norejau kad mane paliktu nes tvirtai jauciau kad jis mane myli ir jei paliks tai jis labiau kankinsis mels kad atleisciau, nes kartais istikruju slege tie visi barniai, pykciai, demesio stoka… jis net palikdamas mane sake kad mane myli… o kai prisimenu ji, jo veida jo prisilietimus taip sirdi suspaudzia… net i darba eiti negaliu… atrodo noriu rekti …garsiai verkti… patarciau tau, verkti verkti verkti verkti kol isverksi visas asaras, rasyk jam laiskus, kuriu neissiusi, rasyk viska ka galvoji ka jauti viska… poto degink juos… as istikruju rukyt pradejau… ir migdomuosius gerti… nes negaliu kitaip… atrodo dar tik trecia diena o jau tokia amzinybe atrodo… gyventi nebesinori… o juk sventes juk kaledos…
Simas
Nu ka ir as galiu nepasigirt tuo ka perskaiciau sms…. „Nepyk bet siandien as nusprendziau kad nebenoriu but su tavim” sedejau kokias 10min ir nesupratau kas daros tik jutau kaip asaros bega. Supratau kas cia yra viskas nzn kodel bet zinojau kad cia dugnas ir nieko nepakeisiu. Priezastis viena ir labai didele tai AS kuris kaip ji sake nemoku but vaikinu as mazai ja buciuodavau mazai kur iseidavom nerodydavau jei dideles meiles nors gilei as is proto ejau del jos. As toks esu as taip myliu pasakiau kad keisiuos nepraejus vienai dienai ji pasake kad viskas as net nesugebejau tai jei parodit ir tikria zinojua kad parodysiu nes as ja beprotiskai myliu! Pagrindine priezastis ta kad ji manes paklause „Gal po nauju metu kur pabandom kartu gyvent?” mane tai baisiai nustebino ir kaip instinktas atsakaiu nemanau kad noriu. Nuo tos akimirkos as jei palikau niekas as paprasciausiai bijojau gyvenimu drauge sugriaut musu santykius as ja paprasciaisiai perdaug saugojau ir gal perdaug bijojau to ka dabar turiu. Ji sako aisku bunam draugais bet po to karto kai pasakaiu ne del gyvenimo kartu as kazkur dingau jausmu man nebeliko! Dieve juk mens tik nepilnus 2 men kartu buvom man tai atrode labai greit arba cia jau as nebenormalus ir nebesugebu isaugot tai ko myliu va kas as manau apie save. Jei atvirai po tokiu situaciju mnau kad man reik pagalvbos issiaiskint kas man blogai kodel as netinku niekam? Buvo man tu palikimu anksciau jie budavo lengvesni dabar jauciuos kaip koks nenormalus aklas kvailys kuris nesugeba nieko padaryt. Kokio velnio as isvis cia reikalingas? Kartais sedziu ir nebesupratu kas daros… Myliu as ja beproto ir nemoku kitaip nenoriu tuom tiket. Pasisneket galiu tik pats su savim net patarimu ieskaus cia pasipasakot kazkam noris ir neturiu kam
liudna-optimiste
sveiki
oi, kaip as jus visas suprantu,,pries pat sventes mes issiskyreme, 2,5m buvome kartu,,,pati zodis po zodi istraukiau, kad jis nenori buti su manim, o norejau tik pasikalbeti apie esame situacija, pasakyti, kas man netiko, maciau, kad ir jam gal but kazkas negerai,(nors buvo lb uzsidares ir mazai kalbejo apie tai),,o vat priejom iki to, kad nebenori zmogus buti su manim,o rodos tikrai stengiausi, ir tuo labiau stengiausi uzbegti tokiom santykiu krizem, kai jau nebelieka nieko kito tik sukti skiringais keliais,,,ech,,nepavyko… jau 3 sav praejo,,, o atrodo, kad kelios dienos,,, sventes praskriejo asarose, naktys su migdomaisiais arba vynu:) (kuris beje geriau padeda uzmigti) ir zinoma pokalbiai su artimaisiais. Dar padejo ivairus straipnisia internete, knygostokiom temom.Padejo daug ka suprasti..lb dziaugiuosi, kad turiu sese, kuri mane lb suprato ir palaiko,,, tiesiog siuo metu turbut labiausiai kankina klausimai: KODEL? KA DARIAU NE TAIP?
suprantu, kad si laika reikia isgyventi paciai, niekas kitas to uz tave nepadarys,,,ir zinokit dar gal ilgai nuotaikos banguos- tai jautiesi gerai, pakyleta, pilna jegu ir ryzto vel su sypsena kibti i darbus ir gyventi toliau, taciau dar vis aplanko tas nusivylimas ir bejegiskumas.. taciau as tikiu, kad viskas iveikiama… Reikia tiesiog save nuteigti, kad tai tik vienas zingsnelis link tavo tikrosios laimes, tavo isrinktojo, kad sis vaikinas matyt buvo ne tau skirtas. Reikia mintyse, laiskuose, ar kaip tik nori, padekoti savo vaikinui uz visas grazias akimirkas ir paleisti ji. Palinketi jam sekmes..
beje, lb padejo sesers pasakyti zodziai :”Tau Dievas yra paruoses geresni gyvenima ir mylimaji, kuris is tikruju tave myles, o tu isikibus i sena verki ir sakai, NE,DIEVE, MAN NEREIKIA GERIAU, BUSIU SUSITU”.
Tad, merginos. Likime isdidzios, gerbkime ir vertinkime save, tegu vaiknai pakovoja del savo princeses, vat tada jie nepaliks, vertins, gerbs ir myles visa gyvenima.
BEJE,pasimokykime is senu klaidu ir nebekartokime su kitis vaikinais:)
VISOMS SEKMES!!! MES JUK STIPRIOS!!!!
Erika
Na ka perskaiciau viska ka jus rasete,ir suprantu kaip sunku jums yra dabar…Pati isgyvenu tai,vakar mane paliko vaikinas vasario 15 ,ehh vasario 14 buvo ideili diena viska buvau taip graziai suplanvus,geles,muzika,vakariene prie zvakiu sviesos ir t.t pacios turbut suprantat juk valentino diena.O ka as gavau kita diena tai kad jam daugiau taip neina:/ kad jis taip daugiau nebegali:( Musu jausmai yra begalo stiprus abu verkem abu zinom kad vienas be kito negalim:( Bet didziause problema tai kad jo tevai neleidzia jam draugauti su manim ir tuo labiau tuoktis,jis visa ta laika visus tuos metus jis turejo meluoti savo tevams kad jis eina susitikti su kitais draugais,ta pati ir as turejau daryti:((
Negaliu patiketi kad as jo nebeturiu..kad jis neistvere daugiau ir turejo mane palikti..gyvenimas nebeturi prasmes..viskas primena ji..pamatau porele einancia gatve pradedu verkti ..skaudu beagalo skaudu bus gyventi su tiek daug minciu ,nes as mylesiu tik ji…buvom padare pertrauka kad evai jo nieko nesupratu ir tuo paciu supratom dar geriau kan med be vienas kito negalim gyventi…Nezinau kaip toliau man eis gyventi..nezinau ar as ji dar kada pamatysiu..tiesiog nieko nebezinau..neina nieko daryti..guliu lovoj ir verkiu noredama kad tai buti tik baisus sapnas is kurio pabusiu ir salia mieganti pamatysi ji…
NAUJAI GIMUSI.
”liudna optimiste” tavo zodzai mane labai paguode pati netaip senai taipat issiskyriau su juo savo buvusu ”ex”…buvo begalo sunku ..ir dar sunkiau kai tau pasako kad del viso sito isskyrimo kalta buten TU..ATRODO STENGIESI is paskutiniuju o va kazkas vis uzkliuna nebuvau sventa visko buvo bet jis juk zino mane zino koks as zmogus as nesu tobula nei vienas nera tobulas ir mes nemylime tobulybiu mes isimylime zmogu ,kuris mums po kiek laiko tampa tobulas..nes mes priprantame prie to zmogaus..su laiku mes ir patys nepastebedami pradedame elgtis taip kaip jis..ir jis nebuvo tobulas tikrai nebuvo nei didelis romantikas nei nuostabiu komplmentu sakytojas bet man jis patiko tik as pamatydavau jame kazka mielo kazka tokio ko kit nepamatydavo..kiek sakydavo man palik ji ..palik..bet as jo nepalikau ejo laikas ir jis manes nepaliko su juom as buvau laiminga as supratau ji kaip ir jis mane,,ir mums nieko nereikejo ..taip galiu sakyti tai buvo MEILE gal zemiska ir paprasta bet man nepakarojama ir nepamirstama .. jo sms (ZINAI AS NOREJAU BUTI IR TOLIAU KARTU BET TAVO ELGESYS NEBEPAKENCiAMAS MANAU TU NEPASIKEISI GERIAU RASIU KITA GAL TIEK NEBEKENTESIU….)..taip esu isdidi uzsspyrus bet jam tokia nebuvau su juo viskas buvo kitaip labai stengiausi ir kai isgirdau tokius zodzius tai lyg pelis i nugara..;/ BET as per daug isdidi nors norejosi jam paskambnti ar bent jau susitikti ir viska ssiaiskinti as nepajegiau nepajegiau ..TIESIOG PASAKIAU JAM (NA JEIGU TAU TAIP ATRODO TAI ,,) neatleidau jam uz tuos zodzius niekaip iki siol neatleidau..kiek jis dar rase megino vel kazka bet buvo beprasmiska ka nors rasyti nes pasitikejimas jau sugriautas ..na jau praejo keli menesiai ir kaip manot jis vienas ne buvo susirades jau drauge..tuomet as ant jo labai supikau kai suzinojau viena diena dar po to kai suzinojau issiverkiau o daugiau prisekiau kad nebeverksiu taIP JAU NUTINKA gyvenime jis mane pamoke leido suprasti kad galima pamilti r nepasaku romantiskaji princa bet ir visiskai priesinga juk jis buvo toks velniukstis bet butent ji myylejau 😉 DABAR JIs jau praeitis ..mama man sake kad kekvienam zmogui dievas siuncia mokiny perejus kazkuriam tai laikui mokytojas ismoko mokiny ir ji palieka eiti gyvenmo kelu ir ieskoti to kutr galetum pats mokyti tai va paneles skausmas praeina neludekit;)