Maldavau likimo myleti, tk pamirsau paprasyti, kad buciau mylima…

Dar vasaros pradzioje kiekviena vakara pries miega svajojau myleti, myleti savo svajoniu princa, ta nuostabu vaikina, meldziau likimo meiles ir susipazinti su nuostabiu vaikinu, kad jy pamilciau, taciau pamirsau paprasyti, kad jis mane myletu…
Taip prasidejo mano istorija, o dabar papasakosiu viska nuosekliai, tik pakeisiu vardus…
Man suejo 14 metu ir nuvykau y kaima kur turejau gera drauge Laura. Laura gyveno tame kaime ir pazinojo daug vaikinu. Pirmomis rugpjucio dienomis ji mane supazindino su savo vaikystes draugu Luku kuris jai labai patiko, man Lukas iskarto patiko savo naturalumu ir isvaizda, nes jis yra labai simpatiskas, taciau mes nebendravome. Laura man liepe nebendrauti su Luku, nes sake, kad jis priklauso jai. Kai su laura vazinejome dviraciais po kaima mane uzkalbino zavus vaikinas, jo vardas Tadas jis paklause mano vardo ir paklause kiek man metu. (beje Tadui tada buvo 16, o Lukui 15 metu) . Ta vakara mes susitikome prie kaimo parko keturiese tai yra as Laura Tadas ir Lukas, Tadas mums visiems nupirko po pokely saulegrazu su prieskoniais. Ta vakara mes mazai kalbejome, taciau as pasiziurejusi y laiktrody supratau, kad vakaras labai greitai praejo ir man jau laikas gryzti namo, pries iskeliaudama namo uzrasiau savo telefono numery y Tado ir Luko telefonus, bet deja Lukui uzrasiau teisinga telefono numery, bet Tadui netycia uzrasiau netoky…
Po keliu dienusuzinojau, kad Tadas su Luku yra prie pelkes iesko medziu liepteliui statyti ir as nuskubejau y ta vieta ju ieskoti. As juos radau, tada mes nuejome prie pelkes atsisedome ir snekejome apie kazka,bet as visalaik labai drebejau.
Kita diena Laura ant manes supyko (dar ji iki siol pati nesupranta kodel pyko).
Dar po keliu dienu as isvaziavau y miesta kuriame gywenu, tada su Tadu ir Luku susirasinejome sms zinutemis, jie rase, kad esu lb faina grazi ir panasiai. Tada jau nebegalejau uzmokti nepagalwojus apie Luka… Pagaliau suzinojau kad vaziuosiu y kaima ir susitareme susitikti su Luku 20 valanda. Mano brolis kazkur uztruko, todel mes veliau isvaziavome ir y susitikima as spejau nueiti tik po 20.20 mazdaug, del to jauciausi nemaloniai, na bet nuskubejau prie pelkes (ten jau buvo yprasta susitikti) ir ten buvo Tadas, Lukas ir dar 2 ju draugai Tomas ir Gytis ir Luko sunyte. (veliau suzinojau, kad Lukas ta susitikimo diena blogai jautesi netgi nejo y lauka, taciau su manimi norejo susitikti ir todel ejo y lauka, kad galetume susitikti). Ta vakara is pradziu visi sedejome ant zemes ir kazka kalbejome. Ta vakara yvyko nemalonus dalykas as kalbejau su Luku ir kazkas garsiai pagadino ora! as nustojau kalbeti pasiimeciau ir tada toliau kalbejau, tada Lukas nusijuoke pasiziurejo y mane ir paklause ar buvo pyrst!!! Kaip man buwo geda, nes Lukas pagalvojo, kad ten as! Bet tada tadas su Tomas pradejo juokais musti Gyti ir kaltinti jy, kad tai jis pagadino ora, taip iki siol as ir nesuprantu, kas ten tai pasielge… ;D tada kai jau sutemo Tadas Tomas ir Gytis nuejo pasivaikscioti,o mes su Luku nuejome ant lieptelio kury Lukas su Tadu pastate per ta laika kai as buvai iswaziavusi. Na ir mes atsisedome ant to lieptelio po juo buvo vanduo, buvo labai grazu, labai romantiska aplinka, mes kalbejomes apie mus, ar kasnors gali iseiti apie ankstesnius vaikinus ir merginas. Sis vakaras praejo nepaprastai greitai ir kai jau ejome namo ir priejome sankryza prie kurios turejau issiskirti su Luku ir as jy apsikabinau atsisveikindama ir jis mane apsikabino ir jausmas buvo nerealus, na man buvo labai gera buti jy apsikabinus, jauciausi tokia saugi ir laiminga, buvo taip silta ir gera is vidaus, nu zodziu net nenorejau jo paleisti, nors zinojau, kad turiu skubeti namo, nes jau velavau, bet man laikas tarsi dingo tarsi dingo visas pasaulis tik likau as ir jis nenorejau jo paleisti, taciau teko. Ta vakara pawelavau gryzti namo ir mama man kazka ten piktai aiskino ir klausinejo, taciau as negirdejau jos zodziu as tiesiog sedejau ir mano sintys buvo toje vietoje prie sankryzos kur mes su Luku issiskyreme, negalejau jo ismesti is galweles.
Dar po keliu dienu as viena vazinejau dviraciu ir pravaziavusi pro Tomo kiema ten isvydau ir Luka Tada ir Gyty, tada privaziavau prie ju ir su jais praleidau visa vakara, o kai jau sutemo visi nuejome pas Toma y kiema ir atsisedome ant suoliuko. As atsisedau salia Luko, prisiglaudziau prie jo ir padejau galva jam ant peties. tada Lukas uzkiso ranka man per nugara, na taip atsikabino, tada pajutau silpna ir neryztinka jo leta prisilietima ant mano sono jis labai nedrasiai lyk mane kuteno, tik labai silpnai, tada as uzkisau ranka jam uz palaidines ir pradejau jiesti jo nugaras, Lukas visa vakara kartojo, kad taip negerai, bet juk mes nieko negero nedareme, todel nesupratau jo situ zodziu (iki siol nesuprantu kodel jis sake, kad taip negerai) na ir tada mes taip vienas kita lieteme visa vakara, buvome apsikabine, jis mane lb susilde, nes pries tai man buvo labai salta ir as vis glausciausi su savo veidu prie jo veido, man buvo ne galo gera, bet tada nesupratau, kad sis vakaras yra mums paskutinis… laikas bego, kaip isprotejas ir as vel velavau gryzti namo ir pati pasiuliau eiti visiems namo ir tada visi pradejome skirstytis, ta vakara, viskas vyko labai keistai, nes mes atsisweikindami netgi neapsikabinome, nes as is jo puses nemaciau jokio noro. Na ta vakara, kai gryzau namo zinoma mama labai pyko netgi apreke mane, kad pavelavau gryzti, et man tai nerupejo, as vis lieciau savo kuna ir megavausi mintimi, kad Lukas mane liete. Kita diena as gawau sms is Tado, joje buvo parasyta, kad suzinojo viena labai liudna daalyka apie Luka, tik nenori man sakyti, nes bijo yskaudinti, tada as nieko nelaukdama nuskubejau pas Tada ir jis man pasake, kad Lukas nenori pradeti su manimi draugauti, nes galbut jis myli kita, ta akimirka man atrode, kad mano sirdele nustojo plakti, net nesinorejo kvepuoti o galvoje is kazkur atsirado didziulis skausmas, pasidare silpna, maniau ,kad nualpsiu, akyse susikaupe asaros, bet kovojau pati su savimi ir nenorejau verkti prie Tado ir nors buvo labai sunku as stovejau ir neverkiau, tada pradejau smarkiai lyti, o as nejauciau lietaus, mane Tadas vis ramino, bet nieko is to gero neisejo, man buvo nezmoniskai sunku. Tada Tadas nuwaziavo namo ir as pasakiau kad vaziuoju namo (as ir maniau, kad vaziuosiu namo) et as kazkaip pati nesuprantu, kaip nuwaziavau prie upelio atsisedau ant pakalnes ir verkiau, nezinau kiek laiko as ten verkiau, nes laikas tada man neegzistavo, tiesiog man buwo labai sunku, kunas virpejo as labai kazko visa laik bijojau, as nenorejau gryzti namo ir iswis nenorejau nieko, tik norejau Luko… dar ilgai ziuredama y upely verkiau m,an buvo labai skaudu, tik tada dar nesupratau kodel. As nejauciau lietaus nors bent kelias valandas tikrai prabuvau po lietumi. nesupratau kas su manimi darosi. gryzau namo, persirengiau sausais rubais ir paraseu Lukui sms, kad manau, kad jis su manimi zaidzia ir galiu jy ysimyleti ir jis man parase, kad neysimylesiu, nes as jo daugiau nebepamatysiu, tada as tarsi pameciau galwa nuskubejau pas jy y namus ir paklausiau kodel, jis tik tylejo…
Dar iki pat vasaros galo bandziau su juo viska issiaiskinti, bet niekaip nepawyko, na jis sakydavo, kad nezino kai paklausdavau ar kadanors busime kartu…
Atejo liudnasis ruduo man reikejo eiti y mokykla, todel gryzau y miesta kuriame gywenu, tada supratau, kad tikrai myliu Luka is visos sirdeles ;( (priestai maniau, kad jau 2 kartus mylejau, taciau dabar supratau, kad myliu pirma karta) prasidejo mano gywenimo liudnos liudnos dienos, o ypac liudnos budavo naktys… vakarais negaledavau uzmikti, apsikabindavau pagalwele arba pliusiny merkiuka ir tyliai tyliai verkdavau, kad niekas neisgirstu, nenorejau gywenti, nekenciau saves as tiesiog verkdavau taip stipriai, kad kartais man budavo lb sunku kwepuoti, o man buvo begalo liudna ir sunku,galo skaudu… jaigu uzmigdavau daznai sapnuodavau jy, mama pasakojo, kad ir miegodama as verkdavau ir sakydawau `Lukai, prasau neatstum manes, as tawes myliu, maldauju neatstumk` ir panasius dalykus =/ . na o diena taip pat negaledawau apie jy negalwoti, pilni sasiuviniai buwo pilni jo vardo, rasydama diktantus arba darydama nd neretai netycia yterpdavau sakiny `Lukai as tawe be galo myliu` ir ta meile laikui begant nesilpnejo o tik vis augo ir augo… visada vis tikejau, kad mes busime kartu, vis tikejausi ir maldavau likimo, kad mes btume su Luku kartu… kartais tikedavau, kad dabar esu Tomo kieme Luko glebyje miegu ir sapnuoju sy baisu kosmara, taciau vis suprasdavau, kad tai yra realybe… sunki skaudi negailestinga, bet realybe, as istikro esu labai silpna ta prasme silpna vidumi, esu labai jautri, todel man si meile buwo tikra kankyne… Lukas man niekad beweik neatrasydavo sms, o kai atrasydavo as jas tiesiog brangindavau, man Tadas daznai rasydavo, kad as tikrai niekad nedraugausiu su Luku, tie jo zodziai man budavo siaubingi… mazdaug gruodzio pradzioje man parase Tomas Lukas ir Tadas kad esu dar mazvaike vaiko proto, o man buwo skaudziausia ir sunkiausia, kai Lukas parase, kad as jo nemylejau ir nemyliu, po tu jo zodziu negalejau atsigauti… , veliau pries pat kaledas tikriausia Lukas man parase, kad viska apgalwojo ir turbut mes draugausime, tada buwau be galo laiminga negalejau twerti dziaugstu, tikejau tusciais sms ir kai dar nepaminejau kad per ta laika kai beprotiskai mylejau Luka padariau nepataisomu klaidu pavyzdziui rudeny sugalwojau nuvaziuoti y gretima kaima pas kazkoky berna apie kury nieko nezinojau, sejp borejau susipazinti, dabar del viso to man tenka labai atkenteti, nes atsirado zmoniu, kurie sia istorija dar pakoregawo, pridejo sawo nesamoniu, tikro smeisto, bet as turiu su tuo taikytis, nes esu pati kalta, nes nereikejo man pas ta berna vaziuoti…
Dabar uzwakar maciau Luka, jy maciau galbut kiek daugiau nei 10 minuciu labai drebejau ir bijojau reagis mes net nepasisweikinome… Lukas tikriausiai is visu prisneketu pletku apie mane mano kad esu paskutine salava, bet as juk tokia nesu… dabar Tadas galwoja, kad esu labau pasikelus ir bloga =/ bet istiesu, tai jie nei vienas is ju nezino kokia as esu is tiesu, nes as uzsidarau sawyje sawo tikruma, silpnuma, paprastuma ir visada norejau draugauti su Luku, kad jis pamatytu mano gerasias sawybes, o ne mazdaug mane… Tadas mano, kad mane gerai pazysta, bet taip tikrai nera… as anksciau gal pries kelis menesiu Tadui su Luku pasakiau kad jau nebemyliu Luko, bet dabar supratau, kad as jy myliu labai labai, bet maniau ,kad jau jy pamirsau tik todel, kad pradejau sawe twardyti ir jau pradejau miegoti naktimis ir tiesiog pradejau neleisti man galwoti apie Luka, et dabar ramia sazine galiu pasakyti, kad as jy myliu… myliu be proto, kartais man atrodo, kad jau geriau buciau negimus, nes as nesu sutwerta patirti tokio begalinio vienpuses meiles skausmo… =/ . greit Lukas su draugais eis y pamiske kepti saslyku, na ir mane kwiete jo draugas et as ten buti negaliu, nes tikriausiai Lukas ten bus su viena mergina tarkim jos varas Lina (lina prisnekejo bjauriudalyku tikriausiai apie mane bet negaliu ant jos pykti, juk ir pati del Luko padaryciau bet ka, bet as lb bijau kad ji neyskaudintu Luko, nors jie dar nedraugauja.) nu zodziu as negaleciau ziureti kai y Luka ,kai salia jo butu kira mergina… man tai butu tikrai perdaug sunku… as as vis kankinuosi negaliu pamirsti Luko, negaliu negalwoti apie jy as negaliu ziureti y kitus vaikinus visur matau tik Luka, man nereiketu nieko, jai tik tureciau jy… Tos dienos praleistos su juo vasara buwo laimingiausios dienos mano gywenime, galbut niekada gywenime nebebusiu tokia laiminga, kokia buwau per tas dienas su juo. Beje esu pamelavusi kelis dalykus vaikinams is kaimo, del to man labai geda… tiesiog siaubingai, melavau, kad laiziausi su kitais baxuriukais, nors istiesu po Vasaros, na nuo tos akimirkos kai pamaciau Luka neprisileidau prie sawes nei vieno vaikino… o kaip as noreciau susigrazinti tas nuostabias dianas kurias praleidau su Luku, bet zinau, kad laikas nesugrys, o as padariau beagalias klaudu, tiesa as tas klaidas padariau nes buwau ir esu akla is meiles jam bet bijau visos tos meiles neiskesti.. nebenoriu daugiau kankintis… o jai ne mano klaidos galbut dabar buciau nepaprastai laiminga, todel siulau visoms merginoms jeigu jums siulo antra sansa niekada nesielkite neapgalwotai, apgalwokite kiekwiena poelgy ypac jai esate ysimylejusios, o as del sawo klaidu ir melo niekada sau neatleisiu niekada… bet as visada mylesiu…. myliu mylejau ir mylesiu…
prasau patarkite, ka man daryti, kaip man neisproteti, skausmas sirdeleje darosi nepakeliamas… =/