Studijos - Karjera

Kompetencijos – kaip jas ugdyti?

Darbo rinkoje, dauguma įmonių atkreipia dėmesį į darbuotojų kompetencijas, kaip į svarbų konkurencinio pranašumo šaltinį. Žmogiškųjų išteklių  rinkos vertė vis labiau grindžiama tokiomis neapčiuopiamomis vertybėmis kaip žinios, klientų lojalumas ir kiti žmogiškieji parametrai. Todėl kompetencijų ugdymas – tai mokymosi ir tobulėjimo procesas, apimantis darbuotojų konkrečių įgūdžių tobulinimą, reikalingų visam jų potencialui pasiekti atliekant savo darbą.

Jūsų kompetencijos daro jus įdomius

Tam tikros kompetencijos yra tai, kas domina jūsų tiek dabartinius, tiek būsimus darbdavius, tad nekurkite savo karjeros remdamiesi per siaura kompetencija. Stebėkite, kas vyksta jūsų technologijų srityje, kad iš anksto pasiruoštumėte tobulėjimo pokyčiams.

Nors šiandien itin sunku tiksliai žinoti, kokia kompetencija bus labiausiai vertinama ir naudinga po, pavyzdžiui, penkerių metų, vis vien svarbu nepamiršti, kad, be techninių kompetencijų, darbinėje veikloje svarbūs ir kitokio pobūdžio įgūdžiai bei žinios. Mokykitės apie pasaulį, visuomenę ir žmones – tai padės tapti visapusiškesniu žmogumi, laikytis daugiadisciplininio požiūrio ir tobulėti.

Asociatyvi pexels.com nuotrauka

Sėkmę lemiančios kompetencijos

Norint išsiaiškinti, kokias kompetencijas jums geriausia tobulinti, pirmiausia patartina aiškiai suprasti kas jus domina, taip pat įsisavinti pačios organizacijos specifiką, kurioje jau dirbate ar dar norite dirbti. Taip pasirinksite tinkamą kelią, kuriame galėsite save realizuoti.

Kadangi kompetencijų, kurias darbuotojas gali ugdyti, yra labai daug, jos skirstomos į tris pagrindines kategorijas: pagrindinės kompetencijos, tarpfunkcinės kompetencijos ir funkcinės kompetencijos. Tad trumpai panagrinėkime kiekvieną iš jų.

  1. Pagrindinės kompetencijos

Dažnai pastebima, kad pagrindinės kompetencijos yra tiesiogiai susijusios su strateginiais organizacijos gebėjimais – sritis, kuriose organizacija siekia įgyti konkurencinį pranašumą.

Svarbiausios pagrindinės kompetencijos yra šios: sprendimų priėmimas, komandinis darbas, patikimumas, motyvacija, gebėjimas prisitaikyti, problemų sprendimas, sąžiningumas, bendravimas, planavimas, organizavimo gebėjimai, atsparumas stresui, iniciatyvumas ir lyderytė.

Pastaroji kompetencija yra itin svarbi kiekvienai komandai. Puikus lyderis sugeba atskleisti geriausius savo komandos narių gebėjimus, motyvuoti juos dirbti kartu siekiant bendro tikslo, padeda visiems bendrai eiti teisingu keliu. Todėl, jeigu norite sėkmingai atlikti užduotis ar tinkamai valdyti komandą, investuokite į save.  Management 3.0 mokymai padės ne tik valdymo ir lyderystės klausimais, tačiau išmoksite valdyti Agile organizacijas, suprasite apie kompleksinį mąstymą ir ugdysite daugelį kitų pagrindinių (ir ne tik) kompetencijų.  

  • Tarpfunkcinės kompetencijos

Tarpfunkcinės kompetencijos – tai kompetencijos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su konkrečia užduotimi ar atsakomybe. Tačiau jos yra labai svarbios atliekant skirtingų skyrių užduotis. Keletas pavyzdžių: kompiuteriniai įgūdžiai, finansinis raštingumas, rinkos analizė ir geri mokslinių tyrimų įgūdžiai.

Naudojant tarpfunkcines kompetencijas galima tikėtis daug naudos. Kai ši nauda apima darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, komandinio darbo skatinimą, laiko ir išlaidų mažinimą bei darbuotojų lojalumo didinimą.

  • Funkcinės kompetencijos

Šios kompetencijos dar vadinamos techninėmis kompetencijomis. Tai įgūdžiai, kuriuos specialistai turi naudoti kasdien arba reguliariai. Tai, pavyzdžiui, gali būti darbuotojų mokymas, programinės įrangos programavimas, duomenų analizė ir mokesčių apskaita. Taip pat svarbu žinoti, kad šios kompetencijos yra specifinės darbo vietos kompetencijos, kurios lemia kokybiškus komandos ir visos darbo organizacijos rezultatus.

Kokia kompetencijų ugdymo nauda?

Norint mokėti gerai ugdyti kompetencijas, svarbu konkrečiai suprasti to naudą. Tai padės rasti motyvacijos mokytis ir judėti į priekį.

  1. Geresni veiklos rezultatai ir produktyvumas

Kompetencijų ugdymas gali padėti kokybiškiau atlikti paskirtą darbą. Taip pat padeda nustatyti jūsų stipriąsias ir silpnąsias puses, tai leis sutelkti dėmesį į tų tobulinimą sričių, kuriose reikia daugiau mokymų ar patirties.

  • Geresnė karjeros raida

Žmonės, dalyvaujantys kompetencijų ugdymo programose, dažniau paaukštinami pareigose, nes jie įrodė, kad geba išplėsti savo įgūdžių rinkinį daugiau, nei iš pradžių buvo reikalaujama jų pareigybei. Tai suteikia jiems daugiau galimybių kilti karjeros laiptais savo organizacijoje ar bet kur kitur.

  • Didesnis įsitraukimas ir iniciatyvumas

Darbuotojai, kurie sparčiai ugdo kompetencijas, labiau įsitraukia į darbą, nes jaučia, kad daro pažangą siekdami savo tikslų, o ne stagnuoja viename lygyje, nuolat darydami tą patį ir nematydami jokios pažangos.

  • Palankūs įdarbinimo sprendimai ir mažesnės įdarbinimo išlaidos

Darbuotojai, kuriems buvo nustatyti tinkami įgūdžiai ir gebėjimai, geriau atlieka darbą, o tai  sumažina darbuotojų kaitą ir organizacijos įdarbinimo išlaidas.

  • Didesnis organizacijos efektyvumas

Nustačius, kad darbuotojai turi jų pareigoms tinkamų gebėjimų, juos galima suderinti su kitais darbuotojais, turinčiais papildomus įgūdžius, siekiant didžiausio efektyvumo komandose ir skyriuose. Taip organizacijos gali pagerinti bendrą veiklos efektyvumą, suderindamos savo žmogiškąjį kapitalą su strateginiais organizacijos poreikiais.

Kaip tobulinti ir ugdyti kompetencijas

Kompetencijos yra svarbios siekiant suteikti tam tikrų įgūdžių ir nuostatų, kurių prireiks, sėkmingai keliaujant asmeninio ir profesinio tobulėjimo keliu. Tad nuolatinis jų ugdymas ir mokymasis padės pasiekti neregėtų rezultatų.

Kompetencijų ugdymo būdai gali priklausyti individualiai nuo kiekvieno žmogaus. Visi apdorojame informaciją skirtingai. Vieni geriausiai mokosi būdami vieni, kiti mėgsta gyvas diskusijas grupėje. Trečiam aiškesnį vaizdą ir gilesnį supratimą suteikia rašymas ar minčių žemėlapių braižymas. Tačiau egzistuoja keletas pagrindinių ir labiausiai pasiteisinusių kompetencijų ugdymo būdų, kuriuos ir pateiksime.  

  • Dalyvaukite naujuose darbovietės projektuose / darbo grupėse;
  • Dalyvaukite mokymo kursuose / seminaruose / konferencijose savo įmonėje ir už jos ribų;
  • Studijuokite papildomą laipsnį;
  • Skaitykite ir mokykitės savarankiškai, naudokitės e.mokymosi galimybėmis. Apie tai, kaip mokytis tikslingai, galite paskaityti paspaudę ant šios nuorodos;
  • Atlikite internetinius tyrimus apie konkrečius profesinius dalykus;
  • Rašykite straipsnius žurnaluose, moksliniuose periodiniuose leidiniuose arba internete, kad taptumėte žinomas kaip profesionalas;
  • Mokykitės bendraudami tinkluose ir diskusijų grupėse savo įmonėje / organizacijoje ir už jos ribų;
  • Prisijunkite prie techninių organizacijų ekspertų grupių;

Užsirašykite savo planus ir įsipareigokite jų laikytis

Planų ir minčių užrašymas yra naudinga priemonė kuriant profesinio tobulėjimo planus. Laikykitės tempo! Į priekį galite judėti net ir mažais žingsneliais. Konkretūs planai padeda lengviau žengti svarbų pirmąjį žingsnį. Nuolat apmąstykite tai, ką nuveikėte ir ko išmokote. Tai pagilins žinias ir padės pažvelgti į dalykus nauju kampu.

\

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą