Norint pristatyti ir paaiškinti, kas yra sociologas, tikriausiai geriausia būtų remtis garsaus austrų kilmės amerikiečio sociologo Peterio L. Bergerio mintimis. Pastarasis teigia, kad sociologas – tai asmuo intensyviai, nenutrūkstamai ir be jokio gėdos jausmo besidomintis, ką daro žmonės. Ir nors sociologo dėmesį gali traukti daugybė įvairių dalykų, tačiau daugiausiai laiko ir jėgų jis skiria žmonių pasauliui, jų aplinkai, institucijoms, istorijai ir aistrai.
Sociologą domina žmonės ir įvykiai, lemiantys jų įsitikinimus. Sociologą taip pat traukia banalybė ir kasdienybė, kilnumas ir degradavimas, jėga ir tamsybė, intelektas ir kvailybė. Žinoma, jis tik žmogus ir gali jausti pasišlykštėjimą ar panieką, tačiau tai nepažabos jo aistros ieškoti atsakymų į jį dominančius klausimus.
Būtent tai pabrėžia ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros dėstytoja prof. Milda Ališauskienė teigdama, kad sociologija – tai pamatinė disciplina, suteikianti atsakymus į žmogui kylančius klausimus, ir yra skirta tiems, kurie nebijo jų ieškoti. „Tai pamatinė socialinių mokslų disciplina, kelianti klausimus ir ieškanti atsakymų į juos“, – sako profesorė.
„Meilė, karas, darbas, senėjimas, jaunimo grupuotės, žiniasklaida, valgymo įpročiai, vartojimas ir taupymas – tai tik dalis žmogiško veiksmo sričių ar procesų, kuriuos analizuoja sociologija“, – antrina VDU sociologė, Nacionalinės mokslo premijos laureatė prof. Aušra Maslauskaitė.
Kodėl sociologija perspektyvi specialybė?
Nepaisant to, kad sociologija yra labai plati disciplina, baigusieji sociologiją turi labai daug karjeros galimybių. Sociologijos ir antropologijos specialybės absolventai gali dirbti socialinių programų kūrėjais ir įgyvendintojais viešajame ir privačiajame sektoriuose, reklamos, vartotojų elgsenos ir viešųjų ryšių specialistais rinkodaros, žiniasklaidos ir komunikacijos srityse, rinkos ir žiniasklaidos tyrimų analitikais, sociologinių tyrimų projektuotojais ir įgyvendintojais visuomenės nuomonės tyrimų srityje bei visuose kituose sektoriuose, kuriuose būtina išmanyti darbuotojų tarpusavio socialinius santykius, įmonės socialinę organizaciją ir valdymą bei gebėti identifikuoti socialines problemas ir atlikti tyrimus.
VDU Sociologijos katedros profesorius Vylius Leonavičius teigia, kad šiandien sociologijos studijų absolventų poreikis kyla dėl kelių priežasčių. Profesoriaus teigimu, sociologija – tai vienintelė disciplina, kuri išsamiai ir giliai leidžia aiškinti visuomenės kaitą bei joje vykstančius procesus bei vienintelė disciplina, suteikianti teorinius modelius pažinti atskiras visuomenės gyvenimo sritis (sveikatos, švietimo, šeimos, kultūros ir kitas) platesniame visuomenės kontekste ir įvairių metodų pagalba surinkti apie jas patikimus duomenis.
„Šiandien įvairios valstybės institucijos (švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ministerijos ir miestų savivaldybės, įvairios socialinės kontrolės, migracijos kitos institucijos) bei nevyriausybinės organizacijos ieško sociologų, kurie gerai išmano visuomenės ir jos įvairių sričių sandarą bei kaitos mechanizmus ir gali padėti atskleisti įvairių visuomenės pokyčių priežastis bei padėti kurti socialinės raidos scenarijus. Sociologų poreikis ypač padidėjo, kuomet atsirado būtinybė konstruktyviai ir naudingai įsisavinti įvairių visuomenės gyvenimo sričių plėtrai ES skiriamas lėšas“, – sako prof. V. Leonavičius.
Tam pritaria ir prof. A. Maslauskaitė: „Sociologo kompetencija reikalinga tyrimų, studijų, valstybinėse institucijose, privataus verslo sektoriuje. Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų išsivysčiusių visuomenių priimant sprendimus išsami situacijos ir galimų pasekmių analizė tampa būtinybe daugelyje viešosios politikos sričių, o sociologai čia ir yra pagrindiniai pagalbininkai. Sociologija yra bazinė visuomenės pažinimo disciplina, jos žinios būtinos ketinantiems darbuotis žiniasklaidos, politikos, marketingo, vadybos ar kitose srityse. Tad baigus sociologijos bakalauro studijas ir pasirinkus kitos krypties studijas tapsite tikrai pranašesni darbo rinkoje“, – tikina A. Maslauskaitė.
Gebėjimas kurti visuomenę transformuojančias idėjas
Tad jei mėgstate nuolat galvoti apie žmonių ir jų grupių elgesį bei jo priežastis, o žvelgdami į aplinkinius pastebite daugiau nei kiti, tikėtina, kad esate būsimas sociologas. O jei dar domina būsimos karjeros perspektyvos – metas kibti į studijas ir išpešti iš jų kiek įmanoma daugiau!
Vytauto Didžiojo universitete sociologijos ir antropologijos programa turi išskirtinį profilį: čia stiprus sveikatos sociologijos ir antropologijos, šeimos, lyčių bei seksualumo, pilietinės visuomenės, politinio dalyvavimo ir teisės sociologijos, socialinio, kultūrinio, tautinio identiteto ir migracijos, religijos sociologijos ir antropologijos akcentas.
VDU Sociologijos katedroje dirba jaunas, kvalifikuotas ir savo darbui atsidavęs dėstytojų kolektyvas: vyriškumo studijų pradininkas Lietuvoje prof. Artūras Tereškinas, šeimos sociologijos ir demografijos profesorė Aušra Maslauskaitė, medicinos ir švietimo sociologijos prof. Vylius Leonavičius, politikos sociologijos dėstytoja Jūratė Imbrasaitė, religijos sociologijos dėstytojos Jolanta Kuznecovienė ir Milda Ališauskienė, sveikatos sociologijos dėstytoja Giedrė Baltrušaitytė ir daugelis kitų sociologijos sričių specialistų. Be to, VDU Sociologijos katedros studentams paskaitas skaito ne tik nuolatiniai, bet ir užsienio šalių vizituojantys dėstytojai.
Sociologijos studentams ir dėstytojams suteikiamos plačios galimybės dalyvauti akademinių mainų programose. VDU Sociologijos katedra palaiko glaudžius dvišalio bendradarbiavimo ryšius su užsienio universitetais: Liège universitetu Belgijoje, Fribūro universitetu Šveicarijoje, Kopenhagos universitetu, Alikantės universitetu Ispanijoje, Latvijos universitetu, Varšuvos universitetu, Liublianos universitetu Slovėnijoje ir kt.
Sociologijos katedros dėstytoju teigimu, studijų metu VDU sociologai išmoksta kritiškai mąstyti, analizuoti, o praktikos metu atlikti įvairius kokybinius ir kiekybinius tyrimus įvairiose socialinėse grupėse. „Būsimi sociologai mokosi tirti visuomenėje vykstančius procesus ir juos prognozuoti. Pavyzdžiui, sociologai gali tirti, kiek žmonių Lietuvoje šiuo metu galvoja apie emigraciją arba kodėl Lietuvoje mažėja gimstamumas. Atlikę tyrimus, sociologai atitinkamoms vyriausybinėms institucijoms gali pateikti šių procesų priežastis bei rekomendacijas, ką reikėtų daryti, kad šie procesai keistųsi“, – pasakoja dr. M. Ališauskienė.
Anot VDU dėstytojos A. Maslauskaitės, studijuodami sociologiją studentai išmoksta kiekvienoje žmogiškosios veiklos srityje atpažinti ir nustatyti nematomas, bet galingas socialines jėgas, kurios veda ir valdo žmonių gyvenimus. „Sociologai kuria visuomenę transformuojančias idėjas, o matydami problemas ir nustatydami jas sąlygojančius veiksnius siūlo galimus jų sprendimo kelius. Panašiai kaip psichologai dirbdami su vienu asmeniu padeda spręsti jo asmenines psichologines problemas, sociologai sprendžia žmonių grupių problemas. Taigi, sociologai yra savotiški šiuolaikinės visuomenės žyniai: žinantys daugiau nei kiti, galintys paaiškinti ir savo žiniomis keisti žmonių gyvenimus“, – sako prof. A. Maslauskaitė.
Plačiau apie VDU sociologijos antropologijos programą galima sužinoti čia.
Pranešimą paskelbė: Rimgailė Dikšaitė, Vytauto Didžiojo universitetas
