Gamta ir gyvūnai

Kiek maisto ir virtuvės atliekų išmeta Šiaulių m. gyventojai?

Maisto švaistymas – tai itin opi šių laikų problema, kuri, akivaizdu, tiesiogiai susijusi tiek su aplinkos, tiek su socialiniu, tiek su ekonominiu poveikiu žmogui bei gamtai, kai tuo tarpu išmetamo maisto planavimas, rūšiavimas ir dalinimasis juo su kitais gyventojais Lietuvoje yra dar visiškai nauja praktika.

Nors 2024 m. (tai metai, kuomet maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas mums privalės tapti pareiga) negreitai, tačiau dar 2021 m. rudenį Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ŠRATC), kartu su Šiaulių miesto savivaldybe ir UAB „Horeca sprendimai“ vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo Šiaulių miesto gyventojus pratinti prie naujų rūšiavimo įgūdžių. Spalio 11 d. startavęs bandomasis maisto ir virtuvės atliekų surinkimo projektas „#AšPats. Planuoju. Valgau. Rūšiuoju. Saugau“ džiugina puikiais rezultatais – gyventojų sąmoningumu ir noru rūšiuoti. Iš 971 projekte dalyvaujančių namų ūkių per beveik tris mėnesius (2021-10-11–2022-01-03) surinkta 9,017 t išrūšiuotų maisto atliekų, o tai sudaro 9,29 kg maisto atliekų vienam namų ūkiui. Duomenys rodo, kad vienam Šiaulių miesto namų ūkiui (ne vienam gyventojui) vidutiniškai tenka apie 3,11 kg grynų maisto ir virtuvės atliekų per mėnesį. Šie tikrai nemaži skaičiai tik įrodo, kad tokias atliekas kuo puikiausiai gali atskirti kiekvienas gyventojas.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis džiaugiasi, kad šiauliečiai,  mažiau išmeta maisto atliekų nei statistinis Lietuvos gyventojas (aut. pastaba: Lietuvos vartotojų instituto, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų preliminariais skaičiavimais, per metus vienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg (apie 4,1 kg per mėnesį)) bei, matyt, atsakingiau planuoja savo mitybą. „Projektas vyksta dar tik tris mėnesius, bet matome, šiauliečiai į jo įgyvendinimą įsitraukė labai noriai. Akivaizdu, kad 2024 m. sausio 1 d., kuomet maisto ir virtuvės atliekas privalės pradėti rūšiuoti visi Lietuvos gyventojai, Saulės miestas bus geriau pasiruošęs kokybiškam maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimui ir surinkimui nei kitų savivaldybių gyventojai. Dabar išrūšiuoti kiekiai maisto atliekų nebenukeliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, o iškeliauja į patikimo projekto partnerio UAB „Horeca sprendimai“ rankas, kur yra tinkamai iki galo sutvarkomi ir iš jų yra išgaunama elektros energija. Ateityje ŠRATC pats sieks sukurti maisto apdorojimo įrenginius, kuriuose iš išrūšiuotų maisto atliekų bus gaminamas kompostas. Gyventojų įsitraukimas į maisto atliekų atskyrimo  iš mišrių atliekų srauto procesą mus nuteikia labai pozityviai, nes matome, jog Šiauliai – sąmoningų žmonių miestas, kuriems aplinkosauginės problemos, kaip ir mums, nėra svetimos“, – sako ŠRATC direktorius.

Žinoma, daug kas galėtų paneigti, kad tinkamai išmestas maistas čia anokia aplinkosauginė problema, tačiau iš tiesų, tai ne tik aplinkosauginė, bet ir socialinė problema, nes kažkas išmeta maistą todėl, kad jo turi per daug, o kažkas jo labai stokoja. Štai „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė sako, kad tokio maisto, kuris lengvu rankos mostu galėjo atsidurti sąvartyne, bet buvo „išgelbėtas“ ir prisidėjo prie sotesnio kažkieno rytojaus, praeitais metais buvo surinkta rekordiškai daug – net 6 000 tūkst. t, Šiaulių  regione 400 t. Tiesa, pasak Miglės, tai maistas, kurį organizacijos savanoriai rinko iš gamybos, logistikos įmonių, ūkininkų, maitinimo, prekybos vietų, o ne iš namų ūkių, kurie vis dėlto išlieka didžiausi maisto švaistytojais, tačiau „Maisto banko“ veiklos indėlis į klimato kaitos mažinimą – akivaizdus. „Švaistyti maistą yra labai neetiška žinant, kad pasaulyje, o tuo pačiu ir Lietuvoje, gyvena daugybė žmonių, kurie maisto stokoja. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas. Tad visai čia pat, Lietuvoje, vieni lengva ranka meta, kaip nereikalingą, o kiti prašo maisto, nes tai didžiausia vertybė – tik jo dėka galime būti gyvi. Žiūrint iš kitos pusės – maisto gamyba sunaudoja labai daug išteklių, pradedant nuo žemės resursų, energijos, vandens, žmogaus darbo laiko, į maisto gaminimą ar auginimą investuotų pinigų, kiekvieną kartą išmesdami maistą, veltui išmetame ir visus jo gamybai sunaudotus išteklius. Štai skaičiuojama, kad pagaminti tik 1 kg jautienos reikia net 15 145 litrų vandens. Tai labai dideli vandens resursai, čia Lietuvoje vandens kol kas mes turime, tačiau yra šalių, kurios stokoja gėlo vandens ir brangina kiekvieną jo lašą. Nepaisant to, kad maisto gamyba kainuoja labai daug resursų, tačiau negana to, išmestas maistas dar ir generuoja prie klimato atšilimo prisidedančias dujas. Todėl gelbėdamas maistą, „Maisto bankas“ ne tik padeda nepriteklių patiriantiems žmonėms, bet ir tiesiogiai prisideda prie kovos su klimato atšilimu“ – sako „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė.

Taigi, vienas į šiukšlių dėžę išmestas maisto produktas sukuria ištisą pasekmių grandinę, todėl Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras ragina skirti laiko planuoti pirkinių krepšelį, vartoti atsakingai,  o taip pat, nepamiršti dalintis tuo, ko turime per daug, su tais, kuriems to galbūt labai trūksta. Ir tai siūlome daryti ne tik su maisto produktais, bet ir su kasdienybėje nebenaudojamais ir kitiems galbūt labai reikalingais daiktais.

Pranešimą paskelbė: Sandra Bubienė, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras

Parašykite komentarą