Studijos - Karjera

Karjera aviacijoje – ne tik pilotams: 8 perspektyvios kryptys avionikams ir aviacijos mechanikos inžinieriams

Aviacijos sektorius po pandemijos atsinaujina. Tą jaučia ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI) – pasak dekano dr. Justo Nugaro, įmonės jau kreipiasi dėl specialistų, nes pradeda planuoti naujų darbuotojų įdarbinimą, ieško studentų praktikoms atlikti.

„Bendros tendencijos iki pandemijos rodė, kad žmonės vis daugiau skraido. Auga pačių lėktuvų skaičius, skrydžių krypčių pasiūla. Anksčiau kelionės lėktuvu buvo prabangos prekė, dabar – tai ko ne kasdienė transporto priemonė. Rinkai atsigavus po pandemijos vėl grįšime į tą pačią situaciją, dėl to aviacijos specialistų poreikis po pandemijos tik dar labiau išaugs“, – įsitikinęs VILNIUS TECH AGAI dekanas.

Jis akcentuoja, kad kalbama ne tik apie pilotus. Aviacijos pramonėje itin reikalingi aviacijos mechanikos inžinieriai, aeronautikos ir avionikos specialistai. Aviacijos mechanikos inžinerijos specialybė skirta tiems, kurie nori kurti orlaivius arba juos prižiūrėti, gilintis į orlaivių mechaniką, jų konstrukcijas, variklius, sistemas. Avionika – tai aviacijoje pritaikoma elektronika, šios srities specialistai atsakingi už elektromechanines, elektrines, elektronines, skaitmenines orlaivio sistemas, pramoninius dronus. Dėl savo įvairiapusiško išsilavinimo šie specialistai turi itin plačias karjeros galimybes, kurias bėgant metams gali keisti. AGAI dekanas J. Nugaras įvardija net keletą jų.

1. Norintiems dirbti šalia lėktuvų – darbas angare

Aviacijos mechanikos inžinieriai studijų metu įgyja visapusiškų žinių orlaivio patikrai atlikti ir saugiems skrydžiams užtikrinti, todėl dirbdami angare geba savarankiškai spręsti sudėtingus orlaivių konstrukcijų ir variklių inžinerijos uždavinius, moka pataisyti gedimus. Avionikos specialistai dirba su pagrindinėmis orlaivio elektros, elektroninėmis ir skaitmeninėmis sistemomis, jas kuria ir prižiūri.

Abiejų sričių specialistams aukštasis universitetinis išsilavinimas šioje srityje sukuria daug karjeros galimybių, o norintys vadovauti komandai bei prisiimti didesnę atsakomybę dar gali siekti ir papildomos kvalifikaciją įrodančios licencijos. „Kiekvienai komandai, kuri dirba su lėktuvų priežiūra, reikia žmogaus, kuris vadovautų ir prisiimtų atsakomybę už atliktus lėktuvo priežiūros darbus. Tam reikalinga licencija, kurią galima gauti išlaikius specialius papildomus egzaminus ir įgijus 5 metų darbo angare patirtį“,  – pasakoja J. Nugaras. Jis taip pat pabrėžia, kad licencijos dirbant angare galima ir nesiekti, nes licencijuotų specialistų reikia kelis kartus mažiau.

2. Siekiantiems administracinės karjeros – aviacinis darbas biure

VILNIUS TECH AGAI dekanas akcentuoja, kad itin svarbu susekti visą lėktuvo eksploatacijos ir remonto istoriją. „Aviatoriai juokauja, kad jei dingų lėktuvo dokumentai, tai jis pats taptų bevertis, nes niekas negalėtų įrodyti, kad su juo viskas yra gerai. Kiekvienas lėktuvo patirtas gedimas, pakeista detalė ir kiti procesai privalo būti kruopščiai fiksuojami tam, kad būtų sekama istorija ir įgyvendinami privalomi saugumo reikalavimai“, – pasakoja J. Nugaras.

Kad šis procesas būtų užtikrintas ir vyktų sklandžiai, dirba labai daug žmonių, kurie tiesiogiai net neprisiliečia prie paties lėktuvo. Jie dirba su dokumentais parengiant lėktuvų remonto užduotis, užsiima detalių paieška, pirkimu, vertina jų tinkamumą, prižiūri galiojimo laiką ir atlieka daug kitų itin svarbių procedūrų.

AGAI dekanas akcentuoja, kad tokį darbą dirbant paprastų administracinių įgūdžių gali neužtekti, nes nuolat tenka dirbti su specifinėmis užduotimis, reikalaujančiomis aviacinių žinių, pavyzdžiui, reikia suprasti, kokią lėktuvo detalę reikia užsakyti, žinoti, kaip ji atrodo, kur ji dedama, naudojama ir panašiai.

3. Darbas su skrydžių valdymo sistemomis

Viena iš sričių, kur avionikos specialistai gali atrasti savo kelią – lėktuvų stebėjimo ir valdymo sistemų priežiūra. Tuo Lietuvoje užsiima VĮ „Oro navigacija“. Tai yra sertifikuota oro navigacijos paslaugų įmonė, kuri teikia oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas visoje šalies oro erdvėje ir virš teritorinių vandenų.

VĮ „Oro navigacija“ dirba su moderniomis elektroninėmis ir IT skrydžių valdymo sistemomis. Pasak J. Nugaro, šių sistemų priežiūrai reikia itin specifinių su aviacijos elektronika susijusių žinių. Reikalinga ir speciali licencija, bet pati įmonė suteikia visas galimybes ją gauti.

Nors skrydžių valdymo sistemas naudoja tik VĮ „Oro navigacija“, tačiau avionikos specialistai galėtų save realizuoti ir tokias sistemas kuriančiose UAB „ELSIS PRO“ ar UAB „Indra“ įmonių grupėje. Tai vienos iš didžiausių oro eismo sistemas gaminančių įmonių, turinčių filialus ir Lietuvoje.

4. Išskirtinių sprendimų ieškantiems lėktuvų dizainerio kelias

Lėktuvų dizaino sritis, pasak VILNIUS TECH AGAI dekano, skirta iššūkių mėgėjams – čia nuolat tenka derinti išskirtinius klientų norus su nesuskaičiuojamais saugumo reikalavimais, tačiau griežtos taisyklės dažnai leidžia kurti išskirtinius sprendimus.

„Lėktuvų interjero ir eksterjero dizainas yra itin griežtai reglamentuota veikla. Viskas, ką lėktuvo viduje ir išorėje keičia specialistai – turi atitikti Europos aviacijos saugos agentūros nuostatus. Todėl už prabangaus lėktuvo interjero bei išorės visada slypi dešimtys saugumo reikalavimų, testų ir patikrinimų, kuriuos turi praeiti kiekviena medžiaga ir prietaisas“,  – pasakoja J. Nugaras.

Kiekvienam projektui įgyvendinti reikalingi skirtingų sričių specialistai. Pavyzdžiui, „struktūristas“, kuris tiksliai apskaičiuoja ir užtikrina, kad viskas vyktų pagal taisykles; avionikas, kuris rūpinasi elektros prietaisais, laidų apkrova, galimybėmis įrengti vieną ar kitą prietaisą ir dizaino inžinieriai – žmonės, kurie išmano šimtus specifikacijų, kurias turi atitikti kiekviena detalė ir medžiaga.

5. Inovatoriams – darbas naujų orlaivių projektavimo ar jų pritaikymo srityje

J. Nugaras sako, kad Lietuvoje turime augančią sklandytuvų pramonę, daugėja įvairių su sportu, pramone ar saugumu susijusių bepiločius orlaivius gaminančių įmonių.  „Bepiločių orlaivių era 2018 m. pasiekė staigų augimo šuolį. Prognozuojama, kad ši rinka nuolat augs ir iki 2027 m. pasieks 56,18 mlrd. dolerių vertę. Taigi, tiek Lietuvoje, tiek globaliu mastu jau trūksta ir ateityje trūks specialistų, gebančių projektuoti ir naujoms sritims pritaikyti orlaivius“, – sako jis.

Dronai jau dabar intensyviai naudojami logistikos, žemės ūkio, statybų, filmavimo technologijų sektoriuose, nuolat ieškoma naujų jų pritaikymo sričių. Investicijos į šių technologijų plėtrą kasmet auga, visame pasaulyje steigiami tyrimų centrai, bandymų poligonai.

6. Darbas kosmoso technologijų įmonėse

Svajojantys apie kosmoso technologijas – gali rinktis karjerą tokios srities įmonėje. Vienas iš itin sėkmingų lietuviškų kosmoso technologijų įmonių pavyzdžių yra UAB „NanoAvionics“, kurianti ir tiekianti naujos kartos elektroninius ir mechaninius mažųjų palydovų sistemų sprendimus bei komponentus. Ji specializuojasi sparčiai augančioje ir itin perspektyvioje mažųjų palydovų rinkoje. Įmonės atstovai taip pat teigia, kad avionikos ir aviacijos mechanikos inžinerijos specialistų poreikis vis labiau auga.

Tačiau, anot J. Nugaro, tai tik vienas pavyzdys, kad Lietuva į kosmoso technologijų pasaulį žengia vis tvirtesniu žingsniu. „Susidomėjimas ir galimybės didėja kiekvieną dieną ir tokias tendencijas dar tikrai matysime ateityje. Lietuvai tapus Europos kosmoso agentūros nare, galimybių ir darbo vietų šiame sektoriuje sparčiai daugės“, – sako AGAI dekanas.

7. Darbas su moksliniais tyrimais, prototipais, startuoliais

Pasak J. Nugaro, šis karjeros kelias gali būti integruotas į bet kurį anksčiau išvardintą arba būti kaip atskira veiklos rūšis dirbant tyrimų centre, institute, startuolyje ir pan. AGAI dekanas pasakoja, kad Lietuvoje atliekami patys įvairiausi su aviacija susiję tyrimai, kuriami nauji prototipai, tobulinamos jau esamos technologijos.

„AGAI atliekame pačius įvairiausius tyrimus: nuo modernių eksploatuojamų lėktuvų detalių tyrimų iki eksperimentų ir skaičiavimų, kaip patobulinti pasaulinį sportinės aviacijos orlaivio modelį. Mūsų studentų ir dėstytojų komanda taip pat yra sukūrusi saulės energija varomą bepilotį orlaivį „Solarwing“. Nuolat ieškome naujų galimybių ir tobuliname technologijas“, – pasakoja AGAI dekanas.

8. Inžinerinis darbas, bet ne tik aviacijos srityje

Pasak J. Nugaro, universitete įgyjamos žinios yra universalios ir pritaikomos ne tik aviacijos sektoriuje. „Pabaigę aviacijos inžineriją, studentai gauna pakankamai plačias tarpdisciplinines inžinerines žinias, išsiugdo inžinerinį suvokimą, įgūdžius, kurie gali būti pritaikomi ir kitose su inžinerija susijusiose įmonėse. Pavyzdžiui, avioniką baigę specialistai gali dirbti su elektronika susijusiose srityse, aviacijos mechanikos srities specialistai – sėkmingai įsitvirtinti įvairiose įmonėje, kur reikalingos inžinerinės grafikos žinios, gebėjimas kurti brėžinius“, – perspektyvomis dalijasi VILNIUS TECH AGAI dekanas.

Pranešimą paskelbė: Agnė Augustinaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą