Šiais technologijų prigrūstais laikais stresas turėtų būti mūsų žodyne minimas kuo rečiau. Deja… Kažkodėl tobulėjant technologijoms stresą patiria vis daugiau žmonių ir, tenka pridurti – vis jaunesni. Kiek pamenu, bent jau man didžiausias stresas buvo devintos klasės egzaminai. O taip, tą savaitę aš puikiai prisimenu ir dažnai sapnuoju. Tačiau tai buvo prieš 25 metus. Kas gi pasikeitė šiais laikais? Atrodo, tikrai turėtume turėti žymiai daugiau laiko, juk tiek visko daug išrasta tam, kad sutaupytume laiko. Išeina atvirkščiai – vis mažiau turime laiko, vis daugiau darbų reikia nudirbti, vis mažiau laiko pailsėti ir t.t. Ir puikiai suprantu, kai žmogus tiesiog perdega. Kaip bebūtų keista, stresas ne visada susijęs su mūsų nesibaigiančiais darbais, problematiškomis situacijomis, gyvenimo įvykiais. Pasirodo, magnio trūkumas irgi gali sukelti stresą ir kitus nervų sistemos sutrikimus, tokius kaip nemiga, depresija, nervingumas, galvos skausmai.
Magnis yra vienas svarbiausių elementų, kuris atsakingas už daugiau kaip 300 biocheminių reakcijų mūsų kūne. Be magnio mes nepagamintume energijos, mūsų kūnai be perstojo spazmuotų, organizmas net negalėtų sureguliuoti cholesterolio pasisavinimo, kūno ląstelės liktų be energijos ir gyvybės. Atsiradus magnio trūkumui organizme jūs ne tik kentėtumėte nuo raumenų mėšlungio ar netikėto akių vokų trūkčiojimo. Magnio stokos simptomams galima priskirti ir depresiją, nemigą, galvos skausmus, nerimą, širdies permušimus ar nuovargį. Žinoma, gali pasireikšti tik keli ar vienas iš simptomų, bet atkreipti dėmesį vertėtų.
Stresas taip pat yra vienas iš magnio trūkumo simptomų ir jis ypatingas dėl vienos savybės, kuri nebūdinga kitiems požymiams. Magnis suteikia organizmui atsparumą stresinėms situacijoms – mes tiesiog ne taip skausmingai reaguojame į stresą. Kai magnio sumažėja – sumažėja ir mūsų atsparumas stresui, tampame nervingi, kiekviena smulkmena „varo iš proto“. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad fizinis ar protinis stresas taip pat mažina magnio kiekį organizme, taigi gaunasi, kad pasekmė skatina priežastį. Taip patenkame į uždarą ratą – magnio trūkumas sukelia stresą, kuri dar labiau naikina magnį. Jei stresas tampa ilgalaikis arba chroniškas, pašlyja ne tik fizinė sveikata, nekalbant apie mažėjančias magnio atsargas – psichinė savijauta irgi pradeda streikuoti. Vartojant daugiau magnio turinčių produktų arba magnio papildų nervų sistema tampa atsparesnė stresui ir magnio kiekis ne taip sparčiai mažėja. Kokiuose produktuose gausu magnio? Patariame valgyti špinatus, migdolų riešutus, moliūgų sėklas, juodąjį šokoladą, bananus, ruduosius ryžius, avokado vaisius, jogurtą. Jei šių produktų sunku įsigyti – naudokite magnio papildus, tik turėkite omenyje, kad magnis ne taip greitai pasisavinamas. Gali praeiti ir keli mėnesiai, kol pajusite skirtumą. Jei vartojimas per skrandį yra problematiškas, galima įsigyti magnio aliejaus ir tepti ant odos. Tai pat vaistinėse galima įsigyti magnio druskos, kuri tikrai nebrangiai kainuoja ir pasidaryti magnio voneles. Magnio pasisavinimas per odą turi vieną privalumą – magnis įsisavinamas žymiai greičiau, negu per žarnyną, be to ne taip brangiai kainuoja.
Magnio įsisavinimas priklauso nuo organizmo savybių : pavyzdžiui senesni žmonės šį mineralą įsisavina sunkiau, įvairios ligos (Krono liga), vartojami vaistai taip pat gali trukdyti ląstelėms jo gauti pakankamai. Nesaikingas kavos, arbatos,alkoholio vartojimas skatina magnio ir kitų mineralų pasišalinimą iš organizmo, todėl papildų vartojimas gali ir nesuteikti reikiamo efekto. Tokiu atveju patartina keisti savo įpročius, kurie tiesiogiai susiję su magnio nepakankamumu, arba bent jau stengtis vartoti kuo mažiau kofeino ar alkoholio turinčius gėrimus.
