Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų vykdytas psichologinės sveikatos tyrimas atskleidė, kad koronaviruso krizė neigiamai paveikė žmonių savijautą. Nuo šiandien Lietuvoje vėl griežtėjant ribojimams dėl COVID-19, psichologai ragina atkreipti dėmesį ne tik į fizinę, bet ir į psichologinę sveikatą ir dalijasi rekomendacijomis, kokie pagalbos sau būdai gali būti veiksmingi mažinant kylantį nerimą.
2020 m. vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai vykdė lietuvių psichologinės sveikatos tyrimą „Mano savijauta“, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip koronaviruso krizė paveikė žmonių psichologinę savijautą Lietuvoje ir kaip veiksmingiau jiems padėti.
Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės buvo vienaip ar kitaip paveikti įvairių su pandemija susijusių problemų. Didelė dalis tyrimo dalyvių jautė stiprią baimę, nerimą, liūdesį ar vienatvę. Beveik pusė žmonių buvo smarkiai emociškai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais ir net ketvirtadalis tyrimo dalyvių patyrė stipriai išreikštus adaptacijos sunkumus.
„Tai reiškia, kad žmonėms pandemijos metu yra sunku susitvarkyti su stresu ir šie emociniai sunkumai pradeda trukdyti jų kasdieniame gyvenime. Mūsų ankstesnių Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai rodė ne tokį didelį tokių sunkumų paplitimą. Todėl manome, kad būtent pandemijos keliami iššūkiai lemia didesnes žmonių patiriamas psichologines problemas“, – teigia VU Psichotraumatologijos centro vadovas ir tyrimo koordinatorius Lietuvoje prof. dr. Evaldas Kazlauskas.
Tyrimu mokslininkai taip pat siekė išsiaiškinti, kas lietuviams labiausiai padeda kovojant su pandemijos metu kylančiais psichologiniais sunkumais. Rezultatai parodė, kad itin svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo ir dienos režimo, nepamiršti skirti dėmesio malonioms veikloms, bendrauti su artimaisiais. Be to, nereikėtų pernelyg daug laiko skirti informacijos apie virusą ieškojimui ar skaitymui.
Remdamiesi tyrimo rezultatais ir naujausiomis pasaulinėmis gairėmis, psichologai išskyrė 8 praktines rekomendacijas, kaip žmonės gali pagerinti savo psichologinę savijautą pandemijos metu. Rekomendacijose galima rasti patarimų, kaip padėti sau ir ką reikėtų daryti esant prastesnei savijautai ilgesnį laiką ar patiriant stipresnius psichologinius sunkumus.
„Matome, kad pasaulyje darosi vis sunkiau valdyti viruso plitimą, dėl to mūsų įprasta rutina ir gyvenimas vėl paveikiami įvairių ribojimų. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad tokioje situacijoje nesijaučiame ramiai, jaudinamės dėl savo bei artimųjų gerovės ir ateities. Tačiau atradus tinkamus pagalbos sau būdus, galime jaustis ramiau ir lengviau įveikti patiriamą stresą. Turime vis daugiau nemokamų ir nuotoliniu būdu prieinamų emocinės ar psichologinės pagalbos variantų, todėl, jei tik reikia, galima drąsiai naudotis šiomis galimybėmis“, – sako Psichotraumatologijos centro psichologė dr. Odeta Geležėlytė.
Daugiau informacijos ir rekomendacijų galite rasti čia.
Pranešimą paskelbė: Gretė Gerulaitytė, Vilniaus universitetas
