Neseniai atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė, kad beveik pusė lietuvių teigiamai vertina su tvarumu susijusią prekių ženklų komunikaciją. Kodėl ir kaip privalome garsiai kalbėti apie tvarumą ir kokią naudą tai atneša tiek įmonei, tiek vartotojui, pasakoja tvarumo ekspertės. 2022 m. pabaigoje–2023 m. pradžioje atlikto „Sustainable Brand Index“ tyrimo metu beveik pusė lietuvių – 48 proc. – nurodė, kad su tvarumu susijusią prekių ženklų komunikaciją vertina teigiamai, Latvijoje šis rodiklis yra panašus – 49 proc., o Estijoje siekia vos 35 proc. Kita vertus, tyrimas taip pat rodo, kad ne visi vartotojai pasitiki tvarumo komunikacija. Lietuvos atsakingos verslo asociacijos (LAVA) direktorės Audronės Alijošiutės-Paulauskienės teigimu, tvarumo komunikacija yra svarbi, tačiau dar svarbiau – integruoti …
Pramoninių teršalų direktyvos reikalavimai žemės ūkyje planuojami taikyti tik gyvulininkystės ir paukštininkystės sektoriams
Europos Sąjungos (ES) Aplinkos tarybos posėdyje ministrai pasiekė bendrąjį požiūrį dėl Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos. Direktyvos pakeitime siūloma žemės ūkio sektoriuje reikalavimus taikyti tik gyvulininkystės ir paukštininkystės veiklai. Direktyvos pakeitime siūloma žemės ūkio sektoriui nebetaikyti bendrų pramoninei veiklai nustatytų reikalavimų ir nustatyti atskirus reikalavimus tik gyvulininkystės ir paukštininkystės veiklos vykdymui, stebėsenai, visuomenės informavimui. Atsižvelgiant į skirtingas ES valstybių narių pozicijas sutarta, kad į direktyvos taikymo sritį bus įtraukiami ūkiai, kuriuose laikoma 350 ar daugiau sutartinių gyvulių galvijų ir kiaulių, 280 ar daugiau naminių paukščių, taip pat 350 sutartinių gyvulių vertę viršijantys mišrūs ūkiai. Išimtys bus taikomos ekstensyviam ūkininkavimui, taip pat numatomi pereinamieji laikotarpiai, skiriant pakankamai laiko ūkiams prisitaikyti prie…
Nuo vaiko iki senolio – po ketvirtį tonos mišrių atliekų per metus kiekvienam Vilniaus regione
Vilniaus apskrities gyventojai praėjusiais metais į mišrių atliekų konteinerius iš viso išmetė 218,6 tūkst. tonų įvairių atliekų – tiek jų buvo papildomai išrūšiuota ir apdorota Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamykloje. Kiekvienam gyventojui teko po 267 kg – arba kiek daugiau nei ketvirtį tonos – mišrių atliekų per metus. Vilniaus regionas išmeta 31 proc. visų Lietuvos mišrių buitinių šiukšlių. Mišrių atliekų kiekis Vilniaus regione per metus sumažėjo 0,6 proc. arba 1320 tonų – 2021-iais gyventojai į mišrių atliekų konteinerius buvo išmetę 220 tūkst. tonų įvairių atliekų. Skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, nuo vaiko iki senolio išmetė po 271 kg kiekvienas. Per metus vidutinis gyventojo išmetamas mišrių atliekų kiekis sumažėjo 4…
„Kruvinas“ pasirodymas Vilniaus centre: atskleidė šokiruojančią vištų kasdienybę
Tik 2 iš 10 (16 proc.) lietuvių, perkant kiaušinius, svarbiausias kriterijus – vištų laikymo sąlygos, rodo naujausia reprezentatyvi visuomenės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Todėl siekiant visuomenei parodyti, kas yra slepiama už storų paukštynų sienų ir kaip atrodo įkalintų narvuose gyvenimas balandžio 3 d. Vilniaus miesto centre įvyko „kruvinas“ gimnasčių pasirodymas. Stebėti šį gyvą performansą ir išreikšti nepritarimą narvuose įkalintiems paukščiams atvyko ne tik būrys sostinės gyventojų, bet ir tokie žinomi Lietuvos veidai, kaip Beata Nicholson. „Narvuose laikomos vištos yra puolamos parazitų, niekada neįkvepia gryno oro, nepajunta natūralios žemės po kojomis, negali išskleisti sparnų. Šia socialine akcija ir pasirodymu norėjome vizualiai atvaizduoti įkalintų narvuose gyvenimą bei atskleisti tikrąją kiaušinių, atkeliaujančių iš…
Artėjantį padangų keitimą pasitinka su kritika: visuomenei trūksta supratimo, kad padangos nėra tik šiukšlė
Artėjant sezoniniam padangų keitimui, atliekų tvarkymo bei perdirbimo įmonės tikisi visuomenės sąmoningumo sprendžiant dėl senųjų padangų likimo. Anot įmonių atstovų, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas bei esamos švietimo spragos kelia nemažai baimių, todėl, pabrėžia jie, patys gyventojai turi atsakingai įvertinti galimą žalą gamtai. Jiems antrina ir viešųjų erdvių tvarkymo akcijos „Darom“ atstovė, kuri pastebi, kad, nors visuomenės sąmoningumas auga, tačiau atliekos, tarp jų ir padangos, vis dar randamos ne tik miškuose, tačiau gyvenvietėse, prie vandens telkinių ar tiesiog pakelėse. Pasigenda įmonių atsakomybės, kritikuoja švietimo spragas Kasmet prieš padangų keitimą daugelį vairuotojų kamuoja klausimai, ką daryti su senomis, jau naudojimui netinkamomis, padangomis. Atliekų tvarkymo paslaugas vykdančios įmonės „Ekobazė“ komercijos vadovė Marina…
Tyrimas: 7 iš 10 lietuvių tvarumas daro įtaką jų pirkiniams
Net 71 proc. pirkėjų Lietuvoje teigia, kad tvarumas turi reikšmingos įtakos renkantis prekes, rodo naujausias „Sustainable Brand Index“ tyrimas, kurį atliko švedų tyrimų agentūra „SB Insight“. Tvarumo ekspertė pasakoja, kokie tvarumo aspektai Lietuvos visuomenėje yra aktualiausi. 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje atlikto „Sustainable Brand Index” tyrimo metu net 71 proc. lietuvių nurodė, kad tvarumas jiems yra svarbus rodiklis įsigyjant prekes ar paslaugas, Latvijoje šis rodiklis siekia 65 proc., o Estijoje – 60 proc. „Remiantis šio kasmet atliekamo tyrimo duomenimis, 2021 m. tvarumo svarba Lietuvos pirkėjų apsisprendimui buvo šiek tiek sumažėjusi – jis buvo reikšmingas 67 proc. gyventojų. Tai nestebina, nes tuo laikotarpiu visuomenės dėmesį buvo pasigvelbusi pandemija ir…
Seimo Laisvės frakcijos pranešimas: „Laisvės partija pristatė kovos su klimato kaita programą“
2023 m. kovo 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Ketvirtadienį, kovo 30 d., Laisvės partija pristatė žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo planą, numatomus artimiausius darbus ir projektus žiedinės ekonomikos, perdirbimo, gyvūnų gerovės ir transporto srityse. Lietuvai ir pasauliui vis labiau susiduriant su klimato kaitos keliamais iššūkiais, Laisvės partija, kartu su frakcija, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijomis parengė žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo planą. Juo siekiama įgyvendinti pagrindinius užsibrėžtus tikslus – švaresnė ir saugi aplinka, kenksmingų išmetamųjų dujų mažinimas, inovacijų pritraukimas ir plėtra. „Per pirmuosius dvejus metus šioje Vyriausybėje ėmėmės daugybės iniciatyvų kovoje su plastiku, aplinkos tarša. Džiaugiamės, kad per dvejus metus Laisvės…
MRU magistrantė Santa Klimavičiūtė: „Esu pasiryžusi puoselėti projekto zero waste ideologiją“
Esu Santa Klimavičiūtė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos aplinkosaugos teisės studijų programos antrojo kurso magistrantūros studentė. Domiuosi verslo ir politikos pasauliu, dalyvauju įvairiuose mokymuose ir verslo susitikimuose. Mano kelionė MRU prasidėjo kiek neįprastai. Iš pradžių į universitetą įstojau pasirinkusi socialinio darbo magistrantūros krypties studijas, tačiau paskutinę minutę persigalvojau ir nusprendžiau pasirinkti anksčiau minėtas studijas. Taip atsitiko todėl, kad dar prieš pradėdama studijas susimąsčiau, kokia bus dėstoma disciplina. Aplinkosaugos teisės pavadinimas man pasirodė patrauklesnis nei socialinio darbo magistrantūros krypties studijos, todėl ir nusprendžiau greitai „persikvalifikuoti“. Studijuodama čia išmokau labai daug. Mane labai sudomino dėstomi dalykai, ėmiau daugiau skaityti, analizuoti, suvokti tam tikrus teisinio aplinkosaugos reguliavimo santykius, susipažinau su esminėmis…
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nutarė išplėsti aplinkosauginės kontrolės įgaliojimus ir griežtinti baudžiamąją atsakomybę piktybiniams pažeidėjams
2023 m. kovo 22 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Aplinkos apsaugos komitetui tęsiant parlamentinės kontrolės klausimo „Dėl atliekų vežėjų kontrolės“ svarstymus, Aplinkos ministerija pristatė planuojamus įstatymų pakeitimus, įgalinsiančius Aplinkos apsaugos departamento įgaliojimų išplėtimą. Kovo 22 d. komiteto posėdyje pasiūlyti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais siekiama piktybinius teršėjus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kai į aplinką dėl jų kaltės patenka daugiau kaip 0,1 tonos pavojingųjų cheminių medžiagų, daugiau kaip 5 tonos pavojingųjų atliekų arba daugiau kaip 10 tonų nepavojingųjų atliekų. „Atkeliaus ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais bus didinamos baudos teršėjams. Pavyzdžiui, numatoma skirti 1000 eurų baudą už toną į aplinką išmestų nepavojingų atliekų,…
Kodėl reikia saugoti gamtą ir 10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje
Dar karantino išpopuliarintas laisvalaikio leidimas gamtoje vis populiarėja, tačiau daugelis žmonių pamiršta ar ignoruoja taisykles, kurių reikėtų laikytis gamtoje. Kokios tos taisyklės, kodėl jų reikia laikytis ir kas nutiks, jei to nedarysime, atsako Žuvinto biosferos rezervato, kuriame yra ir gamtos mokykla, grupės patarėjas Tomas Pikūnas. „Kasdieninėje veikloje, namuose ar darbe taip pat gausu taisyklių ir reikalavimų, kurių būtina laikytis, todėl žmonės, atvykę praleisti laisvalaikio gamtoje, atsipalaiduoja, jaučiasi komfortiškai, atsiriboja nuo kasdienybės ir visų juos supančių rūpesčių, kas ir pastūmėja nepaisyti gamtoje egzistuojančių taisyklių“, – komentuoja T. Pikūnas. Visgi, jo nuomone, situacija šiandien gerėja – žmonės darosi sąmoningesni, atsakingesni, mat jau nuo mažų dienų darželiuose, mokyklose vaikai supažindinami su gamtoje egzistuojančiomis…
