Gamta ir gyvūnai

„Kruvinas“ pasirodymas Vilniaus centre: atskleidė šokiruojančią vištų kasdienybę

Tik 2 iš 10 (16 proc.) lietuvių, perkant kiaušinius, svarbiausias kriterijus – vištų laikymo sąlygos, rodo naujausia reprezentatyvi visuomenės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Todėl siekiant visuomenei parodyti, kas yra slepiama už storų paukštynų sienų ir kaip atrodo įkalintų narvuose gyvenimas balandžio 3 d. Vilniaus miesto centre įvyko „kruvinas“ gimnasčių pasirodymas. Stebėti šį gyvą performansą ir išreikšti nepritarimą narvuose įkalintiems paukščiams atvyko ne tik būrys sostinės gyventojų, bet ir tokie žinomi Lietuvos veidai, kaip Beata Nicholson.

„Narvuose laikomos vištos yra puolamos parazitų, niekada neįkvepia gryno oro, nepajunta natūralios žemės po kojomis, negali išskleisti sparnų. Šia socialine akcija ir pasirodymu norėjome vizualiai atvaizduoti įkalintų narvuose gyvenimą bei atskleisti tikrąją kiaušinių, atkeliaujančių iš paukštynų, kuriuose vištos laikomos narvuose, kainą“, – socialinę akciją pristato nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Socialinėje akcijoje dalyvavusi garsi kulinarė Beata Nicholson taip pat ragina atsisakyti kiaušinių pažymėtų nr. 3.

„Artėja šv. Velykos, jų neįsivaizduojame be kiaušinių, bet ar susimąstome apie tai, kokiomis sąlygomis laikoma juos padėjusios vištos? Turėtume jausti didelį dėkingumą joms už kiaušinius, kurie yra tobulas produktas. Aš jau labai seniai neperku narvuose laikomų vištų kiaušinių ir kviečiu visus atkreipti dėmesį į žymėjimą, skaityti etiketes ir boikotuoti kiaušinius iš narvų“,  – į Lietuvos gyventojus kreipiasi B. Nicholson.

Pusė (51 proc.) apklausos dalyvių, kaip svarbiausią kriterijų renkantis vištų kiaušinius, nurodė kainą. 16 proc. – įvardijo vištų auginimo sąlygas, 11 proc. – kokybę, 8 proc. – galiojimo laiką, 5 proc. – kiaušinių dydį, 3 proc. – nurodė kitus kriterijus, o 6 proc. respondentų teigė kiaušinių neperkantys.

„Kruvina“ realybė gimnasčių kūnais

Vilniaus miesto centre įvykęs „kruvinas“ pasirodymas – jautri narvuose laikomų vištų istorija. Ją savo kūnais, skambant Ryčio Zemkausko balsui, papasakojo paukščius narve įkūnijusios profesionalios gimnastės.

„Tyrimas taip pat atskleidė, jog trys ketvirtadaliai (74 proc.) Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kokiu būdu auginamų vištų kiaušinius jie perka. Tačiau pasiteiravus, ką reiškia kiaušiniai pažymėti nr. 3, visgi net kas antras vartotojas prisipažino, jog šio žymėjimo reikšmės nežino. Tai rodo, jog žmonės mano suprantantys, kaip laikomų vištų kiaušinius jie perka, tačiau realybė visai kitokia”, – teigia „Tušti narvai“ organizacijos vadovė.

Pasak jos, narvuose laikomų vištų sąlygas ir tikrąją kiaušinių, pažymėtų nr. 3, kainą, neatsitiktinai nuspręsta vaizduoti per meno prizmę.

„Norėdami parodyti, kokiomis žiauriomis sąlygomis narvuose yra laikomos vištos, nusprendėme pasitelkti  meną. Lietuvoje tai dar nematytas performansas. Norėjome, kad realių paukštynų vaizdų nematę gyventojai, stebėdami pasirodymą, suprastų, kokiai amžinai kančiai už grotų yra pasmerktos vištos. Gimnasčių lanksčiais kūnais buvo vaizduojami nepatogūs judesiai ir formos, kaip ir vištoms narvuose nepatogu, švelniai tariant, kai jos net sparnų negali išskleisti ir visą gyvenimą po kojomis jaučia tik metalines vielas. Pasirodymą sustiprinome naudodami realius garsus iš paukštynų, kuriuose girdimos vištos laikomos narvuose. Taip galėjome dar labiau perteikti tikrąją vištų dedeklių kančią“, – apie pasirodymą pasakoja G. Vaitkevičiūtė.

Paklausti, ar vartotojai žino, ką reiškia numeriu 3 pažymėti kiaušiniai, kas antras (50 proc.) prisipažino, jog šio žymėjimo reikšmės nežino. 43 proc. tyrimo dalyvių, perkančių kiaušinius, mano, jog kiaušinių žymėjimas „nr. 3“ reiškia vištų laikymo sąlygas. 4 proc. teigė, jog tai žymi vištų veislę, 3 proc. – vištų pašaro tipą.

Tikroji kiaušinių kaina – žiauri įkalintų narvuose realybė

Kiekvienais metais Lietuvoje narvuose vidutiniškai laikoma 2,3 mln. vištų dedeklių. Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė teigia, jog juose su jautriais gyvūnais elgiamasi kaip kiaušinių dėjimo mašinomis.

„Kiekviena diena vištoms dedeklėms narvuose reiškia kentėjimą. Jos negali patenkinti esminių savo poreikių, – pasakoja G. Vaitkevičiūtė. – Įkalintos narvuose vištos drasko po kojomis esančias grotas, taip bandydamos susisukti lizdą. Vištos visą gyvenimą praleidžia apsuptos kitų paukščių, smarvės, parazitų. Paukščiai juos puolančių gyvių atsikratytų, jei tik galėtų laisvai praustis smėlyje“.

Organizacijos vadovė taip pat pasakoja, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai fermeriai suluošina vištas, nupjaudami dalį jų jautraus snapo.

„Įprastai gyvendamos iki 10 metų, narvuose laikomos vištos „susidėvi“ per pusantrų metų. Galiausiai nusilpusios ir išsigandusios, dedeklės yra išvežamos į skerdyklas. Tai narvuose auginamų vištų kasdienybė, kurią ir siekėme parodyti šiuo pasirodymu“, – apie tikrąją nr. 3 kiaušinių kainą pasakojo G. Vaitkevičiūtė.

Ką galime padaryti dėl narvuose įkalintų vištų

Europoje jau beveik 1 400 įmonių įsipareigojo atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių.

Lietuvoje prekybos ir naudojimo savo gaminiuose, narvuose laikomų vištų kiaušinių, jau atsisakė arba įsipareigojo atsisakyti daugiau nei 150 įmonių. Tarp jų galima matyti tokius atpažįstamus prekės ženklus kaip „Vilniaus majonezas“ „Assorti“, „Kempinski“, „Ikea“ bei didžiuosius prekybos centrus „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir kt.. Tačiau pasak G. Vaitkevičiūtės džiaugtis – per anksti. Vis dar kiekvienais metais narvuose laikoma iki 2,3 mln. vištų dedeklių.

„Gali atrodyti, jog problema kaip ir išspręsta – juk didieji prekybininkai jau įsipareigojo atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių. Tačiau savo pažado atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių, pažymėtų nr. 3, dar vis neįvardijo nemažą rinkos dalį užimantys Lietuvos prekybininkai kaip „Sanitex“, daugiausiai prekybos vietų šalyje turinti „Aibė“ ir kaimo vietovėse veikiančios parduotuvės „Koops“,  – dėsto organizacijos „Tušti narvai“ vadovė.

Anot jos, socialine kampanija „Įkalintos narvuose“ ne tik siekiama, jog visuomenė atsisakytų narvuose auginamų vištų kiaušinių, bet ir skatintų tai padaryti Lietuvos įmones, kurios to dar neįsipareigojo padaryti.

„Vištos, tai socialūs ir draugiški gyvūnai, kurių gyvenimas, deja, prasideda ir baigiasi narve. Parduotuvėje matome „švarų“ kiaušinį. Bet žinome, jog už to dažnai slepiasi didelė gyvūnų kančia. Kartu susivieniję ir skatindami Lietuvos įmones atsisakyti numeriu 3 pažymėtų kiaušinių, galime suteikti geresnes sąlygas šimtams tūkstančių gyvūnų Lietuvoje“, – ragina šokėjas Justinas Mejeris. 

Apsilankyk www.kiausiniukaina.lt ir paragink Lietuvos įmones atsisakyti už grotų laikomų vištų kiaušinių (nr.3). Įkalintoms narvuose gali padėti tik tu, žmogus, kuriam rūpi.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie kiaušinių žymėjimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų sausį, apklaususi 1015 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

Pranešimą paskelbė: Ieva Citrinavičiūtė, Komunikacijos agentūra „Penkiolika minučių iki vidurnakčio“

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą