Aplinkos ministras patvirtino Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų skyrimą žuvų įveisimui. Šiemet skirta 300 tūkst. eurų. Tai maždaug 50 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais. Žuvivaisai skiriamos lėšos naudojamos žuvų įveisimui tik valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, t.y. neišnuomoti vandens telkiniai. Tuo tarpu išnuomotus vandens telkinius įžuvina jų nuomininkai pagal 10 metų galiojančius žuvų įveisimo planus. Siekiant išlaikyti pakankamą plėšrių žuvų kiekį vandens telkiniuose, daugiausiai įveisiama lydekų, kurias dažnai žvejoja žvejai mėgėjai. Pernai už Aplinkos ministerijos skirtas lėšas įveista daugiau nei 100 tūkst. šiųmečių lydekų, taip pat baltųjų amūrų ir margųjų plačiakakčių 38 valstybiniuose vandens telkiniuose, nurodytuose Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius…
Nuo teisės aktų prie vertės: kaip mažos taršos zonos keičia miestus?
Tylesnės gatvės, švaresnis oras ir saugesnė aplinka – tai realūs pokyčiai ir kryptis, kuria šiandien juda šiuolaikiniai miestai. Viena iš priemonių šiems tikslams pasiekti – mažos taršos zonos. Nors jų įgyvendinimas reikalauja pokyčių, nuosekliai taikomi sprendimai per kelerius metus pastebimai keičia miestų kasdienybę. „Mažų taršos zonų tikslas nėra įvesti draudimus – jų esmė yra susigrąžinti miestų erdves žmonėms. Kiekvienas nori gyventi aplinkoje, kur mažiau triukšmo ir taršos, kur vaikai gali saugiai žaisti, o gatvės skirtos ne tik automobiliams. Tai reikalauja pastangų ir atsakomybės, tačiau ilgainiui tokie sprendimai kuria realią pridėtinę vertę miestams ir jų gyventojams“, – sako susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė. „Mažos taršos zonos yra vienas efektyviausių ir išbandytų įrankių…
Miškininkai kviečia dalyvauti šventėje „Paukščiai grįžta namo“
Kovo 13 d. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kviečia visoje Lietuvoje pasitikti sugrįžtančius paukščius ir kartu tęsti ilgametę tradiciją. „Paukščiai grįžta namo“ – dar 1923 m. prof. Tado Ivanausko pradėta akcija, kurios tikslas – kelti inkilus grįžtantiems sparnuočiams. „Kovo 13 d. kviečiu visus pasitikti sugrįžtančius paukščius ir kartu tęsti ilgametę tradiciją. Tai ypatinga šventė, kurioje susitinka gamta ir žmogus. Kiekvienas iškeliamas inkilas – tai mažas žingsnis link mūsų gamtos puoselėjimo. Tegul šis pavasaris atneša dar daugiau ryšio su gamta ir atsakomybės už ją,“ – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Akcijos metu visoje Lietuvoje bus iškelta daugiau nei 8 tūkst. inkilų, kuriuos pagamino VMU Kretingos, Raseinių ir Tauragės regioninių padalinių miškininkai. „Paukščiai grįžta namo…
Lietuvos miškų sveikata: kokia jos būklė šiandien?
Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, Lietuvos miškų sveikumas šiuo metu vertinamas kaip sąlyginai geras. Pastaraisiais metais šalyje nefiksuota masinių kenkėjų plitimo židinių, o vidutinė medžių lajų defoliacija (lapų ir spyglių netekimas) siekia 22 proc. ir yra artima Europos vidurkiui (24 proc.). Vis dėlto Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai atkreipia dėmesį, kad klimato kaitos sąlygomis stiprėja ekstremalių reiškinių – audrų, stiprių vėjų, sausrų, liūčių, gausaus snygio ir karščio bangų – poveikis miškams. Įveiktas didžiausias kenkėjų antplūdis Reikšmingas pastarųjų metų pasiekimas – 2021 m. prasidėjusio žievėgraužio tipografo protrūkio suvaldymas. Šis kenkėjas smarkiai pažeidė Lietuvos eglynus ir per ketverius metus šalyje sunaikino iki 2,5 mln. kubinių metrų eglių medienos. Nors didžiausias masinis antplūdis pažabotas,…
Sukurtas interaktyvus potvynių rizikos žemėlapis savivaldybėms
Savivaldybėms, patenkančioms į potvynių rizikos teritorijas, nuo šiol nebereikės remtis apytiksliais skaičiavimais ar skirtingais duomenų šaltiniais. Valstybės duomenų agentūra, sujungusi turimus duomenis, sukūrė naują interaktyvų žemėlapį, leidžiantį tiksliai įvertinti galimas potvynių rizikas ir nustatyti, kiek ir kokių gyventojų bei pastatų patenka į užliejamas teritorijas. Nuo poreikio iki sprendimo Sprendimas sukurtas reaguojant į savivaldybių poreikį teikti tikslius duomenis pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgyvendinamą potvynių rizikos mažinimo priemonę „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“. Iki šiol savivaldybėms, rengiančioms įvairius rizikų planus, paraiškas ir pažymas, tekdavo nurodyti: kiek gyventojų gyvena potvynių rizikos teritorijose; kiek pastatų patenka į užliejimo zonas; kokia teritorija būtų paveikta skirtingų scenarijų atveju. Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų reikalavimuose nustatyta, kad pateikiami duomenys turi būti tikslūs. Valstybės duomenų agentūros agreguotas žemėlapis suteikia galimybę realiuoju laiku stebėti ir vertinti aktualius ir tikslius rodiklius. Oficialūs ir aktualūs duomenys Šis…
Aplinkos ministerija primena: iki kovo 31 d. būtina pateikti ataskaitas Europos Komisijai apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas
Aplinkos ministerija primena, kad, vadovaujantis F-dujų reglamentu (ES) 2024/573, iki 2026 m. kovo 31 d. įmonės turi teikti ataskaitas Europos Komisijai (EK) apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas (F-dujos). Jos turi būti pateiktos per F-dujų portalą. Ataskaitas turi teikti F-dujų gamintojai, importuotojai, eksportuotojai taip pat jas naikinusios, kaip žaliavą naudojusios ar regeneravusios įmonės ar fiziniai asmenys. Gamintojai, importuotojai ir eksportuotojai, kurie ankstesniais kalendoriniais metais pagamino, importavo ar eksportavo hidrofluorangliavandenilius (HFC) arba viršijo vieną metrinę toną arba 100 tonų CO2 ekvivalento kitų F-dujų, pateikia EK duomenis apie kiekvieną šių cheminių medžiagų. Svarbu paminėti, kad jeigu gamintojas arba importuotojas, kuriam buvo paskirta ar perduota kvota per ankstesnius kalendorinius metus, rinkai nepateikė HFC – teikia „nulinę…
K. Šiaučiulė: „Žmonės nori rūšiuoti, jiems tik reikia aiškių ir vienodų taisyklių“
Lietuvoje atliekų rūšiavimo įpročiai gerėja – surenkamų pakuočių atliekų kiekiai kasmet auga, o perdirbimo rodikliai artėja prie Europos Sąjungos tikslų. Tačiau pats rūšiavimo procesas daugeliui vis dar primena rebusą. Vos 30 kilometrų atstumu vienas nuo kito gyvenantys žmonės gali susidurti su visiškai skirtingomis taisyklėmis: vienoje savivaldybėje plastiko ir metalo pakuotės metamos į vieną bendrą konteinerį, kitoje – visoms pakuočių atliekoms naudojami atskiri konteineriai, dar kitur skiriasi konteinerių spalvos ar ženklinimas. Toks vieningos sistemos nebuvimas ne tik klaidina gyventojus, bet ir demotyvuoja tuos, kurie nori rūšiuoti atsakingai. „Šiuo metu savivaldybės turi galimybę savarankiškai nusistatyti pakuočių rūšiavimo taisykles, todėl Lietuvoje galioja skirtingi sprendimai – turime vieną šalį, bet 60 savivaldybių ir tam…
Ar žiemos šalčiai išspręs kenkėjų problemą?
Ši žiema Lietuvoje išsiskyrė tuo, kad stipresnis ir ilgesnis šaltis tęsėsi mums jau neįprastai ilgai, lyginant su pastarųjų keletą metų, o rimtesnis atodrėkis prasidėjo tik visai neseniai. Natūralu, kad dalis gyventojų tikisi, kad šaltis „iššaldė“ kenkėjus ir pavasarį jų bus mažiau. Vis dėlto, pasak bendrovės „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės specialisto, biologo Liutauro Grigaliūno, viskas nėra taip paprasta. Vienus kenkėjus žiema galėjo paveikti, kitų – beveik ne, o kai kurių aktyvumas patalpose netgi padidėjo. Lauko ir patalpų kenkėjai gyvena skirtingomis sąlygomis „Pirmiausia svarbu atskirti kelias kenkėjų grupes – gyvenančius lauke, į žmogaus patalpas patenkančius sezoniškai bei nuolatos žmogaus patalpose gyvenančius. Tiems, kurie gyvena patalpose, žiema iš esmės neturi jokios reikšmės. Tarakonai, patalinės…
Vyriausybė patvirtino valstybinį potvynio rizikos valdymo priemonių planą
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasitarime protokoliniu sprendimu patvirtino Valstybinį potvynio rizikos valdymo (reagavimo) priemonių planą, kuriuo nustatoma vieninga institucijų, savivaldybių ir tarnybų veiksmų tvarka, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, kritinės infrastruktūros apsaugą ir operatyvų reagavimą potvynio grėsmės atveju. Patvirtintas priemonių planas užtikrins jau dabar savivaldybių ir tarnybų vykdomų bei planuojamų priemonių suderinamumą, vieningą veiksmų koordinaciją ir konsoliduos valstybės pajėgas padėsiančias minimizuoti potvynio pasekmes. Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžia, kad planas skirtas tam, jog sprendimai būtų priimami laiku, o pagalba žmones pasiektų greitai. „Ruošiamės iš anksto ir atsakingai. Patvirtintame plane numatytos visos priemonės, kad tarnybos galėtų veikti greitai ir koordinuotai. Labai svarbu, kad visi būtume pasiruošę ir veiktume valstybiškai – sektume oficialią institucijų…
NŽT užtikrina nuoseklų geografinių pavadinimų tvarkymą
Šveicarija, Rojus, Paryžius, Londonas, Europa, Bedančiai, Lopai, Grybai. Visi šie pavadinimai yra realūs Lietuvos kaimai, pažymėti mūsų šalies žemėlapiuose. Kad šie ir dar tūkstančiai kitų vietovardžių būtų rašomi tiksliai, o informacija apie jų kilmę ir raidą būtų išsaugota, dirba ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). NŽT sudaromas Geografinių vietovardžių erdvinių duomenų rinkinys yra skelbiamas Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt. Šiame rinkinyje kaupiama informacija apie Lietuvos teritorijoje esančių geografinių objektų vietą ir jų pavadinimus. Tai pagrindinis oficialių vietovardžių šaltinis, kuriuo naudojasi valstybės institucijos, savivaldybės, žemėlapių leidėjai ir gyventojai. Šiuo metu duomenų rinkinyje sukaupta daugiau kaip 150 tūkstančių unikalių vietovardžių. Iš jų apie 4 tūkstančius sudaro istoriniai pavadinimai, apie 17 tūkstančių – oficialūs…
