Vyraujantys orai vairuotojams kelia papildomų iššūkių – lietų ir lijundrą keičia staigūs šalčiai, o po jų automobiliai per trumpą laiką pasidengia storu, sunkiai pašalinamu ledo sluoksniu. Toks apledėjimas ne tik sutrikdo kelionę, bet ir gali atnešti papildomais nuostolių. Po lijundros – storas ledo sluoksnis Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius atkreipia dėmesį, kad po lietaus ir staigaus temperatūros kritimo susiformuojantis ledas skiriasi nuo įprastai šaltajam sezonui būdingo šerkšno. „Toks ledas dažniausiai yra lygus, storas ir praktiškai nepašalinamas nei skysčiais, nei mechaniniais įrankiais. Bandant jį gramdyti ar šalinti jėga, labai lengva subraižyti stiklą ir pažeisti kėbulo detales“, – teigia ekspertas. Ledo atitirpinimo būdai ir priemonės Lengvesnio apledėjimo atvejais…
Apie „Lidl Lietuva“ pasiekimus aiškiai ir suprantamai – įmonė išleido tvarumo žurnalą
„Lidl Lietuva“ pristatė ketvirtąjį tvarumo leidinį – 2024 finansinių metų tvarumo žurnalą, kuriame apžvelgiami svarbiausi praėjusių finansinių metų pasiekimai aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos srityse. Šiemet pirmą kartą vietoje tradicinės ataskaitos pristatomas tvarumo žurnalas, kuris leis pirkėjams dar lengviau susipažinti su įmonės įgyvendinamomis tvarumo iniciatyvomis. Naujasis formatas pasirinktas siekiant tvarumo temą pateikti paprasčiau ir aiškiau, daugiau dėmesio skiriant realiems pavyzdžiams bei kasdieniniams sprendimams. Žurnale apžvelgiami svarbiausi 2024 finansinių metų rezultatai, atskleidžiantys, kaip tvarumo principai įgyvendinami visose „Lidl Lietuva“ veiklos srityse. „Matome, kad tvarumo tema tampa vis svarbesne visiems – ne tik specialistams ar partneriams, bet ir klientams, darbuotojams bei visuomenei. Dėl šios priežasties mums svarbu apie savo pažangą kalbėti aiškiai…
Saugoti ar saugant leisti ūkininkauti?
Saugoti ar saugant leisti ūkininkauti? Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) paviešino Europos Komisijai kas šešerius metus teikiamą ataskaitą už 2019-2024 metų laikotarpį apie Buveinių direktyvos įgyvendinimą. Ją rengė specialistai, ekspertai, mokslininkai. Pasak jų, rezultatai rodo gerokai pablogėjusią natūralių buveinių apsaugos būklę: iš anksčiau buvusių 12 buveinių tipų liko tik 4 geros būklės, o blogos būklės padaugėjo nuo 21 iki 32. Deja, miškininkų nuomonės dėl jų labai skiriasi. Buveinės apsaugos būklės nustatymo metodika 2025 metų lapkritį Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba publikavo savo ataskaitą apie natūralių buveinių apsaugos būklę mūsų krašte 2019-2024 metų laikotarpiu. Visų mūsų interesas yra tinkama gamtos vertybių apsauga, tačiau ar galima šį vertinimo projektą naudoti tarpinstituciniam konfliktui kurstyti?…
Seimo nario S. Gentvilo pranešimas: „Ar šiukšlių mafija perėmė Aplinkos ministeriją?“
2026 m. vasario 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Teisėsauga ir koalicijos partneriai privalo veikti, antraip šiukšlių mafija užvaldys aplinkosaugą, įspėja Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas. LRT atliktame tyrime paskelbus, kad „Nemuno aušros“ parlamentaro Tomo Domarko tėvo sklype užkasta daugiau kaip 1000 tonų atliekų, o atliekų atsikračiusios įmonės vadovu prisistatinėjus pačiam T. Domarkui, šis asmuo, S. Gentvilo įsitikinimu, negali toliau dirbti Seimo Aplinkos apsaugos komitete. „Stebina, kad aplinkos ministras Kastytis Žuromskas irgi nemato pagrindo nušalinti T. Domarko nuo aplinkosaugos. Akivaizdu, kad Seime dirbantis T. Domarkas ir aplinkos ministras su ministerijos kancleriu veikia išvien. Tai daro ne tik gėdą, bet…
Kuršių mariose žvejojusių verslininkų laimikis pernai – gerokai prastesnis
Pernai Kuršių mariose žvejojusios įmonės sugavo 650 tonų žuvų, t. y. 300 tonų mažiau negu 2024-aisiais. Daugiausiai buvo sugauta karšių – 360 tonų. Sterkų sugauta 22 tonos. Tai beveik 31 tona mažiau nei ankstesniais metais. Tai lėmė 2023 m. priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurios sudarė galimybę skirti išmokas pasitraukimui iš žvejybos verslo. Išmokas gavusi žvejybos įmonė privalo pasitraukti iš žvejybos verslo visuose vandens telkiniuose ir niekada nebepretenduoti gauti žvejybos kvotas. Pasitraukusių įmonių žvejybos kvotos negali būti paskirstytos kitoms žvejybos įmonėms. 2024 m. iš žvejybos verslo pasitraukė 8 Kuršių mariose žvejojusios įmonės ir 4 ežeruose ir upėse žvejojusios įmonės. Pernai iš šio verslo Kuršių mariose pasitraukė dar 7 įmonės, iš žvejybos…
Pataria, kaip padidinti mažo našumo dirvų derlingumą: prireiks mažiau, bet tikslingesnių priemonių
Maždaug trečdalis – tiek Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemių gali pasigirti geros kokybės dirvožemiu. Likusios žemės ūkio paskirties naudmenos – vidutinio arba žemo našumo dirvožemiai. Kaip pastebi žemės ūkio ekspertai, nemaža dalis šalies ūkininkų susiduria su dirvožemio kokybės iššūkiais. Vis dėlto, sprendimų padidinti mažo našumo dirvožemių rentabilumą – yra, teigiama „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. Kaip paaiškina „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė, dirvožemio našumas vertinamas balais. Vidutinis Lietuvos dirvožemių našumo balas yra 39,79, o mažo našumo dirvožemiai įvertinami nuo 29 iki 39 balų. Pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją (LTDK 99), didžiausiu našumu tarp mažo našumo dirvožemių pasižymi žemės Kretingos (39,7 balo), Tauragės, Kazlų Rūdos ir Ukmergės (po 39 balus)…
Parengtas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo esminių pakeitimų sąvadas
Aplinkos ministerija, siekdama padėti verslui ir institucijoms geriau suprasti nuo š. m. sausio 1 d. įsigaliojusius Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymo ir PAV tvarkos aprašų pakeitimus, parengė svarbiausius pakeitimus apibendrinančią ir paaiškinančią lentelę. Įstatymo pataisos leis paspartinti poveikio aplinkai vertinimo procesą, supaprastinti procedūras ir efektyviau priimti sprendimus. Viešai jos buvo pristatytos Aplinkos apsaugos agentūros seminare sausio mėnesį. Šio seminaro vaizdo įrašą galima rasti čia. Aplinkos ministerijos parengtą esminių pakeitimų lentelę galima rasti čia. Aplinkos ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos ES direktyvos (RED III) nuostatas vienas iš minėtų PAV reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų numato, jog nuo 2026 m. vasario 21 d. atliekant atsinaujinančius…
Aplinkos ministerija pristato Lietuvos miškų sektoriaus situacijos analizę, svarbią tolesnėms diskusijoms dėl ilgalaikės nacionalinės miškų politikos
Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta išsami Lietuvos miškų sektoriaus esamos situacijos analizė, kuri taps pagrindiniu dokumentu rengiant nacionalinę miškų politikos strategiją iki 2050 m. Analizėje įvertinta miškų būklė, jų vaidmuo ekonomikoje ir visuomenėje, poveikis klimato kaitai. Dokumente taip pat aptariami šio sektoriaus valdymo ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymo aspektai. Analizė atskleidžia, kad Lietuvos miškai išlieka vienu svarbiausių šalies gamtinių, ekonominių ir klimato išteklių: šiuo metu miškingumas siekia 33,9 proc., miškai kasmet sugeria apie 7 mln. tonų CO₂ ekvivalento, o medienos pramonė sudaro 5 proc. BVP ir apie 12 proc. viso šalies eksporto. Kartu išryškėja ir iššūkiai: dažni teisiniai pokyčiai, valdymo fragmentiškumas, klimato rizikos bei skirtingi visuomenės ir sektoriaus dalyvių lūkesčiai. Ši analizė…
Lietuvos vandens tiekėjų asociacija kartu su Aplinkos ministerija stiprina dialogą dėl tvarių sprendimų vandentvarkoje
Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (toliau LVTA) kartu su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija tęsia konstruktyvų dialogą dėl vandentvarkos sektoriaus reguliavimo tobulinimo, siekdamos suderinti ambicingus aplinkosauginius tikslus su realiomis sektoriaus įgyvendinimo galimybėmis. Pastaraisiais metais vandentvarkos sektoriuje įsigalioję ar planuojami nauji reikalavimai apima infrastruktūros apsaugą, kibernetinį saugumą, nuotekų valymo standartus, vandentvarkos infrastruktūros objektų perėmimo, tinklų inventorizavimo bei monitoringo tvarką. LVTA pažymi, kad didžioji dalis šių priemonių yra svarbios aplinkos apsaugai, tačiau jų įgyvendinimui būtina užtikrinti aiškius terminus, finansinius resursus ir techninį pagrįstumą. „Vandentvarkos įmonės nori ir gali įgyvendinti iškeltus aplinkosauginius tikslus, tačiau tam būtinas racionalus reguliavimas. Todėl svarbu, kad teisės aktai būtų ne tik ambicingi, bet ir praktiškai įgyvendinami. Tik bendradarbiaudami galime pasiekti…
Draudikai: dėl itin šaltų orų gaisrų skaičius šiemet šoktelėjo daugiau nei 50 proc.
Šių metų žiemos speigai atnešė ne tik didesnes kuro sąnaudas ir sąskaitas už šildymą, bet, deja, ir išaugusius gaisrų skaičius. Didžiausio šalies draudiko duomenimis, šiais metais jau fiksuota 57 proc. daugiau gaisrų nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Pagrindinės gaisrų priežastys – dėl didelio šalčio intensyvesnis šildymo katilų, krosnių, židinių kūrenimas, bei išaugęs elektrinių šildymo įrenginių naudojimas. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, nuo šių metų pradžios iki vasario 9 d. jau buvo fiksuoti 249 gaisrai, kai praėjusiais metais per tą patį laikotarpį gaisrų skaičius siekė 159. „Nors gaisrai sudaro nedidelę dalį visų registruojamų būsto draudimo žalų – jų sukelti nuostoliai gerokai viršija kitų įvykių vidutines žalas. Be to, vidutinė gaisro nuostolių…
