Šiauliuose įrengtus dviračių takus įvertino Susisiekimo ministerijos dviračių skatinimo darbo komisija. Dvi dešimtys žmonių dviračiais pravažiavo Šiaulių dviračių takais 19 kilometrų ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje aptarė kelionės metu užfiksuotus pastebėjimus. 2026 – 2028 metais Šiauliuose bus ypač intensyviai tęsiami dviračių infrastruktūros plėtros darbai. Šiuo metu mieste yra apie 70 kilometrų geros būklės takų. Planuojama, kad per keletą metų šis skaičius beveik padvigubės, į takų plėtrą bus investuota apie 23 mln. eurų. Šiaulių miesto savivaldybės iniciatyva mieste svečiavosi Susisiekimo ministerijos dviračių skatinimo darbo komisija, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos, dviratininkų bendrijos, projektavimo įmonių asociacijos, Transporto kompetencijų agentūros atstovų. Kartu su dviračių skatinimo darbo komisija, rangovų bei projektuotojų atstovais buvo…

Nors didelė dalis Lietuvos įmonių jau atsisakė narvuose laikomų vištų kiaušinių, vartotojams verta išlikti dėmesingiems – kai kurie verslai, nors buvo įsipareigoję to nebedaryti, iki šiol prekiauja kiaušiniais iš narvų. Europoje beveik 1 400 įmonių jau yra įsipareigojusios atsisakyti kiaušinių iš pačių blogiausių sąlygų. Šia linkme sparčiai juda ir Lietuvos verslai – prekybos ar narvuose laikomų vištų kiaušinių naudojimo gaminiuose atsisakė arba įsipareigojo atsisakyti jau daugiau nei 150 įmonių. Didelė dalis pažadų jau yra įgyvendinti. „Galime pasidžiaugti, kad iki 2026-ųjų narvuose laikomų vištų kiaušinių jau atsisakė daugiau nei 80 įmonių, tarp jų – „Mantinga“, „Maxima“, „IKI“, „Narvesen“, „Biržų duona“ „Subway“, „Narutis“, „Stikliai“ ir daugybė kitų. Tai rodo, kad pokytis yra…

Atliekų rūšiavimo rezultatai vis dažniau įrodo, kad nuoseklus darbas ir vietos iniciatyvos duoda apčiuopiamų pokyčių. Naujausia atliekų morfologijos analizė Klaipėdos regione atskleidžia pozityvią tendenciją – pajūrio savivaldybėse vis daugiau atliekų išrūšiuojama tinkamai, o į mišrių atliekų srautą patenka vis mažiau perdirbti tinkamų medžiagų. Gyventojų rūšiavimo įpročiams ir perdirbamų pakuočių kiekiui prognozuoti plastiko ir popieriaus rūšiavimo konteinerių morfologiniai tyrimai periodiškai atliekami visoje Lietuvoje. Juos organizuoja pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, bendradarbiaudamos su savivaldybėmis, regioniniais atliekų tvarkymo centrais, atliekų vežėjais, dalyvaujant visų suinteresuotų institucijų atstovams. Tai – konteinerių sudėties analizė, leidžianti tiksliai nustatyti, kiek atliekų gyventojai išrūšiuoja tinkamai, o kiek jų vis dar patenka ne į tą srautą. Tyrimams naudojami mėginiai – tam…

Atėjus pavasariui ir šylant orams, kasmet padaugėja žolės deginimo atvejų. Tai pavojingas ir vis dar gajus įprotis, keliantis grėsmę ne tik atviroms teritorijoms, bet ir miškams. Valstybinių miškų urėdija (VMU) siekia užkirsti kelią žolės deginimui, informuodama visuomenę apie daromą žalą gamtai ir stiprindama miškų priešgaisrinę apsaugą visoje Lietuvoje. Įprotis, sukeliantis dideles pasekmes Deginant žolę sunaikinamas paviršinis dirvožemio sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, vabzdžiai, ropliai, smulkūs žinduoliai, perintys paukščiai ir jų jaunikliai. Ugnis naikina natūralias buveines ir trikdo ekosistemų pusiausvyrą. Ypač pavojinga tai, kad sausomis ir šiltomis savaitėmis net ir nedidelė liepsna gali greitai išplisti – iš pievų ji lengvai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas ar ūkinius pastatus. Tokie gaisrai…

Lietuvos mokslo tarybai (LMT) finansuojant ir užtikrinant nacionalinį dalyvavimą tarptautinėse programose, Lietuvos tyrėjai vis dažniau tampa ne tik partneriais, bet ir lyderiais tarptautiniuose konsorciumuose. Vienas tokių pavyzdžių – šių metų kovą startavęs projektas RE-FOREST („Atsparūs miškai – sveiki vandenys“), koordinuojamas Klaipėdos universiteto. Projektas įgyvendinamas pagal „NordForsk“ programą ir jungia mokslininkus iš Lietuvos, Norvegijos, Danijos ir Suomijos, siekiančius sukurti pažangius sprendimus tvariam miškų ir vandens išteklių valdymui. LMT šiame procese atlieka esminį vaidmenį – užtikrina nacionalinį finansavimą, atstovauja Lietuvos interesams tarptautiniuose sprendimuose ir prižiūri projekto įgyvendinimo kokybę. Šis projektas išsiskiria ne tik savo moksliniu tikslu, bet ir tuo, kad Lietuva pirmą kartą koordinuoja tokio lygio „NordForsk“ iniciatyvą. Tai ženklas, kad šalies…