Jau šį šeštadienį sugrįžta atsinaujinusi nacionalinė tvarkymosi iniciatyva „Mes darom“. Organizatoriai skaičiuoja, kad akcijoje turėtų dalyvauti mažiausiai 10 tūkst. žmonių, o šių metų akcentas – kvietimas „daryti iki galo“ – surūšiuoti ir priduoti surinktas atliekas. „Iniciatyva „Mes darom“ yra gražus meilės savo kraštui ir patriotiškumo pavyzdys. Tai skatina ir vartotojiškumo mažinimą bei minimalizmą. Gyvenkime kuo švariau ir mokykime to savo vaikus“, – kviečia iniciatyvos ambasadorius Vytaras Radzevičius. Nacionalinės akcijos organizatoriai ruošiasi startui trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Čia bus suorganizuota net 15 tvarkymosi iniciatyvų, prie kurių prisijungusiųjų laukia ne tik tvarkymasis, bet ir pramogos, edukacijos bei dovanos. „Šiais metais buriame nacionalinę tvarkymosi rinktinę – atstovauti savo…

Degalinių švieslentėse skaičiai eilinį kartą šauna į viršų, tik šįkart Lietuvos vairuotojų kantrybės taurė pagaliau persipildo – vis dažniau jie renkasi elektromobilį. „Per pastarąjį mėnesį dėl krovimo stotelių įrengimo sulaukėme trigubai daugiau skambučių nei įprastai – daugiausiai per visą istoriją“, – staiga išaugusiu susidomėjimu stebisi Ignas Petrikonis, elektromobilių krovimo įmonės „Evioni“ vadovas. Pasak jo, pirmose gretose šiuo metu – plug-in (įkraunamų) hibridų savininkai, ypač daug naujųjų „Volkswagen Tiguan“ ir „Skoda Kodiaq“ vairuotojų. Minėti modeliai viena baterijos įkrova jau gali įveikti beveik 100 km, tačiau jų vairuotojai elektrinį variklį geriausiu atveju naudodavo kaip priedą – tik retkarčiais. Psichologinę dviejų eurų ribą viršijusi degalų kaina paskatino daugelį vairuotojų išbandyti elektromobilių įkrovimą naudojant…

Agroverslo bendrovės Linas Agro užsakymu atlikta Baltijos regiono ūkininkų apklausa rodo, kad dauguma ūkininkų šiemet tikisi sulaukti panašaus į pernykštį arba geresnio derliaus. Ekspertų teigimu, pavasariui įpusėjus, nerimo kelia kritulių trūkumas.   Kaip rodo apklausos duomenys, maždaug pusė (48 proc.) apklaustų Lietuvos ūkininkų tikisi šiemet sulauksiant ne prastesnio nei metais anksčiau derliaus, o kas ketvirtas (26 proc.) laukia geresnio derliaus. Iš visų Baltijos šalių, Estijos ūkininkai nusiteikę optimistiškiausiai: beveik du trečdaliai (66 proc.) jų tikisi šiemet sulaukti didesnio derliaus. Panašaus į pernykštį derliaus laukia 25 proc. apklaustų šalies ūkininkų. Kiek nuosaikiau nusiteikę ir Latvijos ūkininkai: 50 proc. šioje šalyje ūkininkaujančių mano, kad šių metų derlius bus ne prastesnis nei ankstesniais…

Nacionalinės miškų inventorizacijos 2026 m. duomenimis, pastaraisiais metais ryškėja dvi tendencijos – intensyvus iškirstų miškų atkūrimas ir gerokai lėtesnė naujų miškų plėtra. Kasmet šalyje atkuriama apie 8,3 tūkst. hektarų miško, tam pasodinant maždaug 31,3 mln. sodinukų. Pagal galiojančią tvarką, visi iškirsti miškai – tiek valstybiniai, tiek privatūs – privalo būti atsodinti per trejus metus, todėl atkūrimo apimtys išlieka stabilios ir didelės. Tuo tarpu naujų miškų įveisimas vyksta gerokai kuklesniu mastu. Kasmet įveisiama apie 0,7 tūkst. hektarų naujų miškų, kuriuose pasodinama vidutiniškai 2,3 mln. medelių. Daugiausia atkuriama eglynų (3,5 tūkst. ha), pušynų (2,6 tūkst. ha), juodalksnynų (1,1 tūkst. ha) ir beržynų (1,0 tūkst. ha). „Per 18 pastarųjų metų iš esmės keitėsi…

Lietuvoje jau dešimt metų veikia gėrimų pakuočių užstato sistema, padėjusi pasiekti įspūdingų rezultatų. Tačiau ji neapima daug plačiai naudojamų gėrimų pakuočių, kurių dalis patenka į aplinką. Gyventojai palaikytų užstato sistemos plėtrą, o dalis ES valstybių tai jau yra įgyvendinusios. Šių metų vasario 1 d. sukako lygiai dešimt metų, kai Lietuvoje veikia vienkartinių pakuočių užstato sistema. Tai tapo vienu sėkmingiausių aplinkosauginių projektų Lietuvos istorijoje – grąžinama 9 iš 10 į užstato sistemą įtrauktų pakuočių, o šiukšlinimas gamtoje yra gerokai sumažėjęs. Platus visuomenės palaikymas atsispindi ir bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktame tyrime – sistema naudojasi net 94 proc. Lietuvos gyventojų. Į sistemą neįtrauktos gėrimų pakuotės – prasčiau surenkamos Užstato sistema per dešimt metų leido surinkti ir sutvarkyti daugiau…

Renginio tipas: Spaudos konferencija Renginio data: antradienis, 2026 balandžio 21 Renginio pradžia: 11:00 Renginio vieta: BNS konferencijų salė, Kęstučio g. 25, Vilnius Balandžio 25 d. visoje Lietuvoje vyks atsinaujinusi nacionalinė tvarkymosi iniciatyva ,,Mes darom‘‘. Nauja iniciatyvos komanda pabrėžia, kad tikslas – ne tik susiburti ir tvarkyti aplinką, bet pirmiausia DARYTI IKI GALO – tinkamai išrūšiuoti atliekas. Kviečiame į pristatymo renginį žiniasklaidai. Renginio data: 2026 m. balandžio 21 d. (antradienis)Laikas: 11:00 val. Vieta: BNS spaudos centras, Kęstučio g. 25, Vilnius Konferencijos žiniasklaidai dalyviai: Vladas SAKALAUSKAS, „Mes darom“ projektų vadovas Edvardas BALTUŠKA, „Mes darom“ komunikacijos vadovas Vytaras RADZEVIČIUS, „Mes darom‘‘ ambasadorius Kotryna ŽUKAUSKAITĖ-ŠIAUČIULĖ, Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir…

Renginio tipas: Festivalis Renginio data: trečiadienis, 2026 balandžio 22 Renginio pradžia: 14:00 Renginio pabaiga: sekmadienis, 2026 balandžio 26 Renginio vieta: Palanga Pavasaris Palangoje sužaliuoja per Jurginių šventę Balandžio 22–26 dienomis Palangoje vyks jau daugiau nei tris dešimtmečius puoselėjamas Jurginių festivalis „Jurgi, paimk raktus“. Į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktos Palangos Jurginės kviečia patirti gyvą tradiciją – ne tik stebėti, bet ir būti jos dalimi: dainuoti, judėti, įsiklausyti į gamtą ir save. Šventės pradžia: vaikai, kūryba ir pirmieji susitikimai su tradicija Kaip ir kasmet, šiemet Jurginių šventę pradės vaikai. Balandžio 22 d. 14 val. Pasakų parke susirinkę mažieji leisis į ypatingą patirtį – mokysis mylėti žemę: ją išgirsti, suprasti…

Nuo šiandien Klaipėdoje oficialiai pradeda veikti viešosios geriamojo vandens gertuvės, o šį sezoną klaipėdiečius ir miesto svečius pasitinka dar platesnis jų tinklas – iš viso jau 33 atsigaivinimo vietos. Šiemet bendrovė „Klaipėdos vanduo“ įrengė dar tris naujas ir modernias vandens gertuves, kad žmonės galėtų atsigaivinti ar papildyti savo gertuves populiariose poilsio erdvėse: Žardininkų parke, prie Jono kalnelio bei Skulptūrų parke. Ši plėtra žymi ne tik didėjantį miestiečių komfortą, bet ir tvirtą uostamiesčio žingsnį tvarumo link, nes kiekviena pripildyta daugkartinė talpa padeda ženkliai mažinti vienkartinio plastiko vartojimą. „Pasiektas 33-jų gertuvių skaičius rodo, kad kokybiškas geriamasis vanduo viešosiose erdvėse Klaipėdoje jau tampa standartu, o ne išimtimi. Visose gertuvėse bėga tas pats saugus…