Baltijos jūra vis dar karaliauja užterščiausių jūrų sąrašų viršūnėse, o joje randami mikroplastiko ir nuskendusių žvejybinių tinklų kiekiai stebina net ir visko mačiusius ekspertus. Sutinkama, kad vieno sprendimo šiai ilgametei ir opiai problemai spręsti nėra, tačiau jėgas suvieniję verslo atstovai ir nardymo entuziastai pamažu valo teršalais nusėtą Baltijos jūrą. Panašu, kad ateinančiais metais šie darbai dar sparčiau judės į priekį – vien per du vasaros mėnesius surinkta virš 14 tūkst. eurų suma, kuri bus skirta jūros dugnui valyti. „Išvien dėl švaresnės Baltijos“ – antrus metus iš eilės šalyje bendrovės „Neste Lietuva“ inicijuojama akcija, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į opią Baltijos jūros taršos problemą ir bendromis jėgomis prisidėti prie jos švarinimo. …
Ranka rankon: technologijos tvariam augimui
Ketvirtosios pramonės revoliucijos įkarštyje, praėjusio dešimtmečio viduryje, pramoninės gamybos įmonių struktūroje prasidėjo nuoseklūs pokyčiai. Visur – studijų programose, darbo paieškos platformose ir įmonėse, perimančiose Pramonės 4.0 principus – po truputį radosi duomenų analitikai ir procesų skaitmeninimo specialistai. Šiandien liudijame, kad tvarumo politika ir išganingosios technologijos vėl perstumdo galias ir atsakomybes gamybos įmonėje. Lemiamas vaidmuo formuojant tvarumo strategiją, kurią ilgainiui vis tiek turės ne tik didžiosios ar listinguojamos, bet ir vidutinės bei mažosios įmonės, galėtų būti patikėtas technologijų specialistui. Pramonės sektoriaus dinamika Įmonių struktūra vystosi kartu su pramonės tendencijomis. Šiandien, kai daug dėmesio skiriama žaliajai ekonomikos transformacijai, kelią ambicingų tvarumo tikslų link turėtų tiesti technologijos ir inovacijos. Nors Lietuvoje technologijų vadovo…
Susipažinkite su naujais dekoratyvių laukinių augalų, kiminų, nendrių, miško paklotės naudojimo, ganymo miške reikalavimais
Aplinkos ministras patvirtino naujai išdėstytą Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą. Daugiau nesaugomų dekoratyvių laukinių augalų rūšių bus draudžiama skinti, rauti ar išsikasti siekiant sumažinti galimą žalą jų vietinėms populiacijoms. Taip pat reglamentuotas kiminų ir nendrių paėmimas, ganymas miške, patikslinta, kada galima imti miško paklotę. Ribojamų ir draudžiamų naudoti laukinių augalų ir grybų sąrašas papildytas gegužraibinių šeimos (Orchidaceae) augalais: nuo šiol juos draudžiama skinti ir išsikasti. Šių dekoratyvių laukinių augalų skynimas žydėjimo metu mažina augalų populiacijos gausumą. Kai kurios gegužraibinių šeimos rūšys, kurios neįtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, nėra dažnos ir plačiai paplitusios, populiacijos nėra labai gausios, todėl šiuos augalus renkant, skinant ar…
Piliečiai visoje Lietuvoje būrėsi į miškų švarinimo talkas – jau trečią kartą vyko miškininkų organizuojama „Miško kuopa“
Rugsėjo 9 d. visoje Lietuvoje vyko tradicinė VĮ Valstybinių miškų urėdijos ir Aplinkos ministerijos organizuojama miškų tvarkymo talka „Miško kuopa“. Talka vyko visuose 26-iuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose. „Džiaugiamės, kad gražia, tvaria, reikšminga tradicija tapusi visuotinė miškų tvarkymo talka kasmet suburia vis daugiau gamtos švarai ir tausojimui neabejingų piliečių – įvairių profesijų atstovų, bendruomenių, moksleivių. Kasmet iš miškų iškuopiame šimtus tonų įvairių atliekų, tai – miškininkų kasdienybė. Tikimės, kad ši švarinimo iniciatyva, apimanti gamtos saugojimo, tvarkymo ir bendruomeniškumo elementus, paskatins visuomenę neteršti gamtos ir nepalikti šiukšlynų miškuose“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė. Šiemet „Miško kuopoje“ dalyvavo rekordinis skaičius – apie 1000 – talkininkų ir Lietuvos…
Priminimas daugiabučių gyventojams: dar galima teikti paraiškas subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą
Aplinkos ministerija primena, kad vis dar tęsiasi paraiškų teikimas daugiabučių gyventojams subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą. Šiai priemonei iš Klimato kaitos programos numatyta 3 mln. eurų. Kvietimas tęsis iki 2023 m. gruodžio 8 d. arba tol, kol pakaks skirtų lėšų paramai. Šiuo metu yra gautos 54 paraiškos už 366 681 eurų. Pasibaigus skirtoms lėšoms, kvietimas bus stabdomas. Paraiškas galima teikti per Aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą APVIS. Kompensacinę išmoką gali gauti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, atsinaujinančių energijos išteklių bendrija arba piliečių energetikos bendrija, kurie įsirengė neviršijančią 100 kW galios saulės elektrinę ant daugiabučio gyvenamojo…
Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais
Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2 tūkst. vnt. vėžiukų, o šiais metais, sėkmingai paauginus plačiažnyplių vėžių jauniklius, ežerai praturtinti dvigubai didesniu kiekiu – 3,9 tūkst. vnt. vėžių šiųmetukų. Plačiažnyplių vėžių aptinkama beveik visoje Europoje, tačiau jų populiacijų skaičius sparčiai mažėja. Lietuvoje daugiausia jų žinomų populiacijų yra Šiaurės Rytų ir Rytų Lietuvoje. Atskirų populiacijų pasitaiko beveik visoje šalyje. Siekiant apsaugoti plačiažnyplių vėžių išteklius, ši rūšis įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. 2019 m.…
Pasaulio gamtosaugininkų susitikime – nerimas dėl invazinių svetimžemių rūšių plitimo
Lietuvos atstovai rugpjūčio 28 – rugsėjo 2 d. dalyvavo Tarpvyriausybinės platformos dėl biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų 10-ojoje plenarinėje sesijoje, vykusioje Bonoje (Vokietija). Šiais metais prie šios platformos prisijungė Gvinėja, Namibija, Palau ir Omanas, todėl bendras šalių narių skaičius išaugo iki 143. Sesijoje buvo patvirtinta Invazinių svetimžemių rūšių teminio vertinimo ataskaita ir politikos formuotojams skirta jos santrauka. Ataskaitoje nurodyta, kad dėl invazinių svetimžemių rūšių išnyko net 60 proc. pasaulinių rūšių, o salose šis rodiklis siekia net 90 proc. Taip pat dėl invazinių rūšių kas dešimtmetį ekonominės sąnaudos išauga keturis kartus, o tos rūšys net 85 proc. atvejų turi neigiamą poveikį gerai gyvenimo kokybei. Ataskaitoje pateikti duomenys, kad daugiausia neigiamo invazinių…
Aplinkos ministerijos kanclere pradeda dirbti Laura Masiliauskaitė
Aplinkos ministerijos kanclerės pareigas pradėjo eiti aplinkos ekonomikos ir klimato kaitos specialistė Laura Masiliauskaitė. Laura Masiliauskaitė dvejus metus yra dirbusi aplinkos ministro patarėja ir jo komandos nare vėl tapo baigusi aplinkos ekonomikos ir klimato kaitos magistrantūros studijas Londono ekonomikos ir politikos mokykloje. Taip pat ji yra baigusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto politinės ekonomikos bakalauro studijas, jaunimo politikoje aktyviai dalyvauja nuo 2013 metų. „L. Masiliauskaitė yra įgijusi reikšmingų žinių klimato kaitos, resursų aplinkosaugai skirstymo srityse, dėl to kryptingai ir atsakingai prisidės prie Aplinkos ministerijos darbų prioritetizvimo, resursų skirstymo“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Naujoji ministerijos kanclerė turi nemažą patirtį nevyriausybiniame sektoriuje – buvo Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narė, Jaunimo tarptautinio…
Naujovė riešutų mėgėjams – tvaresni anakardžiai: kuo jie ypatingi?
Baltymai, kalcis, magnis, kalis ir cinkas – visų šių elementų ir dar daugiau galima rasti anakardžių riešutuose. Dėl savo ypatingų maistinių savybių anakardžiai neretai įtraukiami į sveika gyvensena besirūpinančio žmogaus mitybą. Prekybos tinklas „Lidl“ pasirūpino, kad jų pirkėjai galėtų įsigyti privataus prekės ženklo riešutus „Way To Go“, kurie yra ne tik maistingi, bet ir tvaresni. Sodriu skoniu pasižyminčių anakardžių pasaulyje kasmet nuskinama apie 3,7 mln. tonų. Savo populiarumu anakardžius lenkia tik žemės ir graikiniai riešutai bei migdolai. „Daugiausia anakardžių yra užauginama Afrikoje, ir net 90 proc. šių riešutų yra toliau perdirbama Indijoje ir Vietname. Tai reiškia, kad Afrikoje užaugę riešutai, keliauja ilgą kelią į Aziją, kur yra paruošiami vartojimui, ir…
Vienintelio Lietuvoje „auksinį“ sertifikatą įgijusio ekologiško darželio direktorė: „Ką galiu? Keisti save, savo artimuosius ir aplinką“
Lietuvoje ekologišką viešąjį maitinimą yra sertifikavę keturi vaikų darželiai: trys valstybiniai (du Ukmergėje ir vienas Plungėje) bei vienas privatus Kaune. Trys minėti pirmieji turi „sidabrinius“ sertifikatus, kas reiškia, kad ekologiškos žaliavos jų maiste, gaminamame vaikams, sudaro 60–90 proc. nuo visų naudojamų žaliavų. O darželis Kaune neseniai pirmasis šalyje gavo „auksinį“ sertifikatą, patvirtinantį, kad ekologiškos žaliavos maisto gamyboje sudaro ne mažiau 90 ar net visus 100 proc. „Turime rūpintis savo kūnu, kuris mus nešioja. Vaiko pagrindinis kūno pamatas formuojasi iki septynerių metų amžiaus, todėl manau, kad labai svarbu, ką jis valgo. O, be to, ir įpročiai formuojasi mums augant. Mokame didelius pinigus už daiktus, o geresniam maistui gailime, dėl to niekaip…
