Įgyvendinant „Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje planą“, Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos per 2011–2024 metus į Lietuvos ežerus ir upes įveisė virš 11 milijonų europinių ungurių. Tokių pačių priemonių imasi ir kitos šalys, tačiau šių žuvų ištekliai visame jų paplitimo areale Europoje yra už saugaus biologinio limito ribų, o dabartinė ungurių žuvininkystė nėra tvari. Ties išnykimo riba atsidūrusių žuvų išsaugojimu susirūpinta tarptautiniu mastu. 2024 m. lapkričio 20–21 d. Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos suorganizavo mokslinę-praktinę konferenciją „Europinių ungurių ištekliai Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos“, kurios metu buvo aptarti ties išnykimo riba atsidūrusios žuvų rūšies išteklių atkūrimo, paramos išsaugojimo priemonėms, skirtoms ilgalaikiam žuvų išteklių atkūrimui, klausimai, pristatyti Duomenų…
VMU koordinuojamas artimos gamtai miškininkystės projektas LIFE ForestHabitatLT pristatytas Briuselyje
Spalio pabaigoje, Briuselyje vyko sėkmingiausių LIFE programai 2023 metais pateiktų projektų susitikimas LIFE23 Welcome meeting, organizuotas Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios įstaigos CINEA. Į susitikimą skirtą gamtos ir bioįvairovės paprogramei buvo pakviesti 25 gamtos ir bioįvairovės srities projektai. Vienas iš jų, Valstybinių miškų urėdijos koordinuojamas – LIFE ForestHabitatLT (Nr. 101147231 LIFE23-NAT-LT-LIFE ForestHabitatLT). Projektą LIFE ForestHabitatLT plačiam gamtos apsauga užsiimančių specialistų ratui Briuselyje pristatė dvi VMU darbuotojos: gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus projektų koordinatorė Ugnė Užtupienė ir Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina. VMU koordinuojamas projektas tik vienas iš dviejų projektų šiais metais, susijusių su miškininkyste. Atsižvelgiant į tai, kad visai neseniai buvo patvirtintas Gamtos atkūrimo reglamentas,…
Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos siūlymams patikslinti Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“, leisiantį supaprastinti infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. Vyriausybės nutarimo pataisose, įsigaliosiančiose 2025 m. kovo 1 d., numatyta, kad aplinkos, energetikos ir susisiekimo ministrams suteikiama daugiau įgaliojimų tvirtinant pagrindinės ir susijusios infrastruktūros apsaugos zonų planus. Ūkio subjektui nebereikės atskirai derinti planų su kiekviena ministerija. Nuo kovo 1 d. jis turės pateikti planus dėl savo pagrindinės ir susijusios (ją aptarnaujančios) infrastruktūros tik tai ministerijai, kurios reguliavimo srityje dirba. Šiuo metu teritorijose, kuriose įrengta geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, energetikos ir susisiekimo infrastruktūra, turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei įregistruotos apsaugos zonos.…
Vyriausybė priėmė sprendimą, kad Nekilnojamojo turto kadastre būtų tikslūs duomenys
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje Aplinkos ministerijos siūlymu buvo pakeistas Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, leisiantis užtikrinti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumą ir išsamumą, sutaupyti valstybės biudžeto lėšas ir įgyvendinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Nekilnojamojo turto registre esančios žymos apie žemės sklypams taikomas teritorijas, kuriose galioja specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bet kurios nėra įregistruotos registre, gali būti panaikintos tik pateikus suinteresuoto asmens prašymą. Kartu su prašymu Registrų centrui būtina pateikti asmens, suinteresuoto ūkinės ar kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, vykdymu, dokumentus. Nekilnojamojo turto registre įregistravus teritoriją, kuriai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, su ja susijusi ankstesnė žyma tampa neaktuali, tačiau…
Prezidentas apdovanojo Nacionalinio judumo iššūkio nugalėtojus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį apdovanojo 2024 m. Nacionalinio judumo iššūkio nugalėtojus. Į šalies vadovo kvietimą rudenį pasitikti su Nacionaliniu judumo iššūkiu atsiliepė daugiau nei 105 tūkst. žmonių. Atstovaudami savo miestams, miesteliams, mokykloms, organizacijoms ar bendruomenėms, jie vidutiniškai per parą nuėjo 12 proc. daugiau žingsnių nei praėjusiais metais. Prezidento teigimu, šių metų Nacionalinis judumo iššūkis buvo išskirtinis: „Šįkart kviečiau prisijungti su šūkiu „Tvarus judumas visiems“, kuris kyla iš suvokimo, kad mūsų šalyje ne visi turi lygias galimybes judėti laisvai. Ne visi turi galimybę savarankiškai nuvykti iš taško A į tašką B, ir tai yra problema.“ Valstybės vadovas pažymėjo, kad šiandien asmenims su negalia judėjimas po miestą tiek pėsčiomis, tiek…
Kokybiško maisto konferencijoje „Auginame čia, Lietuvoje!” – geriausių lietuviškų produktų apdovanojimai bei edukaciniai pranešimai
Lapkričio 21 d. Žemės ūkio ministerijoje susirinko neabejingi kokybiškam maistui – savivaldybių, ugdymo įstaigų bei kokybiškus maisto produktus gaminančių įmonių atstovai bei lektoriai, pristatę pranešimus apie pilnavertę vaikų mitybą, tinkamų mitybos įpročių formavimą ir jo keliamus iššūkius, sveiko maisto auginimą sveikame dirvožemyje bei vandens naudą organizmui. Apdovanojimų sulaukė konkurso „Kokybe paženklintas maistas 2024“ laimėtojai. “Visi kartu bendradarbiaudami siekiame, kad vartotojus pasiektų kokybiškas, saugus, naudingas sveikatai maistas, kad jį auginant, gaminant būtų tausojama aplinka”, – kalbėjo žemės ūkio viceministrė Laura Ramanauskaitė, atidarydama Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio agentūros organizuotą konferenciją. Lietuva jau yra sukaupusi nemažą patirtį sveikatai palankaus maisto populiarinimo srityje. Netrumpą istoriją turi Vaisių ir daržovių bei pieno ir…
JT klimato kaitos konferencijos sprendimai: besivystančioms šalims bus skirta trigubai didesnė parama kovai su klimato kaita
Sekmadienį Azerbaidžane pasibaigusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29) po ilgų derybų pasiektas susitarimas dėl besivystančių šalių tarptautinio klimato kaitos finansavimo tikslo po 2025 m., patvirtintos anglies dioksido rinkos mechanizmų taisyklės bei pasiekta pažangos dėl prisitaikymo prie klimato kaitos vertinimo rodiklių. „Šiame susitikime pritrūko šalių vienybės priimti sprendimus ir susitarti dėl konkrečių priemonių klimato kaitos švelninimo užmojams padidinti siekiant atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Privalome suprasti, kad šiandien nesutariant dėl ambicingų klimato kaitos švelninimo sprendimų papildomų tarptautinio klimato kaitos finansavimo lėšų poreikis besivystančioms šalims vis augs, o pati klimato kaitos problema nebus efektyviai sprendžiama“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Nuo kitų metų išsivysčiusios šalys kasmet besivystančioms šalims skirs mažiausiai 300…
Užstato sistema Lietuvos gėrimų gamintojams padeda prisitaikyti prie kitąmet įsigaliojančių reikalavimų pakuotėms
Lietuvoje jau daugiau negu 8 metus veikianti užstato sistema gėrimų gamintojams ir importuotojams padės įveikti dar vieną iššūkį – nuo 2025 metų užtikrinti, kad pagaminamuose PET buteliuose būtų ne mažiau kaip 25 proc. perdirbto plastiko. Europos plastiko direktyva ir Lietuvos teisės aktai nuo 2025 m. įpareigoja gamintojus PET buteliuose naudoti 25 proc. perdirbtos žaliavos (rPET). Gėrimų gamintojai yra apskaičiavę, kad naudojant rPET į aplinką išmetamas 3 kartus mažesnis CO2 kiekis nei gaminant pakuotes iš pirminių žaliavų. „Kitąmet gėrimų gamintojų ir importuotojų laukia svarbūs pokyčiai, kuriems rinka ruošėsi iš anksto. Dėl to buvo diegiami nauji technologiniai sprendimai, tikrinamos tiekimo grandinės ir pasirašomos papildomos sutartys su plastiko perdirbėjais“, – sako VšĮ „Užstato…
Ekspertai apie atliekų rūšiavimą: gaila, bet kartais žmonių pastangos nueina perniek
Skaičiuojama, kad visame pasaulyje vidutiniškai perdirbama tik apie 9 proc. plastiko, 21 proc. stiklo ir 60 proc. popieriaus atliekų. Jungtinių tautų organizacijos (JTO) vertinimu, situacija gali dar labiau pablogėti, nes iki 2050 m. kietųjų komunalinių atliekų susidarymas išaugs nuo 2,3 mlrd. iki, tikėtina, 3,8 mlrd. tonų. Be to, elektroninių atliekų kiekis didėja penkis kartus greičiau nei jų perdirbimas. Ir tai lemia ne tik rūšiavimo stoka, bet ir klaidingai išrūšiuotos medžiagos – dėl to perdirbimo procesas tampa sudėtingesnis, o dalis žaliavų patenka į sąvartynus. Suterštas popierius − ne perdirbimui Nors 2023 m. popieriaus gaminių perdirbimo lygis Europoje buvo rekordiškai aukštas ir siekė 79 proc., netinkamas rūšiavimas vis dar trukdo visapusiškai išnaudoti…
Morawieckis: Europai reikia naujo Messmer plano su daugybe naujų branduolinių reaktorių
„Europai reikia naujo Messmer plano, kuris pradžioje leido Prancūzijai per 25 metus pastatyti 56 branduolinius reaktorius. Pramonei reikia stabilaus, mažai teršalų išmetančio energijos šaltinio, kurią galėtų tiekti tik atominės elektrinės. AEI turėtų teikti tik paramą branduolinės energijos gamybai“, – sakė buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, kalbėdamas „2024 m. Vidurio ir Rytų Europos saugumas“ konferencijos dalyviams. Lapkričio 18 d. Varšuva sukvietė asmenis, priimančius pagrindinius konservatyvius sprendimus, taip pat regiono ir šalių partnerių ekspertus, kurie susirinko aptarti Vidurio ir Rytų Europos energetikos ateities ir „žaliojo konservatizmo“ vaidmens energetikos transformacijos procesuose. Ar „žalioji revoliucija“ gali būti vykdoma teisingai? Kaip užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių poreikius? Ar „Fit for…
