• Gamta ir gyvūnai

    Skiriama parama ir čiurlių lizdavietėms renovuojamuose daugiabučiuose išsaugoti

    Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa suteikia galimybę lengvatinio kredito lėšomis finansuoti čiurlių ar kitų paukščių (be čiurlių daugiabučiuose gali apsigyventi ir kregždės) rūšies reikalavimus atitinkančių dirbtinių lizdaviečių įrengimą. Tai svarbus sprendimas norint išsaugoti paukščių populiaciją, suteikiantis galimybę suartinti žmogų su gamta ir leidžiantis atnaujinti daugiabutį nedarant papildomos žalos patiems paukščiams. Čiurlių ar kitų paukščių rūšies reikalavimus atitinkančių lizdaviečių įrengimas finansuojamas suteikiant lengvatinį kreditą. Į šią paramą gali pretenduoti daugiabučių namų modernizavimo projektai, kurie įgyvendinami nuo 2022 m. lapkričio 25 d. Esant poreikiui išsaugoti čiurlius, gyventojai priima sprendimą koreguoti investicijų planą. Paramą taip pat gali gauti naujai ruošiami daugiabučių namų modernizavimo projektai. Norint gauti  šią paramą, reikia įsitikinti, kad planuojamame atnaujinti…

  • Gamta ir gyvūnai

    Važiuoti automobiliu galėtumėte perpus pigiau: ekspertas įvardijo pagrindines vairuotojų daromas klaidas

    Daugelis lietuvių  pasakytų, kad jų automobilis „valgo“ gerokai daugiau degalų nei deklaruoja gamintojas, tačiau tik retas susimąsto, kad dėl to yra kalta ne transporto priemonė, o tas, kuris kelyje nervingai spaudo greičio ir stabdžių pedalus bei vairuoja agresyviai. Vairavimo ekspertas sako, kad vos šiek tiek pakeitus savo vairavimo įpročius būtų galima nesunkiai sutaupyti apie 20 proc. degalų, o pasistengus labiau – net ir 50 proc. „Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa, kuria buvo siekiama įvertinti šalies gyventojų saugaus vairavimo įpročius, parodė, kad trečdalis šalies vairuotojų nėra girdėję apie ekonomiško vairavimo rekomendacijas, didesnė jų dalis sakė dėmesio ekonomiškesniam vairavimui neskiriantys. Tiesa, pusė apklaustųjų sakė besistengiantys vairuoti ekonomiškai…

  • Gamta ir gyvūnai

    S. Gentvilas: klimato kaita – naujas iššūkis Kuršių nerijai, su tarptautiniais ekspertais ieškome apsaugos būdų

    Šią savaitę Aplinkos ir Kultūros ministerijų, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir kitų institucijų atstovai, vietos gyventojai bei mokslininkai dalyvavo praktinėse dirbtuvėse, kuriose, vadovaujant Australijos ekspertams, buvo vertinamas šios UNESCO pasaulio paveldo vertybės pažeidžiamumas klimato kaitai. Penktadienį šiame renginyje kalbėjo ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Kuršių nerijos istorija prasidėjo nuo kovos su vėju, tačiau apauginus kopas mes išsaugojome šią vietą ir jos unikalumą. Šiuo metu vykstanti klimato kaita ir  kylanti temperatūra, dažnėjančios ir intensyvėjančios liūtys bei jūros lygio kitimas su krantų erozija yra naujas iššūkis šiai Lietuvos kultūrinei vertybei. Šios dirbtuvės padėjo identifikuoti kryptis, kuriomis  kartu su Kultūros ministerija turėsime dirbti apsaugant Kuršių neriją nuo…

  • Gamta ir gyvūnai

    Stichinė nelaimė dėl žievėgraužio tipografo skelbiama ir Trakų rajono savivaldybėje

    Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Trakų rajono savivaldybės teritorijoje dėl miškų kenkėjo – žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių eglės medynų tūris sudaro 26,1 tūkst. kubinių metrų ir viršija stichinės nelaimės ribą. Dėl to šios savivaldybės teritorijoje Aplinkos ministerija skelbia stichinę nelaimę miškuose ir pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės. Birželį stichinė nelaimė buvo paskelbta Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose, o liepą – Šalčininkų rajono savivaldybėje. Paskelbus stichinę nelaimę miškuose, miškų valdytojai, savininkai ir naudotojai per 10 dienų nuo pranešimo apie stichinę nelaimę paskelbimo privalo apžiūrėti savo miško valdas, esančias šiose savivaldybėse. Stichinės nelaimės paskelbimo laikotarpiu miškų valdytojai, savininkai ir naudotojai turi žvalgyti savo…

  • Gamta ir gyvūnai

    „Lidl“ visose parduotuvėse baigė diegti elektronines kainų etiketes: per metus sutaupys virš 5 milijonų popieriaus lapų

    Prekybos tinklas „Lidl“ visose 74-iose savo parduotuvėse Lietuvoje įdiegė elektronines kainų etiketes. Ši naujovė ne tik padeda sumažinti žmogiškosios klaidos riziką bei efektyvinti darbo procesus, bet ir prisideda prie tvaresnės aplinkos sprendimų – leidžia sutaupyti milijonus popieriaus lapų ir išsaugoti šimtus medžių. „Elektroninių kainų etikečių įvedimas leidžia per savaitę kiekvienoje parduotuvėje sutaupyti apie 1350 popieriaus lapų. Įvertinus mūsų dabartinį parduotuvių skaičių, tai reiškia, kad per metus sutaupysime virš 5,2 milijonų popieriaus lapų, kuriems pagaminti įprastai reikia daugiau nei 600 medžių. Be to, vienai elektroninei kainų etiketei naudojamos baterijos gali užtekti iki septynerių metų, nes etiketė nereikalauja energijos atvaizdo palaikymui, o tik kainos atnaujinimui“, – tvirtina Antanas Bubnelis, „Lidl Lietuva“ korporatyvinių…

  • Gamta ir gyvūnai

    Seminaras maisto, medienos ir kitus produktus tiekiančioms įmonėms dėl tiekimo į rinką saugant miškus. Kviečiame registruotis!

     Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2023/1115 dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų biržos prekių ir produktų tiekimo ES rinkai ir jų eksportui iš Europos Sąjungos, dar vadinamas ES kovos su miškų naikinimu reglamentu  (EUDR), pradedamas taikyti nuo 2024 m. gruodžio 30 d., o iki 2020 m. gruodžio 31 d. įsteigtoms  labai mažoms ir mažosioms įmonėms – nuo 2025 m. birželio 30 d. Šiame reglamente numatyta, kad medieną, soją, kavą, kakavą, alyvpalmių aliejų, galvijus ir gumą bei jų produktus pirmą kartą ES rinkai tiekiančios ar eksportuojančios iš jos įmonės (taip pat ir fiziniai asmenys komerciniais tikslais) turi įdiegti išsamaus patikrinimo sistemą bei atlikti savo tiekimo grandinių…

  • Gamta ir gyvūnai

    Parengti išsamūs interaktyvūs aplinkos oro kokybės ir taršos žemėlapiai

    Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės skyriaus specialistai parengė keturis interaktyvius aplinkos oro kokybės ir taršos žemėlapius, kuriuose pagal skirtingus parametrus pateikiami duomenys apie oro taršos būklę Lietuvoje. Pasak Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės, šiuo metu siekiama vizualizuoti kuo daugiau su oro tarša susijusių duomenų. „Tikimės, kad interaktyvūs žemėlapiai bus aiškūs vartotojams, jie galės patogiai naudotis įvairiais oro teršalų sklaidos duomenimis, modeliavimo rezultatais“, – sako V. Bimbaitė. Miestų oro taršos sklaidos žemėlapyje pateikiami didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus), taip pat – Mažeikių, Kėdainių ir Jonavos, kuriuose veikia didelės oro užterštumo rizikos pramonės objektai, duomenys. Šie 2020 – 2022 metų aplinkos oro teršalų sklaidos…

  • Gamta ir gyvūnai

    Maisto atliekas Šiauliuose rūšiuos ir sodų gyventojai

    VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atsižvelgdamas į vis didesnį gyventojų įsitraukimą ir augantį surenkamų maisto atliekų kiekį, plečia šių atliekų surinkimo infrastruktūrą. Jau rugsėjo mėnesį nauji maisto atliekų konteineriai bus įrengiami ir sodų bendrijose. Kokie pokyčiai laukia sodų gyventojų? Priklausomai nuo sodų bendrijos dydžio ir turimų bendro naudojimo mišriųjų komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus, bus išstatyti 2–3 vnt. maisto atliekų surinkimo konteineriai (0,66 m3). Kaip bus organizuojamas atliekų surinkimas? Maisto atliekos bus vežamos 2 kartus per savaitę. Tolimesnis atliekų surinkimo dažnis bus peržiūrimas įvertinus susidarančių maisto atliekų kiekį. Kodėl svarbu rūšiuoti maisto atliekas? Atskirdami maisto atliekas sumažiname mišriųjų komunalinių atliekų kiekį, dėl to atitinkamai mažėja ir sąvartyne šalinamų atliekų kiekiai.…

  • Gamta ir gyvūnai

    Miškininkai kovoje su agresyviu miško kenkėju: židinių mažėja, tačiau atsipalaiduoti dar anksti

    Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, vykdydami miško priežiūros ir apsaugos darbus bei skirdami itin daug dėmesio ir resursų sanitarinei miško apsaugai, per 2024 m. I-ąjį pusmetį valstybiniuose miškuose nustatė net 35 proc. mažiau pavojingo medžių liemenų kenkėjo – žievėgraužio tipografo – židinių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Nors skaičiai rodo situacijos gerėjimą, miškininkai išlieka budrūs ir toliau intensyviai žvalgo medynus bei taiko kompleksines sanitarinės miško apsaugos priemones. Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė pažymi, kad per pirmąjį šių metų pusmetį miškininkai, žvalgydami miškus, ankstyvoje stadijoje aptiko mažesnius žievėgraužio tipografo židinius ir nedelsdami ėmėsi būtinų sanitarinės miško apsaugos priemonių, kad užkirstų kelią kenkėjų plitimui. Priemonių miškininkai imasi operatyviai, dauguma židinių tvarkomi…

  • Gamta ir gyvūnai

    Tai, ko dar nežinojote apie populiariausią visų laikų prekę parduotuvėse: „Iki“ ji išsiskiria tvarumu

    Lietuviai gali pagrįstai didžiuotis, kad reikšmingai sumažino itin plono plastiko maišelių vartojimą. Tačiau tai – tik dalis viso paveikslo. Nuosekliai tvarumo principus savo veikloje taikantis prekybos tinklas „Iki“ vykdo įvairias plastiko mažinimo iniciatyvas, kurių rezultatus įvertina ir pirkėjai. Pavyzdžiui, „Iki“ yra vienintelis mažmeninės prekybos tinklas Lietuvoje, iš savo paties plastiko atliekų gaminantis pačią populiariausią prekę – plastikinius pirkinių maišelius. Pasak Nijolės Kvietkauskaitės, „IKI Lietuva“ generalinės direktorės, kiekvieną dieną „Iki“ komanda dirba ne tik rūpindamasi, kaip sukurti dar geresnę apsipirkimo patirtį pirkėjams čia ir dabar, bet ir galvodama apie ateitį. Todėl tvarumo principai yra neatskiriama „Iki“ strategijos ir sprendimų dalis. „Kai kurie šių tvarumu grįstų sprendimų pirkėjams yra puikiai matomi ir…

Privatumo politika