Kiekvienas vairuotojas žino, kad vairuoti žiemą nėra lengva užduotis. Ekspertų teigimu, nors žiemos keliuose nestinga iššūkių, tinkama automobilio priežiūra ir psichologinis pasiruošimas įvairioms situacijoms padės užtikrinti saugias keliones šaltuoju metų laiku. Be to, praktikoje pritaikius kelias taisykles, vairuojant žiemą galima ir sumažinti degalų sąnaudas. Paruošti automobilį žiemai reikia atsakingai Nors dažniausiai automobilio paruošimas žiemai siejamas su vasarinių padangų keitimu žieminėmis, visgi vairavimo mokyklos „Autologija“ vadovas Kastytis Povilaitis teigia, kad ne mažiau yra svarbūs ir kiti aspektai. „Vairuotojai žiemą vairuoja itin apsunkintomis sąlygomis – didžiąją paros dalį yra tamsu, o matomumą sunkina ne tik atšvaitų nedėvintys pėstieji, bet ir gausūs krituliai. Todėl labai svarbu artėjant žiemai pasikeisti tiek priekinio, tiek galinio…
Keičiamas priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašas
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti priklausomųjų želdynų plotų normų tvarkos aprašą, kurio pakeitimai užtikrins sklandesnį, efektyvesnį ir šiuolaikiškesnį atskirųjų želdynų plotų normos apskaičiavimą ir pritaikymą. Priklausomųjų želdynų plotų normos, numatančios, kiek želdynų ir želdinių bus miestuose, naujose ir esamuose kvartaluose, keičiamos siekiant nustatyti želdynų normų plotų kompensavimo tvarką. Pagal dabar galiojančią tvarką numatomi riboti kompensavimo būdai, kurie neužtikrina galimybės kompensuoti želdynų normos dalies ten, kur tai būtina dėl istoriškai susiformavusio urbanistinio miesto audinio. Naujose normose numatomi keturi želdynų normos dalies kompensavimo įskaitant būdai: želdynų normos dalies įskaitymas didžiųjų miestų pagrindinių centrų zonų dalyse, želdynų normos dalies įskaitymas kitose miesto dalyse, kai užtikrinamas pakankamas želdynų kiekis miesto gyventojams, želdynų praplėtimas…
Valstybinių miškų urėdija: Smirdelės pelkėje įgyvendintas hidrologinio režimo atkūrimo projektas
Valstybinių miškų urėdija prisideda prie pelkių tvarkymo programų, siekiant išsaugoti hidrologinį pelkių režimą, degradavusius plotus paversti aktyviais ir sureguliuoti vandens lygį. Pelkės yra vienos iš svarbiausių ekosistemos dalių, kurios reguliuoja vandens režimą ir palaiko itin turtingą biologinę įvairovę. Lietuvoje pelkės užima apie 6,4% šalies teritorijos ir jų dydis varijuoja nuo keliolikos arų iki dešimčių hektarų. O kokia didelė ir įvairi pelkių pavadinimų įvairovė – VMU Rokiškio regioninio padalinio teritorijoje telkšo Notigalės ir Sacharos pelkės, Anykščių regioniniame padalinyje – Samanyčios pelkė, Šilutės regioniniame padalinyje viena žymiausių pelkių Lietuvoje ir pirmoji pasaulyje aukštapelkė, aprašyta mokslinėje monografijoje – Aukštumala. VMU Kuršėnų regioninio padalinio teritorijoje esančioje Smirdelės pelkėje šį rudenį buvo vykdomi pelkės hidrologinio…
Bus išplėsta Širvintos valstybinio kraštovaizdžio draustinio teritorija
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos siūlymui beveik 300 ha išplėsti Širvintos valstybinio kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Draustinis bus plečiamas, įtraukiant į jo teritoriją 2 vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, – Širvintos upės slėnius ir dalį Širvintos upės slėnių II. Jį išplėtus bus sudarytos sąlygos įsteigti buveinių apsaugai svarbią teritoriją. Planuojama, kad draustinis į Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą bus įtrauktas per vienus kalendorinius metus. Išplečiant draustinio teritoriją, bus užtikrinta tinkama Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsauga: teritorijoje nustatytų vertybių stebėsena bus vykdoma Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje nustatyta tvarka ir periodiškumu, o stebėsenos duomenys parodys, ar saugomų vertybių apsauga draustinyje efektyvi ir įgyvendinama tinkamai.…
Ratus ruošk žiemą: VMU iš anksto ruošiasi inkilų kėlimo sezonui
„Roges tepk vasarą, o ratus ruošk žiemą“ – skambi, bet daug išminties ir tiesos savyje turinti liaudies patarlė. Ir nors miškininkai rogėmis, greičiausiai, nevažinėja, pavasario darbus tikrai planuoja iš anksto ir jau ruošiasi sparnuotų giesmininkų sugrįžtuvėms bei rūpinasi jų naujais namais – inkilais. Net keliuose VMU regioniniuose padaliniuose pradėti inkilų kalimo darbai, kad grįžtančius paukščius pavasarį galėtume sutikti tinkamai. VMU regioninių padalinių iniciatyva buvo nuspręsta visą 2025 metų inkilų poreikį, beveik 8200 vnt. inkilų, pagaminti savomis jėgomis. Ankstesniais metais, dalį inkilų miškininkai gamindavo patys, dalį – pirkdavo iš išorės tiekėjų. Inkilų gamybos procese šiuo metu dalyvauja trys – Kretingos, Raseinių ir Tauragės – regioniniai padaliniai. „Rūpinimasis grįžtančių paukščių ir miško…
Žuvų išteklių atkūrimas Kuršių mariose: 12 įmonių atsisako žvejybos kvotų
Žuvininkystės tarnybai prašymus panaikinti joms skirtas teises į žvejybos kvotas ir išregistruoti visus jų turimus žvejybos laivus iš Vidaus vandenų žvejybos laivų sąrašo pateikė 12 žvejybos įmonių ir fizinių asmenų, žvejojusių Kuršių mariose ir kai kuriuose ežeruose. Už pasitraukimą iš žvejybos verslo joms bus išmokėta beveik 3 mln. eurų išmokų. „Už pasitraukimą iš žvejybos verslo skirtos išmokos suteiks galimybę buvusioms verslinės žvejybos įmonėms pakeisti veiklą. Jos galės toliau sėkmingai teikti turizmo paslaugas ar užsiimti su mėgėjų žvejyba susijusia veikla”, – sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus. Praėjusiais metais priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos numato, kad išmokas gavusi žvejybos įmonė privalo pasitraukti iš žvejybos verslo visuose vandens telkiniuose ir niekada nebepretenduoti gauti žvejybos…
Kviečiame paminėti Europos atliekų mažinimo savaitę, skirtą maisto švaistymo mažinimui
Aplinkos ministerija kviečia prisijungti prie Europos atliekų mažinimo savaitės, kuri šiemet vyks lapkričio 16–24 dienomis. Jau 16-ąjį kartą organizuojama savaitė skirta atkreipti dėmesį į atsakingą vartojimą, o šių metų tema – maisto švaistymo mažinimas. Kviečiame savivaldybes, švietimo įstaigas, nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes organizuoti renginius, diskusijas ar edukacines veiklas, skirtas informuoti visuomenę apie maisto švaistymo prevenciją. Taip pat laukiame informacijos apie iniciatyvas iš verslo įmonių – jūsų pastangas planuojame pristatyti kaip gerosios patirties pavyzdžius, įkvepiančius kitus atsakingiau vartoti ir prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo. Verslo sektorius gali parodyti svarų pavyzdį, kaip mažinti maisto atliekas ir skatinti sąmoningesnį vartojimą. Europos Sąjungoje kasmet iššvaistoma apie 59 mln. tonų maisto, kurio vertė siekia 132…
Siūloma skatinti biodujų gamybą: už jas nereikėtų mokėti akcizų
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtoms Akcizų įstatymo pataisoms, kurias priėmus biodujoms nebūtų taikomas akcizas. Iš biomasės ar biologiškai skaidomos atliekų dalies gaminamos biodujos gali pakeisti gamtines dujas ir yra klimatui neutrali alternatyva. Šiuo metu biodujos, kai jos atitinka gamtinėms dujoms keliamus kokybės ir sudėties reikalavimus, panaudotos kaip variklių degalai stacionariose įrangose ir šildymui, yra apmokestinamos Akcizų įstatyme nustatyta tvarka nuo 0,54 euro iki 23,60 eurų už megavatvalandę. Įstatymo pataisose siūloma, kad gavus pritarimą iš Europos Komisijos nuo 2025 m. liepos 1 d. biodujoms nebūtų taikomos pastovioji ir kintamoji akcizo tarifo dalys. Šios pataisos galėtų sumažinti ūkio subjektų, savo veikloje naudojančių biodujas, veiklos kaštus. Taip pat skatinant biodujų gamybą…
JT forume apie tvarius miestus pristatyta Lietuvos patirtis
Antradienį Kaire (Egipto Arabų Respublika) vykstančiame Jungtinių Tautų (JT) Gyvenviečių programos (Habitat) organizuotame Pasaulio miesto forume aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo apie Lietuvos pasiekimus planuojant tvarius miestus. „Lietuvos teritorijos bendrasis planas yra pagrindinis tvarios urbanistinės plėtros pagrindas, integruojantis nacionalinius, regioninius ir vietos prioritetus. Šiuo planu mes teikiame pirmenybę įperkamam būstui, klimato atsparumui ir energijos vartojimo efektyvumui – kiekvienas iš šių tikslų yra itin svarbus planuojant tvarių miestų ateitį“, – renginyje sakė aplinkos ministras S. Gentvilas. Anot ministro, toks strateginis planavimas energijos vartojimo efektyvumą leido padidinti 40 proc. ir maždaug per pusę sumažino renovuotų pastatų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. „Maždaug 80 proc. Lietuvos savivaldybių dalyvauja įvairiose tvaraus būsto programose,…
Lietuvos parama – saulės elektrinėms Ukrainoje ir Sakartvele statyti
Lietuva skyrė daugiau kaip 1,4 mln. eurų paramos iš Klimato kaitos programos lėšų saulės elektrinėms Sakartvele ir Ukrainoje statyti. Tokį įsakymą pasirašė Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius. „Šie projektai suteikia galimybę mūsų šalies įmonėms perduoti savo patirtį, atrasti naujas rinkas besivystančiose šalyse, prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimo, taip pat didinti Lietuvos žinomumą”, – sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus. Saulės elektrinės bus įrengtos ant Sakartvelo technikos universiteto pastatų, Eredvi savivaldybėje bei 6 Odesos gydymo ir reabilitacijos įstaigose. Bendra finansuojamų projektų vertė – 2,8 mln. eurų. Klimato kaitos programos lėšos sudarys pusę reikiamų investicijų, o likusią sumą skirs Lietuvos uždarosios akcinės bendrovės – „Solet”, „Via Solis“, įgyvendinsiančios projektus. Projektus konkurso…
