Aplinkos ministerija informuoja, kad Europos Komisija (EK) pratęsė terminą, iki kada leidžiama naudoti perfluoroktano rūgšties, jos druskų ar giminingų junginių (toliau – PFOA) turinčias gaisro gesinimo putas, skirtas skystųjų degalų garams slopinti ir skystųjų degalų gaisrams gesinti (B klasės gaisrai). Jas iki 2025 m. gruodžio 3 d. išimtiniais atvejais bus galima naudoti sistemose, kurios jau užpildytos šiomis putomis, įskaitant tiek stacionarias, tiek mobilias gesinimo sistemas. Šis EK reglamentas priimtas atsižvelgiant į tai, kad ne mažai daliai veiklos vykdytojų sudėtinga šių pavojingų cheminių medžiagų turinčias gaisro gesinimo putas pakeisti saugesnėmis befluorėmis alternatyvomis. Taip pat pramonės objektai ar priešgaisrinės apsaugos tarnybos nepakankamai įvertino putų, kurių sudėtyje yra PFOA, turimus kiekius ir atsargas bei galimybes…
KTU docentė: skaitmenizacija biotechnologijoje – nuo bakterijos iki realaus produkto
Skaitmeninių technologijų integravimas leidžia kurti bioinovacijas įvairiose srityse – nuo bioproduktų iki aplinkosauginių sprendimų. Skaitmenizacija biotechnologijoje taikoma bioprocesų inžinerijoje, sintetinėje biologijoje ir šiuolaikinėse technologijose. Naudojant bioprocesus galima sukurti didelės vertės produktus, tokius kaip vaistai, fermentai, biokuras ar biopolimerai. Tarp dažniausiai gaminamų bioproduktų – biofarmaciniai preparatai, biopolimerai, bioplastikai, organinės rūgštys, aminorūgštys, biotrąšos bei pramoniniai fermentai. „Auganti šių bioproduktų paklausa skatina diegti pažangius ir išmanius sprendimus visais jų kūrimo etapais – pradedant moksliniais tyrimais ir technologijų vystymu, pereinant prie efektyvios gamybos. Bioprocesų skaitmenizacija sukuria pridėtinę vertę tiek laboratorijose, tiek pramonėje“, – teigia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) studijų programos Pramoninė biotechnologija vadovė docentė dr. Ilona Jonuškienė. Gyvybės mokslų ateitis…
Invazinė meilė: prasidėjo šliužų poravimasis
Vasara – ne tik uogų, vaisių ir žydinčių gėlių metas. Tai ir laikotarpis, kai invaziniai šliužai ramiai džiaugiasi savo „medaus mėnesiu”. Po lapų priedanga, daržuose ar komposto krūvose jie poruojasi, deda kiaušinėlius. Biologas ir įmonės „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės specialistas Liutauras Grigaliūnas įspėja: vienas šliužas per metus gali padėti net 300–500 kiaušėlių. Esant drėgnai vasarai, jų plitimas dar spartesnis. Jei šliužai nėra naikinami, kitą sezoną galima tikėtis ženklaus jų populiacijos augimo. „Vasarą, ypač po lietaus, šliužų aktyvumui susidaro idealios sąlygos: temperatūra pakilusi, dirva drėgna, augmenijos gausu. Liepos–rugpjūčio mėnesiais šie kenkėjai aktyviai poruojasi, apsivaisina, sudeda kiaušinius ir nugaišta. Jų gausumą lemia ir tai, kad šliužai yra hermafroditai – tai reiškia, kad kiekvienas…
KTU studentas šviną saulės elementuose planuoja pakeisti saugesnėmis medžiagomis
Lietuvoje siekiama, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų 45 proc. galutinio energijos suvartojimo. Vienas iš šaltinių, pasitelkiamų šiam tikslui pasiekti, yra saulės energija. Nors ji laikoma švaria alternatyva, kai kuriuose elementuose vis dar naudojamos toksiškos medžiagos – švinas ir kadmis. KTU studentas ieško būdų, kaip jas pakeisti, sintetindamas naujas, aplinkai saugesnes medžiagas. Šiuo metu Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Taikomosios chemijos bakalauro studijų programos ketvirtakursis Aistis Melnikas didžiausią dėmesį skiria puslaidininkių plonų sluoksnių gamybai. Šiais sluoksniais padengiami saulės elektrinių elementai. „Stengiamės gauti kuo kokybiškesnį sluoksnį, kuris būtų tolygus ir vientisas. Svarbiausia – kad šios medžiagos būtų ne tik veiksmingos, bet ir netoksiškos. Norime pakeisti šviną ir…
„Telia“ gavo prestižinį tiekėjų tvarumo „CDP” vertinimą
Nepriklausoma iniciatyva „CDP“ technologijų bendrovę „Telia“ pripažino tvaraus darbo su tiekėjais lydere ir skyrė aukščiausią „A“ lygio įvertinimą. „Telia“ patenka tarp ekologiškiausių pasaulio įmonių, kurios kartu su partneriais stengiasi mažinti klimato kaitą. Aurelija Žėkienė, „Telia“ tvarumo vadovė, teigia, kad šis procesas yra ypač svarbus, nes tiekėjai ir partneriai sudaro didžiąją dalį visų bendrovės teršalų. SEA vertinimas apima kelias sritis: valdymą, aplinkosaugos tikslus, tiekėjų ir partnerių dvideginio išmetimą bei jų norą įsitraukti į įmonės tvarumo iniciatyvas. Tiekimo grandinė tai yra visas paslaugos ar produkto kelias nuo žaliavų iki telefono ar maršrutizatoriaus. Šiame procese dalyvauja įmonė, jos partneriai ir tiekėjai, kurie padeda pagaminti ir atvežti produktą, tad yra svarbu žinoti, koks yra…
2026 metams patvirtinta mažesnė kirtimų norma
Aplinkos ministras Povilas Poderskis savo įsakymu patvirtino 5,7 proc. mažesnę valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų normą 2026 metams. Tai yra didžiausias kirtimų normos sumažinimas per šį dešimtmetį. Kirtimų norma valstybiniuose miškuose sumažinta nuo Vyriausybės patvirtintų maksimaliai leidžiamų iškirsti 11 850 ha iki 11 179 ha, o kirtimų apimtys juose – nuo 3 620 iki 3 405 tūkst. kietmetrių medienos. Į kirtimų normą nebeįskaičiuojami II miškų grupės brandūs medynai, kurie paliekami natūraliam formavimuisi. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Valstybinės miškų tarnybos siūlymą dėl Vyriausybės patvirtintos 2024–2028 metų laikotarpio metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos bei nuo 2024 metų įsigaliojusius su miško kirtimais susijusius teisinio reguliavimo pokyčius. „Noriu pabrėžti, kad metinė…
Noise Pollution is Increasingly Bothersome to City Dwellers: Harm Is Not Just Physical but also Mental
“One of the most distinctive features of Kaunas is its high number of green spaces. They are like islands of oxygen and peace that are particularly appreciated by people who live near the main, high-traffic streets, because these areas serve as a principal refuge from not just the pollution caused by transport but also from the noise. Although people themselves say they are used to the constant buzz of cars, our bodies never adapt to it. We’ve noticed that the pollution caused by noise is increasingly becoming the source of not just physical but also psychological problems”, says the head of the Dept. of Environmental Sciences at Vytautas Magnus University…
Kaip sekasi namuose rūšiuoti pavojingas atliekas? Kviečiame pasidalinti patirtimi
Aplinkos ministerija kviečia gyventojus iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. atsakyti į anketos klausimus apie namų ūkyje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiavimą, šių atliekų surinkimo paslaugos prieinamumą ir kokybę. Anketą galima rasti čia. Ši viešoji konsultacija vykdoma tobulinant specialiųjų reikalavimų tvarką namų ūkyje susidarančioms pavojingosioms atliekoms surinkti. Atsižvelgus į apklausos rezultatus, bus tobulinama ši paslauga, sukuriant gyventojams patogią infrastruktūrą ir užtikrinant tinkamas priemones pavojingosioms atliekoms priduoti. Namų ūkiuose susidarančios pavojingosios atliekos – tai atliekos, turinčios įvairių pavojingų savybių: degios, toksiškos, ėsdinančios ar pavojingos aplinkai. Užtikrinant tinkamą tokių atliekų identifikavimą ir klasifikavimą, yra parengta Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodika. Ji yra universali ir skirta gyventojams, atliekų tvarkytojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms.…
P. Poderskis: kai valstybė perka protingai, laimi ne tik ji, bet ir verslas, ir gyventojai
Žalieji viešieji pirkimai Lietuvoje jau tapo ne tik aplinkosaugos priemone, bet ir veiksmingu būdu taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, gerinti viešųjų paslaugų kokybę bei stiprinti ekonomiką. Nors dar kartais pasigirsta abejonių, kad tvarūs produktai yra brangesni ar sunkiau prieinami, praktika ir faktai rodo priešingai. Gerai apgalvoti sprendimai leidžia gauti daugiau vertės už tuos pačius arba net mažesnius kaštus ilgalaikėje perspektyvoje. Kodėl tai svarbu visuomenei? Įsivaizduokime paprastą pavyzdį – savivaldybė perka pieną mokykloms. Ar rinktis įprastą, ar ekologišką? Jei ekologiško pieno litras kainuoja vos 10 cnt daugiau, tačiau vaikai gauna švaresnį produktą, o pienas atkeliauja tiesiai iš ūkininko už kelių dešimčių kilometrų, laimi visi: sveikesnė mityba, vietos ūkininko verslas ir mokesčių mokėtojų…
Nuo atliekos iki kelio – pelenai ir šlakas keičia statybų taisykles
Atliekos gali virsti vertingu statybiniu resursu. Tuo įsitikinusi „Kauno švara“, kuri iš nepavojingųjų atliekų deginimo gautus pelenus ir šlaką siūlo naudoti kelių tiesybos bei infrastruktūros projektuose. Kas vakar buvo atlieka, šiandien tampa kelių tiesybos medžiaga. Tai – ekonomiška ir tvari alternatyva įprastoms kelių tiesybos medžiagoms. Lietuvos kogeneracinėse jėgainėse kasmet sudeginama šimtai tūkstančių tonų mišrių komunalinių atliekų. Po šio proceso lieka pelenai ir šlakas – anksčiau laikyti tiesiog nepanaudojamais likučiais, šiandien tampa svarbia žaliava statybai. „Kauno švara“ kartu su partneriais juos paruošia ir į rinką tiekia kaip statybinį produktą, tinkamą kelių nesurištųjų pagrindo sluoksnių ir kitų infrastruktūros objektų įrengimui. „Iš sudegintų atliekų, pasitelkiant partnerius, išgauname kelių tiesybai tinkamą statybinę medžiagą. Tai,…
