Nors Baltijos šalių visuomenės jaučia klimato kaitą ir atpažįsta jos padarinius, aplinkosauginiai iššūkiai vis dar nusileidžia svarbiausiems prioritetams – ekonomikai, sveikatai ir saugumui. Tai atskleidė naujausia Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje užsakymu atlikta Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa. Analogiška gyventojų apklausa Šiaurės šalyse parodė, kad čia tarp svarbiausių iššūkių dominuoja sveikatos apsauga, susirūpinimą taip pat kelia aplinkosauga ir augantis nusikalstamumas. Ekonomika – didžiausias rūpestis Ekonominė situacija buvo dažniausiai įvardijamas iššūkis visose trijose Baltijos šalyse, Lietuvoje ją išskyrė 41 proc. respondentų. Dar labiau dėl ekonominės situacijos nuogąstaujama kaimyninėse šalyse – kaip didžiausią savo valstybės problemą ją laiko net 62 proc. latvių ir 72 proc. estų. Tik kiek mažiau nei ekonominė…
KTU studentas diegia komunikacinių stotelių sistemą – padėtų užtikrinti ryšį įvykus ekstremaliai situacijai
2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje, užpultose teritorijose mobilaus ryšio kokybė suprastėjo net 59–74 proc. Ši statistika primena, kad ekstremaliomis ar karo sąlygomis daugybė žmonių netenka galimybės susisiekti su artimaisiais ir gauti svarbią informaciją. KTU studentas Lietuvoje diegia sistemą, skirtą krizės metu užtikrinti efektyvią komunikaciją tarp gyventojų. Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) Elektronikos inžinerijos bakalauro ketvirtakursis Kostas Čaplinskas sako, kad kariuomenė bei specialiosios tarnybos karo ar stichinių nelaimių metu turi reikiamą šifruotą infrastruktūrą komunikacijai, tačiau ji izoliuota ir neprieinama plačiajai visuomenei. „Esame mokomi, kad nutikus nelaimei reikia klausytis radijo bei televizijos, bet šie būdai neleidžia aktyviai komunikuoti su artimaisiais, galime tik klausytis nurodymų. Tarpusavio komunikacijai pravartu turėti radijo…
„Vilniaus paukštynas“ tęsia investicijas į aplinkosaugą: jau įgyvendinta darbų už daugiau kaip 2,6 mln. eurų
„Vilniaus paukštynas“ toliau įgyvendina ilgalaikį aplinkosaugos veiksmų planą, kuriuo siekiama sumažinti poveikį aplinkai. Per pusantrų metų į įvairias kvapų ir oro kokybės gerinimo priemones jau investuota daugiau kaip 2,6 mln. eurų. Iki metų pabaigos planuojama skirti dar beveik 2 mln. eurų. „Šiandien aplinkosaugą matome ne kaip atskirą iniciatyvą, o kaip esminę mūsų veiklos dalį. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Investuodami į pažangias kvapų mažinimo ir oro valymo technologijas, siekiame ne tik technologinio efektyvumo, bet ir tvaraus, kaimynystei draugiško veiklos modelio“, – sako Tadas Sprindžiūnas, AB „Vilniaus paukštyno“ generalinis direktorius. Pirmieji aplinkosaugos darbai pradėti dar pernai. Tuomet buvo atlikta oro taršos šaltinių inventorizacija, įsigyta mobili kvapų…
Klaipėdos universiteto mokslininkai kuria sistemą, kuri padės išvengti rizikų vandenyje
Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai žengia naują žingsnį maudyklų vandens kokybės vertinime – kuria realaus laiko rizikos analizės sistemas, taiko pažangias molekulines technologijas ir dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus. Tyrėjų tikslas – ne tik nustatyti, kada maudytis nesaugu, bet ir sukurti veikiančią informacinę sistemą, padedančią gyventojams ir institucijoms priimti pagrįstus sprendimus. Pagal Europos kosmoso agentūros projektą „EO4Swim“ pradėtas vystyti automatizuotas maudyklų vandens kokybės vertinimo įrankis, kuris integruoja palydovinius ir dronų vaizdus, lauko tyrimų duomenis bei mašininio mokymosi algoritmus. Ši sistema leis operatyviai prognozuoti biologines rizikas ir realiuoju laiku informuoti gyventojus bei atsakingas institucijas. „Mūsų kuriama sistema leis pirmą kartą Lietuvoje realiu laiku įvertinti, kokia biologinė rizika susijusi su melsvabakterių žydėjimu kyla maudantis…
Gamtininkas S. Paltanavičius atskleidė, kodėl vis dažniau sutinkame laukinius gyvūnus mieste: tai mūsų atsakomybė
Šalia upės, miško ar pievų įsikūrę gyvenamųjų namų kvartalai daugeliui atrodo tarsi svajonės išsipildymas: rytinė kava su paukščių giesmėmis, vakarai vaikščiojant miške ir akis glostanti žaluma. Tačiau gyvenimas gamtoje – ne tik privilegija, tai ir atsakomybė, kurią turi prisiimti patys gyventojai. Gamtininkas, rašytojas ir aplinkosaugininkas Selemonas Paltanavičius pabrėžia: gyventi šalia gamtos – reiškia būti jos kaimynu, o ne šeimininku. „Miškas, upė ar pieva – tai gyvų organizmų buveinės. Jei gyvename šalia jų, turime suvokti, kad mes atėjome ne į tuščią vietą, o apsigyvenome šalia jau veikiančios ekosistemos. Žmogaus ir gamtos ryšys miestuose vis dar itin trapus. Statybų mastai vis didėja, o laukinių gyvūnų migracija į miestus – neatsitiktinis reiškinys, tai…
Miestų atsparumas: kaip planuoti, kad miestai atlaikytų?
Kai pasaulis dūžta į stichijų, karų ir nestabilumo bangas, miestas tampa ne tik gyvenimo scena, bet ir skydu, prieglobsčiu, kartais – spąstais. Ką daryti, kad jis būtų pirmas, kuris reaguoja, o ne paskutinis – griūvantis? Kad liūtys neužtvindytų kiemų, o aikštės nevirstų asfalto keptuve? 2025 metų rudenį vyksiantis paskaitų ciklas „Miestų atsparumas“, kurį įgyvendina Architektūros kokybės vystymo asociacija kartu su partneriu „Statyba ir architektūra“, o finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „ACO Nordic“, kviečia žvelgti į architektūrą ne kaip į formą, o kaip į gebėjimą atlaikyti, prisitaikyti, kurti sąlygas išlikimui. Kviečiame pasisemti praktinių žinių iš viso pasaulio ir kartu pamąstyti, kokie turi būti miestai, jei norime juose komfortiškai gyventi ir…
Kai ežerų kraštą užplūsta poilsiautojai, padaugėja atliekų: Zarasuose viešai iškratytas plastiko konteineris
Vieną vasaros vidurdienį Zarasų gyventojai ir miesto svečiai rinkosi į neįprastą renginį – viešą atliekų konteinerio kratą. Stebint susirinkusiems, iki dugno buvo išverstas plastiko pakuočių konteineris. Paaiškėjo, kad jame esančios atliekos buvo išrūšiuotos ypač tvarkingai, tačiau pačių pakuočių – stebėtinai mažai. Susidarė įspūdis, kad tie, kurie rūšiuoja, tai daro puikiai, tačiau nemaža dalis zarasiškių vis dar palieka savo atliekas nerūšiuotas. Renginį organizavo pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kartu su Zarasų rajono savivaldybe. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – ne gėdinti, o edukuoti ir paaiškinti, kaip rūšiuoti teisingai. Vasara – iššūkių metas rūšiavimui Pasak atliekų tvarkymo specialistų, vasarą Zarasų rajone ženkliai padaugėja atliekų, ir jos dažniausiai atsiduria būtent mišrių atliekų konteineriuose. Prie…
Dar žalesnis universitetas – VU plėtoja saulės elektrinių tinklą
Vilniaus universitetas (VU) įsigijo dvi dideles nutolusias saulės elektrines ir ant 19 jam priklausančių pastatų stogų Vilniuje ir Šiauliuose įrengė saulės fotovoltines elektrines. Šios VU valdomos saulės elektrinės kasmet pagamins iki 5600 megavatvalandžių (MWh) elektros energijos, kas sudarys apie trečdalį per metus VU suvartojamos elektros energijos. Šis žingsnis, kaip ir jau 5 metus VU perkama žalioji elektra iš nepriklausomo tiekėjo, prisideda prie strateginio VU klimato neutralumo plano įgyvendinimo. Saulės elektrinių generuojama energija ne tik sumažins VU priklausomybę nuo išorinių energijos tiekėjų, bet ir prisidės prie bendro šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tiek Lietuvoje, tiek pasauliniu mastu. Tai yra svarbus žingsnis VU siekiant tapti lyderiaujančia aukštojo mokslo institucija tvarumo srityje.…
Nuo šiol Mėgėjų žvejų taryboje – daugiau viešumo ir naujų diskusijų
Nuo šiol Mėgėjų žvejų taryboje – daugiau viešumo ir naujų diskusijų Aplinkos ir žemės ūkio ministrai patvirtino naują Mėgėjų žvejybos tarybos (MŽT) sudėtį ir jos nuostatus. Nuo šiol šios ministrams patariančios institucijos veikloje bus daugiau viešumo. Informacija apie planuojamus tarybos posėdžius, jų darbotvarkes, posėdžių protokolus ir sprendimus bus skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. Į tarybą išrinkti sportinės ir mėgėjiškos žūklės klubo „Anykščių žvejų lyga“ atstovasVilius Bagdišanka, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės kontrolės departamento direktoriusAlenas Bulauskis, Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidentasTomas Būdas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonominės plėtros grupės vyriausioji specialistėRūta Bankauskaitė, Kauno žvejų draugijos atstovasJonas Jablonskis, Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Gamtos mokslų…
Išsiruošę į žvejybą, nepamirškite įsigyti leidimo
Lietuvoje vasara yra ne tik atostogų metas, bet ir aktyvus žvejybos sezonas daugeliui žvejų mėgėjų. Primename svarbią informaciją apie žvejybos leidimus. Žvejo mėgėjo bilietas yra populiariausias žvejybos leidimas, suteikiantis teisę žvejoti visuose valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose,kuriuose nedraudžiama arba neribojama mėgėjų žvejyba. Turint žvejo bilietą žvejoti galima ne visuose telkiniuose Įsigyjant žvejo mėgėjo bilietą būtina įsitikinti, kad vandens telkinyje, kuriame planuojama žvejoti, neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą(neišnuomotas telkinys) ir ar jame neorganizuojama limituota žvejyba.Išnuomotų vandens telkinių sąrašas pagal rajonus skelbiamas ALIS sistemoje. Joje galima rasti ir informaciją, kuriuose išnuomotuose vandens telkiniuose organizuojama limituota žvejyba. Jei vandens telkinio, kuriame ketinate žvejoti, nerandate išnuomotų vandens telkinių ir vandens telkinių, kuriuose organizuojama limituota žvejyba,…
