„Visada žiūrėjau į mišką ir į gyvenimą smalsiai, atvirai, todėl miško terapija man suteikė dar daugiau gilumo ir suvokimo“, – sako Gintarė Karelina, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė ir miško terapijos užsiėmimų vedlė. Jos patyriminiai užsiėmimai kviečia ne tik pažinti gamtą, bet ir susitikti su pačiu savimi – lėtai, sąmoningai ir dėmesingai. Baigusi miškininkystės ir ekologijos studijas bei miško terapijos podiplomines studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, G. Karelina tapo pirmąja VMU miško terapijos užsiėmimų vedle. Apie kelią į miško terapiją, studijų patirtis ir pirmuosius žingsnius šioje veikloje – pokalbis su ja. – Gintare, kada pirmą kartą išgirdote apie miško terapiją ir kas paskatino pasirinkti šią sritį?…

Vilniaus Vilkpėdės rajono gyventojų pamėgtas, tačiau laiko ir intensyvaus naudojimo paženklintas skveras bus atnaujinamas. Čia planuojama sutvarkyti takus, poilsio ir sporto zonas, įrengti naujų erdvių bendruomenės renginiams. Teritorijos sutvarkymo projektą UAB Vilniaus vystymo kompanija rengė bendradarbiaudama su aplinkinių namų gyventojais, todėl skvere bus išsaugotos gyventojams patogiausios judėjimo trasos, brandūs medžiai ir mėgstamos poilsio vietos. „Vilkpėdės skvero atnaujinimas – dar vienas žingsnis kuriant miestą, kuriame kiekvienas rajonas turi patogias ir jaukias, žmonių kasdienybei pritaikytas žaliąsias erdves. Skverai yra bendruomenių susitikimo ir poilsio vietos, todėl juos nuosekliai atnaujiname visose seniūnijose“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Šiuo metu apie 1 ha teritorijoje tarp Savanorių prospekto, Gerosios Vilties ir Eglių gatvių esantį skverą…

Vanduo ir jo tėkmė – tai ne tik gamtos stichija, bet ir kūrybinį įkvėpimą atspindinti metafora. Tuo įsitikinusios ir lyriškosios „Baltos varnos“, kurių repertuare – ne viena daina, įkvėpta vandens. Vieną jų – „Vanduo“ – dainininkės atliko ant „Live on Water“ plausto Nemuno vidury, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Be galo mėgstame būti gamtoje, leisti čia laiką, tačiau mums patinka ir miesto šurmulys, kur, pavyzdžiui, gali gauti savo mėgstamos kavos. Nors gimėme mieste, visą vaikystę praleidome ežerų apsuptyje, o ir upę pasiekdavome išėjusios iš kiemo. Tad gamta mus lydi nuo pat mažumės“, – sako atlikėjos Milda ir Teresė Andrijauskaitės. „Baltos varnos“: „Kūryboje sunku suvaldyti besiveržiantį vandenį“ Kaip teigia Milda, vanduo jų kūryboje…

Privačius šachtinius gręžinius ir šulinius naudojantys sostinės regiono gyventojai šiemet gėrė kur kas geresnės kokybės vandenį nei praėjusiais metais. „Vilniaus vandenų“ laboratorija, atlikusi iš klientų mėginių beveik 3,3 tūkst. vandens tyrimų, nustatė, kad didžioji dalis atitiko higienos normą. Pernai tokių tyrimų buvo vos pusė.  Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės laboratorijoje ištirtas 504 gręžinių ir 138 šulinių vanduo. Higienos normą atitiko didžioji dalis tirtų mėginių – iš gręžinių vandens reikalavimus atitiko 88 proc., o iš šulinių – 90 proc. mėginių. Palyginimui, praėjusiais metais higienos normos reikalavimų neatitiko net 51 proc. gręžinių ir 45 proc. šulinių mėginių. „Naudojantis privačiais gręžiniais ar šuliniais labai svarbu vandenį tirti reguliariai…

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) kartu su partneriais aktyviai atnaujina taromatų įrangą. Šimtai naujų taromatų pagreitins pakuočių grąžinimo procesą ir suteiks daugiau patogumo gyventojams, kurie prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo. „Beveik dešimtmetį Lietuvoje gyvuojančią užstato sistemą šiandien palaiko 9 iš 10 gyventojų. Šis pasitikėjimas mus skatina tobulėti ir užtikrinti taromatų tinklo veiklos kokybę. Įvertinę vartotojų patirtį, atrinkome pažangius technologijų sprendimus ir įrenginius, kurie geriausiai dera su prekybos vietų sąlygomis ir yra patogūs ne tik tarą grąžinantiems žmonėms, bet ir taromatus prižiūrintiems darbuotojams“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas ir pažymi, kad taromatų modernizacija yra ilgalaikis projektas, įgyvendinamas etapais.  USAD duomenimis, per pirmąjį etapą bus atnaujinta kiek daugiau negu 300 taromatų…

Naujausi palydovų duomenys rodo, kad Lietuvos miškai plečiasi sparčiau nei daugelyje kitų Europos šalių. „Global Forest Watch“ (GFW) platformos analizė, paremta NASA ir „Landsat“ palydovų bei Merilendo universiteto GLAD laboratorijos duomenimis, atskleidė, kad per pastaruosius dešimtmečius Lietuva išlaiko nuosekliai teigiamą miškų dangos augimo tendenciją. „Naudojant palydovų duomenis miškų stebėsenai, žengiame į naują inovacijų etapą – galime objektyviai matyti, kokia yra mūsų miškų būklė, ir suprasti, kaip atrodome pasaulio kontekste“, – sako Valstybinės miškų tarnybos direktorius Mindaugas Tarnauskas. Europa: Lietuva – tarp šalių, kuriose miškai plečiasi „Matome, kad Lietuvos miškų dangos rodikliai išlieka tarp geriausių Europoje“, – teigia su GFW platformos duomenimis susipažinęs Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas…

Valstybinėje miškų tarnyboje surengtame Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos posėdyje nutarta siūlyti suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą naujiems kandidatams. Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių specialistai, šiemet atlikę inventorizaciją Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio genetinių miško medžių išteklių objektuose, nusprendė keturis šio padalinio paprastojo ąžuolo (Quercus robur) genetinius draustinius pristatyti kaip kandidatus, kuriems siūloma suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą. Šie ąžuolynai pasižymi aukštos genetinės vertės medynais, svarbiais šalies miškų išsaugojimui ir atkūrimui. Be miško genetinių išteklių, komisija svarstė ir žemės ūkio augalų genetinės įvairovės išsaugojimo klausimus. Šį statusą pasiūlyta suteikti ir trims miežių mutantams, pasižymintiems unikaliomis genetinėmis savybėmis – nuo neįprastos varpų formos iki padidinto baltymų…