Klimato kaita, augantis dirbtinio intelekto elektros poreikis, kritinių mineralų tiekimo koncentracija, elektromobilių revoliucija – energetikos pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Šiuos pokyčius ne tik stebi, bet ir juos modeliuoja lietuvis Oskaras Alšauskas, dirbantis Tarptautinėje energetikos agentūroje (International Energy Agency, IEA) Paryžiuje. Jo atliekamos analizės tampa pagrindu sprendimams, kuriuos priima pasaulio vyriausybės, pramonės lyderiai ir finansų įstaigos. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (KTU MIDF) termoinžineriją baigęs Oskaras Alšauskas šiandien dirba vienoje įtakingiausių pasaulio institucijų – Tarptautinėje energetikos agentūroje (IEA), kur priklauso Pasaulio energetikos perspektyvų komandai. Būtent ši komanda kasmet rengia pagrindinę pasaulio energetikos apžvalgą, laikomą aukso standartu globalių energetikos analizių ir perspektyvų srityje. Grįžo kaip geopolitinis ginklas…
Sustiprinta kurtinių tuokviečių apsauga
Aplinkos ministras patvirtino įsakymo „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo” pataisas, kuriomis patvirtinti apsaugos tikslai dar 12 paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir papildytas paukščių rūšių geros apsaugos būklės kriterijų sąrašas. Geros apsaugos būklės (GAB) kriterijai – tai siekiami konkretūs požymiai, kurie rodytų, kad vietinės paukščių populiacijos ir jų buveinės yra gerai apsaugotos. GAB kriterijai lemia vertinimą, ar siūloma ūkinė veikla yra suderinama su paukščių išsaugojimo konkrečioje teritorijoje siekiais. „Mums pavyko pasiekti kompromisą tarp miškininkų ir ornitologų dėl kurtinių tuokviečių geros apsaugos būklės kriterijų. Miškų ūkio specialistų nuomone, siūlomi nustatyti kriterijai buvo per griežti, o ornitologai teigė, kad švelninant kriterijus, netolimoje ateityje reikės galvoti ne apie kurtinių apsaugą, bet apie rūšies…
Jūs žudote savo dirvą to net nežinodami: 7 „nekalti“ įpročiai, kurie atima derlių
Dirva yra vienas keisčiausių ūkio „aktyvų“: ji kantri, ilgai atlaiko klaidas, bet kai pagaliau parodo nuovargį – atgal atsukti būna sunku ir brangu. Specialistai sutaria dėl vieno: derlių dažniausiai „suvalgo“ ne viena didelė klaida, o septyni maži, kasdieniai, iš pažiūros nekalti įpročiai. Jie nepasirodo kaip raudona lemputė prietaisų skydelyje – jie veikia tyliai, bet užtikrintai. „Didžiausia problema ta, kad dirvos nuovargis ateina nepastebimai – kol vieną sezoną staiga supranti, jog trąšos brangesnės, o atsakas mažesnis“, – sako savasukis.lt redaktorius Aidas Šimaitis. Žemiau – septyni įpročiai, kuriuos verta persvarstyti, jei norisi ne tik vieno gero derliaus, bet stabilumo per metus. 1. Važiavimas per lauką „kai tik įmanoma“: dirvos suslėgimas Dažniausia dirvos…
ES kovos su miškų naikinimu reglamento įgyvendinimas nukeltas vieniems metams
Ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) Taryba (diena anksčiau ir Europos Parlamentas) oficialiai patvirtino 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1115 dėl kovos su miškų naikinimu (EUDR) pakeitimus. Šis EUDR pakeitimas įsigalios praėjus 3 dienoms po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, tačiau neabejojama, kad tai įvyks iki šių metų pabaigos. EUDR pakeitimais supaprastinami išsamaus patikrinimo reikalavimai ir nukeliamas EUDR taikymas visiems veiklos vykdytojams iki 2026 m. gruodžio 30 d., o labai mažoms ir mažoms įmonėms– iki 2027 m. birželio 30 d. EUDR pakeitimai parengti atsižvelgiant į ES valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių iškeltas problemas dėl administracinės naštos ir nepakankamos EUDR informacinės sistemos parengties, tuo pačiu visiškai…
Baltarusijos radioaktyviųjų atliekų šalinimo ir laikinojo saugojimo aikštelės poveikio aplinkai vertinimas
Aplinkos ministerija gavo iš Baltarusijos notifikaciją apie planuojamą ūkinę veiklą – radioaktyviųjų atliekų šalinimo ir laikinojo saugojimo aikštelės statybą Baltarusijoje (planuojama ūkinė veikla). Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius – Baltarusijos organizacija radioaktyviųjų atliekų tvarkymui. Planuojama ūkinė veikla įrašyta į Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencijos) 1 priedą. Baltarusijos Respublikos aplinkos apsaugos ir gamtinių išteklių ministerija atsiuntė notifikaciją dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir prašo informuoti ar Lietuva ketina dalyvauti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, taip pat prašo pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos. Planuojamos ūkinės veiklos tikslas – užtikrinti saugų radioaktyviųjų atliekų tvarkymą. Ši veikla…
Miško derliaus metai: kurie medžiai subrandino daugiausiai sėklų?
Šie metai Lietuvos miško medžiams buvo derlingi – kai kurios rūšys sėklų subrandino itin gausiai. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, daugiausiai sėklinės medžiagos paruošta iš karpotojo beržo – 567,5 kg. Taip pat surinkta 272,5 kg juodalksnio sėklų, o dar kelių siuntų laukiama artimiausiu metu. Tuo metu 2025-ieji buvo nederliaus metai ąžuolams – šiemet jie visiškai neužmezgė gilių. Paprastosios pušies ir paprastosios eglės sėklų rinkimas dar tęsiasi, todėl galutiniai spygliuočių sėklinės medžiagos kiekiai paaiškės po Naujųjų metų. Vis dėlto prognozuojama, kad didesni sėklų kiekiai bus surinkti iš pušynų. Pagal sėklinės miško bazės objektų derėjimo stebėjimo duomenis, paprastosios pušies vidutiniškas ir gausus derėjimas nustatytas 27 objektuose, o paprastosios eglės vidutiniškas derėjimas –…
Kai reikia ir didesnio derliaus, ir geresnio dirvožemio: kodėl auga organinių trąšų populiarumas?
Ne vienas Lietuvos ūkininkas gali patvirtinti: darosi vis sunkiau užauginti stabilų derlių. Dėl intensyvaus žemės dirbimo, kitų veiksnių prastėja dirvožemio būklė, kuri tiesiogiai veikia ir derliaus kiekį bei jo kokybę. Tačiau ūkininkai pastebi, kad organinės medžiagos – nuo šiaudų iki specializuotų organinių trąšų – padeda atstatyti dirvos balansą ir pasiekti stabilesnį derlių, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Pagrindinė organinių trąšų savybė – gerinti dirvožemio būklę ir ją stabilizuoti, nes tai ir yra svarbiausia ūkininkams. Kuo daugiau stabilumo turime pasėliuose, tuo labiau galime didinti derliaus potencialą. Vis dėlto, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad organinės trąšos yra skirtingos, tad ir poveikį jos gali turėti skirtingą: bandymais nustatyta, kad kai kurios derlių…
Žinių radijo konkurse „Sėkmės receptai“ išrinkta išradingiausiai tvarumu besirūpinanti įmonė
Baigėsi Žinių radijo konkursas „Sėkmės receptai. Tvarumo link: išradingiausios įmonės rinkimai“, kuriame Lietuvoje registruotas ir veikiantis verslas buvo kviečiamas pristatyti, kaip jis prisideda prie aplinkos tausojimo, klimato kaitos poveikio mažinimo ir gamtos išsaugojimo. Klausytojų ir ekspertų komisijos balsais Išradingiausiai tvarumu besirūpinančia įmone išrinkta UAB „Axioma Metering“, kurianti ultragarsinius šilumos, vandens apskaitos ir duomenų valdymo sprendimus, padedančius efektyviau naudoti išteklius ir mažinti nuostolius infrastruktūros sistemose. Konkurso nugalėtoja išsiskyrė tuo, kad tvarumas įmonėje nėra iniciatyva ar komunikacinė priemonė, o integrali veiklos dalis, kylanti iš paties produkto ir verslo modelio. „Tvarumas mums nėra atskiras projektas – tai yra mūsų DNR. Pats produktas užduoda tvarumo kontekstą: jis skirtas taupyti vandenį, matyti nuotėkius ir klaidas…
VMVT vadovei protestuotojai „padovanojo“ milžinišką širdį ir kreipimosi į STT kopiją
Prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) įvyko iki šiol didžiausias protestas dėl be nuskausminamųjų kastruojamų paršelių – susirinko virš 100 žmonių. Šūkius ir kalbas lydėjo būgnų mušimas, o viską vainikavo protestuotojų tarnybos direktorei Audronei Mikalauskienei „padovanota“ milžiniška kalėdinė dovana ir kreipimosi į STT kopija. „VMVT darbas yra saugoti gyvūnus, tačiau už tai atsakinga institucijos vadovė nesiima veiksmų ir leidžia kankinti be nuskausminamųjų kastruojamus paršelius. Todėl artėjant didžiausioms metų šventėms, „padovanojome“ A. Mikalauskienei tai, ko jai trūksta – širdį, kuri padėtų pamatyti, kaip žiauru pjaustyti mažylius be jokio nuskausminimo“, – sako protesto organizatorė ir nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė. Susirinkę protestuotojai nešini įvairiais plakatais šaržavo VMVT…
8 iš 10 žmonių šiandien gyvena miestuose – gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
Skaitmeniniame ir urbanizuotame pasaulyje žmogaus ryšys su gamta sparčiai silpsta. 1800–2020 m. jis sumažėjo net 60 proc., rodo naujausias Derbio universiteto (JK) tyrimas. Jei niekas nesikeis, ši tendencija tik stiprės, tačiau jei veiksmų imsimės šiandien, iki 2050 m. galime viską pakeisti. „Patalpų karta“: 4 minutės gamtoje per dieną Per du šimtmečius urbanizacija pasaulyje išaugo iki maždaug 83 proc. – daugiau nei aštuoni iš dešimties žmonių šiandien gyvena miestuose. Kartu reikšmingai sumažėjo natūralių gamtinių teritorijų, o tai tiesiogiai mažina kasdienį kontaktą su gyva aplinka. Be to, 2025 m. Derbio universiteto atlikto tyrimo duomenimis, šiuolaikinis žmogus net 92 proc. savo gyvenimo praleidžia patalpose ar transporto priemonėse. Tik 7 proc. laiko – lauke,…
