Valstybinėje miškų tarnyboje surengtame Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos posėdyje nutarta siūlyti suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą naujiems kandidatams. Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių specialistai, šiemet atlikę inventorizaciją Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio genetinių miško medžių išteklių objektuose, nusprendė keturis šio padalinio paprastojo ąžuolo (Quercus robur) genetinius draustinius pristatyti kaip kandidatus, kuriems siūloma suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą. Šie ąžuolynai pasižymi aukštos genetinės vertės medynais, svarbiais šalies miškų išsaugojimui ir atkūrimui. Be miško genetinių išteklių, komisija svarstė ir žemės ūkio augalų genetinės įvairovės išsaugojimo klausimus. Šį statusą pasiūlyta suteikti ir trims miežių mutantams, pasižymintiems unikaliomis genetinėmis savybėmis – nuo neįprastos varpų formos iki padidinto baltymų…
Seimo nario L. Jonausko pranešimas: „Vėlines minėkime tvariau“
2025 m. spalio 31 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas ragina per Vėlines mirusiųjų atminimą pagerbti kuo kukliau, tausojant gamtą. Pasak L. Jonausko, per Vėlines sukuriame apie 80 traukinio vagonų su žvakių atliekomis. „Nors žvakių jūra naktį kapinėse atrodo gražiai, deja po Vėlinių ta romantika tampa atliekų kalnais. Kasmet po Vėlinių komunalininkai iš kapinių surenka keletą tūkstančių tonų plastiko ir stiklo žvakių atliekų. Tai galėtų prilygti 80-čiai traukinio vagonų. Ar tikrai verta leisti pinigus netvarioms kapinių puošmenoms ar dideliam kiekiui žvakių, kurios netrukus virs atliekomis?“, – sakė Seimo narys. L. Jonauskas…
Lietuvoje pradedami sodinti miesto biologinės įvairovės miškeliai klimato kaitos iššūkiams įveikti
Lietuvoje startuoja Aplinkos ministerijos inicijuotas naujos kartos miesto želdinimo projektas, prasidėsiantis Vilniuje. Dar šį rudenį sostinėje bus pasodinti trys pirmieji Lietuvoje biologinės įvairovės miškeliai, paremti japonų botaniko Akira Miyawaki metodika. Tokio tipo miškeliai padės stiprinti žaliąją miestų infrastruktūrą, gerinti oro kokybę ir sudaryti palankesnes sąlygas paukščiams, vabzdžiams bei kitai miesto biologinei įvairovei. Vėliau, planuojama, iniciatyva bus įgyvendinta ir kituose šalies miestuose. „Miesto medžiai visoje Lietuvoje susiduria su vis didesniais iššūkiais: karščio bangomis, sausromis, statybų poveikiu ir invazinėmis rūšimis. Net ir gausesnės kritulių vasaros neišgelbėjo miestų medžių ir jau rugpjūčio pradžioje daugelyje miestų buvo pastebėtas ankstyvas medžių rudavimas ir lapų metimas. Tai rodo, kad tradicinio medžių sodinimo neužtenka ir reikia inovatyvių…
Vėlinių savaitgalį – daugiau kelionių ir pavojų keliuose: ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?
Vėlinių laikotarpiu šalies keliuose tradiciškai padidėja automobilių eismas – daugelis vairuotojų keliauja ilgesnius atstumus, dažniau važiuoja užmiesčio keliais. Kartu šiuo metu išauga ir rizika patirti eismo įvykius – trumpėjantis šviesusis paros metas, prastesnis matomumas bei laukinių gyvūnų migracija lemia didesnį susidūrimų skaičių. „Swedbank“ duomenimis, rudenį tokių įvykių fiksuojama vis daugiau, o šiemet jų užregistruota jau daugiau nei per visus praėjusius metus. „Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius „Swedbank“ užregistravo 157 kasko žalų atvejus, kai automobiliai susidūrė su laukiniais gyvūnais. Tai – daugiau nei per visus 2024 m., kai buvo fiksuoti 138 tokie įvykiai. Išmokų suma šiemet jau siekia daugiau nei 591 tūkst. eurų, o vidutinė žalos išmoka – apie 3…
Baltijos jūros žinutė pasiekė Alytų: aplankykite parodą Alytaus kultūros centre
Renginio tipas: Paroda Renginio data: pirmadienis, 2025 spalio 27 Renginio pradžia: 00:00 Renginio pabaiga: antradienis, 2025 lapkričio 25 Renginio vieta: Alytus Praėjusių metų pabaigoje ekspedicija pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“ grįžo į Lietuvą. Per devynis mėnesius žygeiviai įveikė daugiau nei 6000 kilometrų, per aštuonias šalis nešdami žinutę, kad Baltijos jūra – viena iš penkių labiausiai užterštų pasaulio jūrų. Pasibaigus ekspedicijai, jos misija atgimė parodoje „Baltijos žinutė“, o jūros išsaugojimui įkurtas labdaros ir paramos fondas, remiantis aplinkosaugines iniciatyvas. Paroda jau aplankė didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Šiaulius. O nuo spalio 24 iki lapkričio 25 d. eksponuojama Alytaus kultūros centre. „Priimdami parodą „Baltijos žinutė“ į Alytaus kultūros centro…
Šiandien Aplinkos ministerijos forume ekspertai diskutuoja apie darnią miestų ekosistemą
Antradienį Aplinkos ministerija organizuoja forumą „Darni miesto ekosistema: žmogui ir gamtai“, kuris vyksta parodų ir kongresų centre LITEXPO, Vilniuje. Renginio tikslas – išgryninti kryptis, leidžiančias kurti miestus, kuriuose žmogaus poreikiai dera su gamtos unikalumu. Šiandieninis renginys suburs miestų planavimo, aplinkosaugos, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus, verslo bei akademinės bendruomenės profesionalus bendram dialogui apie urbanistikos, biologinės įvairovės, atliekų prevencijos ir klimato kaitos iššūkius. Renginio dalyvius pasveikins aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, o forumo įžanginį pranešimą apie Europos ir Lietuvos aplinkos būklę skaitys aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė. Tarp svarbiausių pranešėjų – žinomas danų architektas, urbanistinių vizijų kūrėjas ir kūrybos direktorius „Think Softer“ David Sim, bei Jan Gehl, Danijos Karališkosios akademijos profesorius emeritas, žmogui pritaikytų miestų filosofijos…
Nemokamos kompostavimo dėžės Kauno miesto individualių valdų gyventojams
Skatinant pirminį atliekų rūšiavimą ir kompostavimą, Kauno miesto gyventojai, turintys individualias valdas, gali nemokamai gauti kompostavimo dėžes. Tokiose dėžėse patogu tvarkyti buityje susidarančias biologines atliekas savo kieme, tausojant aplinką ir, kartu, gaunant vertingo komposto augalams tręšti. Kauno miesto savivaldybė, įgyvendindama ES direktyvų reikalavimus ir skatindama tvarumą, nuo gruodžio 1 d. individualių valdų savininkams neatlygintinai suteikia kompostavimo dėžes. Kompostines gyventojams dalina UAB „Kauno švara“. Kiekvienai valdai skiriama viena (840 litrų) kompostinė, pritaikyta ilgalaikiam naudojimui. „Kaunas skiria didelį dėmesį atliekų rūšiavimui. Per pastaruosius metus visame mieste įrengta daugiau nei 2 tūkstančiai konteinerių maisto ir virtuvės atliekų surinkimui daugiabučių kiemuose. Maisto atliekos nesudaro didelių kiekių, tačiau išmetamos kartu su kitomis jas stipriai užteršia,…
Aplinkos ministerija: plastiko ir tekstilės atliekų perdirbimo įrangai įsigyti skirta 27 mln. eurų parama
Tekstilės atliekų perdirbimo pajėgumams plėsti bus skirta 10,2 mln. eurų, o plastiko atliekų perdirbimo pajėgumams plėsti – 16,8 mln. eurų. Tai numatyta aplinkos ministro patvirtintame 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ įsakyme. Valstybės parama tekstilės ir plastiko perdirbimo įrangai bus skirta iš Sanglaudos fondo lėšų. Tikimasi, kad šios investicijos padės spręsti didėjančio tekstilės atliekų kiekio bei nepakankamo jų tvarkymo problemą, taip prisidedant prie žiedinės ekonomikos tikslų. Atliekų tvarkytojai už šias lėšas galės įsigyti tiek atskirai išrūšiuotų, tiek mišrių atliekų konteineriuose esančių tekstilės atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo įrenginius, todėl daugiau…
Miške ne tik grybai ir paukščiai: kuo ypatingi auksavabaliai?
Ar kada nors teko išvysti didelį, tamsiai žvilgantį vabalą ant seno medžio kamieno ir susimąstyti – kas jis? Lietuvos miškuose gyvena ne tik grybai ar paukščiai. Po medžių žieve ir drevėse verda gyvenimas, kurio dažnas nė nepastebi. Būtent saproksilinės rūšys – organizmai, gyvenantys ir besimaitinantys negyva mediena – atlieka vieną svarbiausių miško funkcijų: skaido medieną, grąžina maistines medžiagas į dirvožemį, skatina augmenijos atsinaujinimą ir palaiko sveiką ekosistemos pusiausvyrą. Vienas iš šių tyliųjų „miško darbininkų“ – ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje saugomas niūriaspalvis auksavabalis. Apie šiuos išskirtinius vabalus ir giminingas jų rūšis pasakoja Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologas, entomologinio rinkinio kuratorius dr. Romas Ferenca.Kuo ypatingas niūriaspalvis auksavabalis?Niūriaspalvis auksavabalis (lot.Osmoderma…
Minint klimato kaitos dieną – žvilgsnis į ambicingus Vilniaus planus
Kasdieniai energijos vartojimo ir judumo įpročiai tiesiogiai veikia klimato kaitą. Todėl miestams vis svarbiau priimti sprendimus, kurie būtų palankūs klimatui. Spalio 24-ąją minima Tarptautinė klimato kaitos diena primena, kad tvarūs pokyčiai prasideda vietos lygmeniu. Vilnius jau žengia šiuo keliu – per artimiausius penkerius metus miestas siekia tapti klimatui neutraliu miestu. Kaip rašoma Vilniaus miesto klimato susitarime, 2021 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis mieste siekė apie 2,493 mln. tonų. Didžiausi taršos šaltiniai buvo transportas (38 proc.), elektros vartojimas (25 proc.) ir šilumos gamyba (17 proc.). Todėl iki 2030-ųjų planuojama net penkis kartus sumažinti vienam gyventojui tenkantį anglies dvideginio kiekį. Pagrindinės kryptys, siekiant šio tikslo – elektros energijos vartojimo iš…
