Įvairių sričių mokslininkai jau daugybę metų tyrinėja, kaip mūsų elgesys veikia aplink esančius žmones ir, priešingai, kaip kiti daro įtaką mūsų sprendimams ir pasirinkimams. Mykolo Romerio universiteto tyrėjas, psichologijos daktaras Mykolas Simas Poškus įsitikinęs, kad moksliniai atradimai ne tik padeda geriau suprasti visuomenės elgesio motyvus, bet ir dažnai nukreipia į problemų sprendimus. Ne tik mokslininkai, bet verslas, valstybės institucijos nuolat stebi, kaip keičiasi visuomenės nuostatos įvairiais klausimais ir bando nustatyti pokyčių priežastis. Dažnai pažymima, kad per 20–30 metų smarkiai pasikeitė ne tik mūsų miestų ir miestelių aplinka, bet ir mes patys – visuomenė tapo brandesnė, sąmoningesnė, kultūringesnė. Vis gausėja pavyzdžių, kad Lietuvos žmonės labiau negu anksčiau rūpinasi savo aplinka, palaiko…
Vykdomi dugno gyvūnų tyrimai Kuršių mariose ir Baltijos jūroje
Valstybinio aplinkos monitoringo metu gegužės mėnesį vykdomi Kuršių marių ir Baltijos jūros makrozoobentoso tyrimai. Pastaraisiais metais pagal makrozoobentoso rodiklius – rūšių skaičių, makrobestuburių kokybės indeksą – Kuršių mariose ir Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje būklė nesiekė geros, nors ji gerėja. Gera jūros būklė buvo pasiekta priekrantėje ir teritorinėje jūroje. Makrozoobentosas arba dugno gyvūnai – paviršinio vandens telkinių dugne ar priedugniniame sluoksnyje gyvenantys bestuburiai organizmai, vieni svarbiausių vandens telkinio buveinės elementų, kurie dėl savo sėslaus gyvenimo būdo ir paplitimo yra puikus būklės indikatorius, atspindintis ilgalaikį taršos poveikį ir aplinkos sąlygų pasikeitimą. Jie savo organizme kaupia (pvz., vandenį filtruojantys moliuskai) ir iš vandens telkinio šalina maistmedžiages ar pavojingas medžiagas, formuoja su kitomis rūšimis…
Europos Vadovų Taryboje kartu su Prezidentu – ir aplinkos viceministrė
Į Europos Vadovų Tarybą su Prezidentu Gitanu Nausėda vyks ir aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė. Ji prie Europos lyderių derybų stalo šalies vadovui padės formuoti Lietuvos poziciją. „Klimato krizės sprendimas yra pagrindinė tarptautinės politikos kryptis, o Aplinkos ministerija pagal kompetenciją yra atsakinga už klimato kaitos politikos formavimą. Pagaliau aplinkosaugai de facto atstovaujama aukščiausiu lygiu“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas, delegavęs viceministrę į Prezidento delegaciją po trečiadienį vykusio susitikimo su Gitanu Nausėda. „Europos Vadovų Taryboje mums bene svarbiausia – veikti sąžiningomis sąlygomis, t. y. prisiimant europinius klimato įsipareigojimus ir užsitikrinant atitinkamą finansinį palaikymą“, – sako Gintarė Krušnienė. Gegužės 25-ąją Briuselyje Europos šalių lyderiai derėsis dėl finansinių priemonių, žaliųjų fondų plėtros, kuriamo pasienio anglies…
Medžiotojams – elektroninės priemonės vietoje kalno popierių
Visi duomenys apie medžioklę po kelių metų bus kaupiami vienoje vietoje – dabar Aplinkos ministerijos kuriamoje Biologinės įvairovės informacinėje platformoje (BIIP). Šioje informacijos apie biologinę įvairovę rinkimo, tvarkymo, analizės ir pateikimo visuomenei sistemoje medžioklės modulis apims visus jos procesus, pradedant sumedžiojimo limitų planavimu ir baigiant medžioklės bei laimikio registravimu. „Pagrindinis mūsų siekis – atsisakyti popierinių dokumentų, perkelti visą informaciją apie medžioklę į elektroninę erdvę. Medžiotojams nebereikės spausdinti ir pildyti ranka medžioklės lapų, prašymų nustatyti limitus, ataskaitų apie sumedžiotus žvėris“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius. Pasak jo, medžioklės limitų planavimas bus gerokai paprastesnis. Juos nustatančioms savivaldybių komisijoms nereikės gaišti laiko posėdžiams, pildyti dokumentų, jų siuntinėti,…
Vėjuotas balandis Lietuvoje tapo palankiu mėnesiu žaliosios energijos gamintojams
Didžiausias vėjo energijos gamintojas Baltijos šalyse „Enefit Green“ balandžio mėnesį pagamino 112 gigavatvalandžių (GWh) žaliosios elektros. Daugiausiai pagamintos produkcijos šį mėnesį užfiksavo 20 Lietuvos ir Estijos vėjo jėgainių. Anot bendrovės, tokio elektros energijos kiekio visiems metams pakaktų beveik 37 000 vidutinių namų ūkių. Įmonės atstovai taip pat neslepia, jog prie itin išaugusio jėgainių produktyvumo stipriai prisidėjo ir labiau vėjuoti balandžio mėnesio orai. Įspūdingus balandžio rezultatus apžvelgiantis bendrovės „Enefit Green“ vadovas Linas Sabaliauskas teigia, jog vėjo energetikoje negalima pasitikėti vien gamtos atsiunčiamais orais. Anot jo, visuomet verta investuoti laiko bei finansų ir į veiklos skaitmenizavimą. „Mes neturime galimybės kontroliuoti vėjo sąlygų, todėl visada esame susikoncentravę į jėgainių procesų efektyvinimą. Vienas iš mūsų…
Reti vabalai sugrįžta į istorinę buveinę Vilniaus mieste
Šį penktadienį, gegužės 21 dieną, Verkių regioniniame parke gamtosaugininkai planuoja išleisti šioje vietovėje anksčiau gyvenusius, o dabar išnykusius retus vabalus – niūriaspalvius auksavabalius. Daugelis vilniečių bei miesto svečių Verkių regioninį parką puikiai pažįsta kaip miesto pakraštyje esančią teritoriją, kurioje galima pamatyti ne tik atsiveriančias panoramas, bet ir pasigrožėti kultūrinėmis vertybėmis. Visgi turbūt retas parko lankytojas žino, kokie gyvūnai, augalai ir grybai saugomi šioje vietovėje. Verkių regioniniame parke, šalia vienos iš labiausiai lankytojų pamėgtų vietų – Verkių rūmų – slypi vertinga buveinė, skirta išsaugoti visoje Europoje nykstančius organizmus. Įspūdingas Neries šlaitas ties Verkiais – buveinė, kuri įtraukta į Europos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą (BAST). Šioje biologinei įvairovei svarbioje teritorijoje siekiama…
Atidaryta Aleksandro Macijausko darbų paroda: fotografijos, kurios keičiasi kartu su gamta
Minint pasaulinę žavėjimosi augalais dieną – Žavadienį – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune buvo atidaryta legendinio kauniečio fotografo Aleksandro Macijausko fotografijų paroda iš ciklo „Išeinantys medžiai“. Kaip sakė parodoje dalyvavęs ir prieš kelias dienas 83-iąjį gimtadienį atšventęs autorius, „Fotografija yra menas matyti. Aš dar pridėčiau: ir parodyti.“ Parodą įrengusios Kauno fotografijos galerijos vadovas Gintaras Česonis dėkojo už Botanikos sodo svetingumą ir atsiliepimą į parodos iniciatyvą. Vadindamas Aleksandrą Macijauską tikruoju fotografijos ambasadoriumi Kaune, prisiminė, kad tai jis dar 1979 ženkliai prisidėjo ir atvėrė Kauno fotografijos galerijos duris Fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui, kuriam vadovavo nuo 1974 iki pat 2009 metų. „Šiandien šalia mūsų turime tikrąja šių žodžių prasme Kauno fotografijos…
Prezidentas su aplinkos ministru aptarė pasirengimą EVT
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda prieš artėjančią Europos Vadovų Tarybą (EVT) susitiko su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir aptarė Lietuvos poziciją klimato kaitos klausimais. „Europos Sąjunga, keldama ambicingus taršos mažinimo tikslus, jau dabar demonstruoja pasaulinę lyderystę kovoje su klimato kaita. Lietuva, palaikydama žaliąją transformaciją, sieks teisingo pastangų pasidalinimo tarp valstybių, atsižvelgiant ir į mūsų šalies žmonių bei ekonomikos galimybes“, – sakė šalies vadovas. Gegužės 25 d. EVT tvirtins papildomas gaires, skirtas užtikrinti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis iki 2030 m. sumažėtų 55 proc. Prezidentas per susitikimą taip pat domėjosi, kaip vyksta pasiruošimas šių metų lapkritį Glazge vyksiančiai Jungtinių Tautų (JT) Klimato kaitos konferencijai (COP26). Pranešimą paskelbė: Antanas Manstavičius,…
Kuršėnuose – pirmasis saulės parkas Lietuvoje, šienaujamas baltiškų avių
Kuršėnuose esančiame saulės elektrinių parke nuo šiol gyvena beveik 50 avių kaimenė. Tai pirmasis saulės parkas Lietuvoje, kuriame žolę rupšnos nykstančios baltiškos avys – škudės. Šis saulės energijos bendrovės „Saulės grąža“ sprendimas leis tiekti dar žalesnę energiją vartotojams. „Atsižvelgę į gerąją dvejopo žemės panaudojimo praktiką, nusprendėme saulės parko žemę po moduliais skirti ūkininkavimui ir apgyvendinti avių. Tokių pasiteisinusių pavyzdžių yra Kanadoje, JAV, Belgijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje. Rupšnodamos žolę, augančią aplink saulės modulius, avys pasirūpina, kad suvešėjusi augmenija nemestų šešėlių ant saulės modulių ir parkas veiktų visu pajėgumu“, – pasakoja bendrovės „Saulės grąža“ vykdomasis direktorius Mindaugas Gerulaitis. Dvejopam žemės panaudojimui avys pasirinktos neatsitiktinai. Škudės – nykstanti baltiška avių veislė. Anot…
Paprastoji kiaulpienė – ne tik pavasarinės gamtos puošmena, bet ir maistas bei vaistas
Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja Ar žinojote, kad vienas paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale F. H. Wigg) augalas subrandina iki 8 000 sėklų? O kad visos jo dalys naudojamos įvairioms ligoms gydyti? Neabejotinai kiaulpienė – vienas populiariausių, atspariausių ir ištvermingiausių pavasarinių vaistinių augalų, džiuginanti geltonų žiedų kilimu pievose, pamiškėse, laukuose, pakelėse, ir erzinanti daržininkus kaip atkakli piktžolė. Botaninė charakteristika Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale F. H. Wigg) priklauso astrinių Asteraceae (Bercht. & J. Presl) šeimai. Daugiametis 10–25 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė, stora, sultinga, geltona ar geltonai ruda, baltu viduriu. Lapai giliai skiautėti susitelkę skrotelėmis. Gegužės mėnesį išauga…