Kultūros ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyrius atliko vidaus auditą dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) 2006–2020 metų veiklos organizuojant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį teritorijų planavimą ir dėl šiuos planus tvirtinančios Kultūros ministerijos dalyvavimo. „Auditas atskleidė sistemines nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo problemas. Viena vertus, šie specialieji teritorijų planai reikalingi tam, kad būtų sukonkretinta klaidi paveldo sistema, nubrėžtos aiškios tvarkybos gairės, atsirastų daugiau skaidrumo. Kita vertus, pats tokių specialiųjų planų rengimų procesas yra labai komplikuotas, paskęsta įvairiausių institucijų ir dokumentų derinimo labirintuose, dažnai iššaukia neigiamų savivaldos, pastatų savininkų, taip pat verslo atstovų, kuriems šie specialieji planai asocijuojasi su naujais suvaržymais, reakcijų“, – teigė kultūros ministras Simonas Kairys. Audituotu penkiolikos…

Apie 40 tūkst. kvadratinių metrų sunykusių koralinių rifų iki šiol jau atkurta Indonezijos Sulawesi salą supančiuose vandenyse, o iki 2029 m. ketinama atkurti 185 tūkst. kvadratinių metrų koralinių rifų visame pasaulyje. Tai – ambicinga vietos bendruomenių, organizacijos „The Nature Conservancy“ ir „Mars“ korporacijos prekės ženklo „Sheba“ iniciatyva, išsiskirianti ne tik svarbiu indėliu į gamtos išsaugojimą, bet ir originalia idėja: Indonezijoje atkurtieji koraliniai rifai sudaro žodį HOPE („viltis“), o šio vandenų gelmėse slypinčio žodžio palydovinį vaizdą kiekvienas gali pamatyti, naudodamasis „Google Earth“ programa.  „SHEBA Hope Reef“ – didžiausias pasaulyje koralinių rifų atkūrimo projektas, kuriuo siekiama užtikrinti šios sudėtingos ekosistemos, kurioje gyvena apie 25 proc. visų žinomų jūros gyvūnų rūšių, gyvybingumą. Vien…

Europoje vis labiau augant tvaraus biokuro poreikiui, tarptautinė biokuro birža „Baltpool’ plečia tvarumo sertifikatus turinčių produktų asortimentą. Nuo šiol biržos dalyviai gali vykdyti prekybą ir tvarumo reikalavimus atitinkančiu biokuru, turinčiu SBP (angl. Sustainable Biomass Program) sertifikatą, kuris ypač aktualus Skandinavijos ir Baltijos šalių įmonėms. Biokuro tvarumą pagrindžiantis SBP sertifikatas yra gerai žinomas ir pripažįstamas visame pasaulyje, jis taip pat plačiai naudojamas Europoje, ypač Skandinavijoje, kur biokurui keliami labai aukšti tvarumo reikalavimai. „Siekdami maksimaliai patenkinti klientų lūkesčius, suteikėme galimybę biokuro biržoje prekiauti ir SBP tvarumo sertifikatą turinčiais biokuro produktais. Šio sertifikato vis dažniau reikalauja biokuro pirkėjai iš Skandinavijos, kurie iki 50% biokuro įsigyja Baltijos šalyse. Tad šis sprendimas naudingas tiek Skandinavijos…

Aplinkos ministerija ir šiemet skirs kompensacines išmokas gyventojams, sunaikinusiems savo taršų automobilį ir įsigijusiems metinį viešojo transporto bilietą arba mažataršę judumo priemonę, elektrinį ar įprastą dviratį arba elektrinį paspirtuką. Šiam tikslui iš Klimato kaitos programos numatyta 6 mln. eurų. Numatyta maksimali 1000 eurų išmoka vienam pareiškėjui už: viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) metinius ar kitus bilietus, išskyrus vienkartinius, E-piniginės papildymą viešojo transporto paslaugų išlaidoms kompensuoti, dviračių, elektrinių paspirtukų, lengvųjų automobilių (rekomenduojama elektromobilių) pasidalijimo paslaugų (nuoma, neteikiant vairavimo paslaugos) išlaidas 500 eurų kompensacija bus mokama už elektrinį dviratį, elektrinį triratį ar elektrinį keturatį; 300 eurų – už įprastą dviratį ar elektrinį paspirtuką. Subsidija gali būti skiriama ne daugiau kaip už dvi…

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo akcijoje „Darom 2021“ ir prisidėjo prie aplinkos tvarkymo šalia antrojo Valakupių paplūdimio Vilniuje. „Svarbiausia yra ne tvarkytis, o nešiukšlinti, nes tam, kad kas nors pakeltų šiukšlę, pirmiausia ją kas nors turi numesti. Visiems turėtų rūpėti, kad gamta neturėtų „virškinti” to, ko negali „suvirškinti”, juolab, kad yra tikrai patogių sprendimų, kaip atsikratyti nereikalingais daiktais. Nesuprantama, kaip galima išmesti buitinę techniką tiesiog miške, nors yra kas ją gali paimti ir išvežti iš namų“, – teigė I. Šimonytė. Premjerė pripažino, kad kai kurių rūšių atliekomis atsikratyti dar nėra taip patogu, kaip turėtų būti ir čia dar pasitempti turėtų Vyriausybė kartu su savivaldybėmis. „Dažnai šiukšlinimas yra tiesiog blogas įprotis.…

Rytoj, gegužės 8 dieną, 11.00 val. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvaus aplinkos tvarkymo akcijoje „Darom 2021“. Tryliktus  metus rengiamoje akcijoje premjerė tvarkys aplinką Valakupių antrajame paplūdimyje. Kartu su Vyriausybės vadove aplinką švarins ir jos patarėjai.  „Darom“, arba „Let’s do it World“ – tarptautinis judėjimas, kuris vienija 113 pasaulio valstybių. „Darom“ akcija atkreipia visuomenės dėmesį į opias aplinkosaugos problemas, skatina savanorystės, socialinio atsakingumo ir pilietiškumo jausmus. ŽINIASKLAIDOS DĖMESIUI Akcijos pradžioje, apie 11.00 val., numatomi Premjerės komentarai žiniasklaidai.   Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija

Nuo  gegužės 8 d., įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nuostatoms,  sumažinamas didžiausias leidžiamų sugauti žuvų skaičius. Siekiant apsaugoti plėšriąsias žuvis, vienos žvejybos metu bus leidžiama paimti ne daugiau kaip 2 lydekas, 2 sterkus, 2 marguosius upėtakius, 2 kiršlius, 3 vėgėles (bendras šių žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų). Leidžiamas sugauti kitų žuvų skaičius nepasikeitė. Prailginti ir kai kurių žuvų rūšių žvejybos draudimo laikotarpiai: lydekas draudžiama gaudyti nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d., sterkus – nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Vėgėles bus draudžiama žvejoti neršto metu nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d. Taip pat šiuo laikotarpiu bus draudžiama žvejoti Nemune nuo Gėgės…