„Jei gali geriau gyventi jau šiandien, to atidėti rytojui – neverta“, – įsitikinusi Radviliškio rajono Aukštelkų seniūnijos seniūnė Alma Kubilinskienė. Praėjusiais metais sužinojusi apie galimybę gauti valstybės paramą saulės elektrinių įrengimui ji ilgai nesvarstė – žengusi šį žingsnį ne tik tapo žalios energijos gamintoja, bet ir gerokai sumažino kasdienes išlaidas. „Įsirengusi saulės elektrinę finansinę naudą pajaučiau jau pirmąjį mėnesį – jei anksčiau už elektrą tekdavo sumokėti apie 40–50 eurų, dabar – visiškai nemoku“, – džiaugiasi A. Kubilinskienė. Saulės modulius ji įsirengė praėjusių metų pabaigoje. Tuomet atvykę „Ignitis“ darbuotojai patarė išnaudoti kieme esantį ūkinį pastatą – jo stogas buvo neseniai pakeistas, be to, šlaitas nuolat apšviestas, nėra jokių trikdžių, galinčių riboti…
Verslas sodina vaismedžius: agronomas pataria, kaip tai daryti atsakingai
Medžių sodinimas įmonės jubiliejaus ar svarbaus įvykio proga yra ne tik graži tradicija, bet ir prasmingas aktas, kuriuo prisidedama prie klimato kaitos padarinių švelninimo – medžiai absorbuoja anglies dvideginį ir švarina orą. Tačiau vien idėjos nepakanka – kaip sukurti vietos bendruomenei ir faunai patrauklų viešą sodą, pataria specialistai. Pasak agronomo Tautvydo Gursko, medis yra gyvas organizmas, kuriuo būtina rūpintis, tad verslui sodinant medžius reikėtų iš anksto pagalvoti ir apie jų priežiūrą. „Jei žmogui, gyvenančiam bute, padovanotume arklį – kažin ar tai būtų gera idėja. Tas pats yra ir su sodinamais medžiais – dovanojant miestui ar bendruomenei medžių, reikėtų ne tik parinkti jiems tinkamą vietą, tvarkingai susodinti, bet ir gerai apgalvoti,…
Utenos užtvankos remontas – pirmas toks nepriklausomoje Lietuvoje
Įsivaizduokite tokią situaciją: pabundate ryte ir pajuntate, kad kažkas miegamajame ne taip. Apsidairote ir oi! – ogi jūs kartu su lova plaukiojate vandeny! Netekęs amo lipate iš lovos, brendate į vandenį ir skubate į tualetą. O ten – irgi visur vanduo…. Tai epizodas ne iš siaubo filmo ar komedijos. Tai net ne realybė, tik bandymas įsivaizduoti, kas galėtų atsitikti, jei Utenos užtvankos pylimas imtų staiga kiurti ir sugriūtų. Milžiniška vandens banga užlietų pusė Utenos ir vandenyje, kaip mūsų herojus, atsibustų šimtai uteniškių. Niekas nenorėtų, kad taip atsitiktų. Bet taip greičiausiai ir neatsitiks: parengtas Utenos užtvankos hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos/kapitalinio remonto projektas žengia pirmuosius žingsnius. Apie jį ir būtinybę rekonstruoti užtvankos statinius,…
Žaliojo kurso tikslai kris ant žemdirbių pečių
Lietuvos ūkininkams sunkia našta gali tapti kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimas. Prieš beveik pusantrų metų Briuseliui pateiktas Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planas, kuriuo Lietuva įsipareigojo iki 2030-ųjų dešimtadaliu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Skaičiuota, kad jį įgyvendinti vien tik žemės ūkyje reikės daugiau nei 2 milijardų eurų, reikalavimai visoms Bendrijos šalims panašūs, tačiau Lietuvos ūkininkai gauna vienas mažiausių išmokų Europos Sąjungoje. Pernai plano rengėjams priekaištauta dėl skubotumo, nevykus diskusijoms nei su žemdirbių savivalda, nei su tuometiniu Kaimo reikalų komitetu, tad buvo siūloma planą taisyti, derėtis su Europos Komisija (EK). Tačiau tie siūlymai kol kas nepasiekė EK. Aplinkos ministerija teigia, kad daug žemdirbių asociacijų kritikos sulaukusio…
Vidaus vandens kelių direkcija operatyviai sureagavo dėl abejonių
Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje pateiktą informaciją apie tai, kad bunų statyboms UAB „Tilsta“ naudoja neilgaamžį akmenį dolomitą, o prastesnėmis savybėmis pasižyminčią klintį, valstybinė įmonė nedelsiant ėmėsi veiksmų informacijos patikrinimui – kreipėsi į antstolius ir ekspertus, kad šie ištirtų, kokia medžiaga naudojama bunų statybai. Nepaisant to, Vidaus vandens kelių direkcijos turimomis žiniomis, informacija yra klaidinga. „Laukiame tyrimų rezultatų, tačiau pirminiai duomenys rodo, kad iš ties naudojama ta medžiaga, kuri ir turi būti naudojama statyboms – dolomitas. Tikiuosi, kad rezultatai bus artimiausiomis dienomis ir mes oficialiai galėsime paneigti nepamatuotus kaltinimus. Medžiagų pakeitimų nebuvo ir jie neplanuojami, numatytiems sprendiniams pritarta, statybos leidimai gauti. PAV procedūros atliktos. Šiai dienai direkcija dar nėra priėmusi nei…
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pranešimas: „Kreiptasi į prokuratūrą dėl vandens kelio Nemunu statybų“
2021 m. birželio 21 d. pranešimas žiniasklaidai Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime kreipėsi į prokuratūrą, kad ši, gindama viešąjį interesą, pradėtų tyrimą dėl įmonės, įrenginėjančios vandens kelią Nemunu, statybų. Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nario Lino Jonausko, į prokuratūrą kreiptasi dėl to, kad šiuo atveju įtariami ne tik viešųjų pirkimų, bet ir aplinkosaugos pažeidimai. „Jei pasitvirtins, kad į Nemuną pilamos daug kartų pigesnės ir neilgaamžės klintys, o ne gargždas, kaip buvo numatyta paslaugos pirkime, įmonė, kuri įrenginėja vandens kelią per Nemuną, turėtų atsakyti ne tik dėl galimų viešųjų pirkimų pažeidimų, bet ir dėl galimos Nemuno taršos, nes yra pasirodžiusi informacija, kad statyboms kartu su klinčių sluoksniu galėjo būti naudotas…
Kviečiame Jus asmeniškai sudalyvauti Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ŠRATC) galutinėje strategijos rengimo sesijoje
SUSITIKIMO TIKSLAS: Šiuo metu rengiamas Lietuvos Respublikos Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas 2021–2027 m., pagal kurį turės būti parengti regioniniai ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai. Tuo tikslu siekiama iš anksto sutelkti įvairias Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos interesų grupes, suinteresuotąsias šalis ŠRATC vizijos ir strategijos išgryninimui, paskatinti žinių mainus tarp skirtingų sričių ir kompetencijų atstovų, atrasti įvairias sritis jungiančias inovacijas ir sprendimus, sustiprinti bendradarbiavimą tarp skirtingų interesų grupių atstovų, išspręsti praeities klaidas ir konfliktus, rasti bendrus sąlyčio taškus bei aiškias partnerystės sritis. VIETA IR LAIKAS: Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodas, Paitaičių g. 4, Šiauliai; 2021 m. birželio 22 d. (antradienį); 10:00-16:00. UŽDAVINIAI: Kurti bendrą kontekstą…
Apklausa: šiukšles rūšiuoja trys iš keturių, daugkartinius maišelius naudoja pusė gyventojų
Vos keli procentai šalies gyventojų numoja ranka į ekologiją ir nesiima jokių veiksmų aplinkai saugoti, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, trys iš keturių Lietuvos gyventojų rūšiuoja šiukšles, pusė naudoja daugkartinius maišelius, dar tiek pat perka tik tiek maisto, kiek jo suvartoja. Dauguma (75 proc.) apklaustųjų asmeniškai prisideda prie tvarios aplinkos saugojimo rūšiuodami šiukšles, 48 proc. – pirkiniams naudodami savo daugkartinį maišelį, tiek pat – pirkdami maisto tik tiek, kiek suvartoja. 37 proc. respondentų nedėvimus geros kokybės drabužius perleidžia kitiems, 35 proc. – nenaudoja vienkartinių plastikinių indų, 34 proc. – neperka plastikinių pirkinių maišų. „Tyrimo rezultatai rodo visuomenės supratimą, kad norint apsaugoti aplinką ar nedaryti…
Elektriniai „Bolt“ paspirtukai jau rieda žaliausiu miestu Lietuvoje norinčioje tapti Tauragėje
Europoje pirmaujanti pavėžėjimo platforma „Bolt“ plečia elektrinių paspirtukų nuomos tinklą Žemaitijoje. Šįkart tvarus transportas išriedėjo į Tauragės gatves. Taip ne tik suteikiama galimybė gyventojams atrasti alternatyvias transporto priemones, bet ir stiprinamos Tauragės vadovų iškeltos ambicijos tapti pirmuoju miestu Lietuvoje, nedarančiu žalos klimatui. Tauragės gyventojai ir miesto svečiai elektrinius paspirtukus per „Bolt“ programėlę gali nuomotis nuo birželio 18 d. Nuo šios dienos čia riedės net 100 dviračių transporto priemonių. Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas įsitikinęs, kad elektriniai paspirtukai sustiprins tikslą skirti daugiau dėmesio aplinkai ir įgalins prie jo prisidėti vis daugiau vietos gyventojų. Lietuvai keliantis tikslą iki 2030 metų turėti bent vieną klimatui neutralų miestą, juo siekia tapti būtent Tauragė.…
Žalią Vilnių kuriame kartu: per pusmetį – tūkstančiai sodinukų
Nauji medžių sodinukai alėjose palei gatves, tūkstančiai krūmų pakeitusių metalinius atitvarus, į miestą sugrįžtantys vijokliai ir gyventojų rankomis bei verslo kuriami žalieji projektai – pirmas 2021 m. pusmetis Vilniuje buvo intensyviai „žalias“. Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, miestas kasmet skiria vis daugiau lėšų sodinukams, krūmams, vijokliams, tačiau žaliuose projektuose reikia ir aktyvesnio bendruomenių įsitraukimo. ,,Vilnių kuriame kartu. Žinome, kad vieni visko nepadarysime, todėl raginu vilniečius aktyviai sodinti ir saugoti gamtą. Šiemet dar turime apie 2 tūkstančius sodinukų, kuriuos gyventojai gali paprastai pasiimti ir pasodinti”, – sako R. Šimašius. Vilnius ėmėsi ir kitų naujų apželdinimo iniciatyvų, prie kurių noriai jungėsi įmonės ir gyventojai. ,,Ėmėmės sodinti vijoklius, kad apsaugotume miestą nuo…
