2021 m. birželio 17 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audrius Petrošius teikia pasiūlymą panaikinti iki šiol galiojusią tvarką, kai už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus, taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnio 1 dalyje, buvo galima skirti įspėjimą, kaip vieną galimų sankcijų. Patvirtinus pasiūlymą, jau po pirmojo pažeidimo būtų skiriama bauda. „Prasižengus pirmąjį kartą, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti skiriama pusė minimalios baudos, o įspėjimas, kaip sankcija, nemotyvuoja pradėti proceso, tokiu būdu dažnai apskritai nesiimant veiksmų, kad teisės norma efektyviai funkcionuotų praktikoje. Svarbu suprasti, kad tyrimo atlikimas ir teisės normos taikymo procesas reikalauja administracinių resursų, todėl įspėjimas, kaip sankcija, net iš dalies…
Priimtos pataisos padės mažinti atliekų kiekius sąvartynuose
2021 m. birželio 17 d. pranešimas žiniasklaidai Seimas priėmė Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisas (projektas Nr. XIVP-171(3) ES, Nr. XIVP-172(3) ES), kuriomis siekiama lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos užtikrinant, kad atliekos virstų ištekliais ir maksimaliai sumažėtų jų kiekis. Kaip anksčiau yra pažymėjęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Europos Sąjungoje žiediškumo indeksas siekia 11,7 proc., o Lietuvoje vos 4,5 proc. „Vyriausybė savo programoje yra užsibrėžusi 2030-aisiais pasiekti Europos Sąjungos vidurkį, tam reikia ruoštis ir šitas įstatymo projektas paskatins tiek antrinių žaliavų rūšiavimą, tiek perdirbimą ir virtimą žaliavomis“, – pabrėžė ministras. Įstatymų pakeitimais nutarta įtvirtinti, kad ne vėliau kaip 2035-aisiais komunalinių atliekų sąvartyne turės būti šalinama ne daugiau kaip 5 proc. visų…
Seimui pritarus, prasideda tvaresnių pakuočių ir atliekų panaudojimo era
Ketvirtadienį Seimas priėmė Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisas, kurios numato sumažinti atliekų kiekį, paverčiant jas ištekliais žiedinės ekonomikos cikluose. Šį žiedinės ekonomikos paketą parengė aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, dar pakoregavus parlamentarų pasiūlymais. Įstatymų pataisos padės užtikrinti kokybišką ir visiems gyventojams prieinamą antrinių žaliavų rūšiavimo paslaugą, stabilų jos finansavimą, sustiprins gamintojų ir importuotojų organizacijų atsakomybę, sudarys sąlygas tvariai pakuotei įsivyrauti. „Su šiuo pataisų paketu ne tik išsprendžiame įsisenėjusius ginčus tarp savivaldos ir verslo, bet ir vejamės Europą: patobulinimai numato atliekas grąžinti į ekonomiką, jų kiekiui sumažėjant iki minimalaus, be to, pačių pakuočių tvarumu įpareigojant rūpintis gamintojų ir importuotojų…
Įsirengti saulės elektrinę vilnietį paskatino 3 priežastys: kodėl verta gaminti elektrą pačiam?
Tomas Stulpinas jau seniai svarstė apie saulės elektrinę, kol galiausiai nusprendė – laikas pokyčiams, jis nori pats tapti elektros gamintoju. Statybų sektoriuje dirbantis vilnietis save vadina praktišku žmogumi, todėl abejonių, kodėl naudoti ant savo namo įrengtus saulės modulius verta, nekilo – tai apsimoka dėl daugelio priežasčių. Pasak jo, tokį sprendimą lėmė trys pagrindiniai faktoriai: dalinis Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) finansavimas, noras prisidėti prie švaresnės energijos gamybos bei galimybė sutaupyti, siekis mažiau mokėti už elektrą. „Jei ne valstybės parama, galbūt apsispręsti būtų sunkiau, tačiau sužinojęs apie galimą APVA paramą, nesudvejojau. Daug skaičiau, gilinausi, galiausiai pateikiau paraišką. Žinia apie tai, kad dalį investuotų lėšų galima susigrąžinti, išjudino procesus apie kuriuos svarsčiau…
Ar saugus gerti vanduo iš čiaupo: tyrimų duomenys – interaktyviame žemėlapyje
Pajutę troškulį, jį malšinate parduotuvėje pirktu ar iš čiaupo prisileistu geriamu vandeniu? Specialistai sako, kad atsigerti puikiai tinka pastarasis. Vandeniui iš čiaupo prioritetą teikia vis daugiau Lietuvos gyventojų, norinčių gyventi sveikai bei būti draugiškais aplinkai. Pasak „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos ir pasaulio valstybių, kur centralizuotai tiekiamas tik požeminis vanduo, kurį gerti saugu. „Iš gyventojų čiaupų teka vanduo, išgautas 40-245 m gylyje. Kitos Baltijos šalys tokios prabangos neturi: Rygos gyventojams tiekiamas išvalytas Dauguvos upės vanduo, Talinas naudoja dirbtinio ežero vandenį. Iš visų Europos Sąjungos valstybių tik Lietuva ir Danija yra apsirūpinusi požeminiu vandeniu. Kitų šalių gyventojai priversti geriamą vandenį pirkti parduotuvėse supilstytą į…
Kelininkams pakelėse tenka rinkti ne tik vienkartinius kavos puodelius, bet ir dulkių siurblius
Jei pirmojo karantino metu kelininkai džiaugėsi augančiu gyventojų sąmoningumu ir mažesniu kelių pakraščiuose surenkamų atliekų kiekiu, tai šiemet vėl pastebimas jų augimas. Vien per šiuos metus AB „Kelių priežiūra“ darbuotojai iš neleistinų vietų pašalino 341 toną atliekų – net 17 kartų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir 3 kartus daugiau nei per visus 2020 metus. Šiemet daugiausia atliekų kelininkai surinko Rytų regione – daugiau nei 178 tonas. Perpus mažiau – 86 tonas – surinko Vakarų, 45 tonas – Pietų, o 31 – Šiaurės regione. Tuo pačiu laikotarpiu pernai daugiausia atliekų neleistinose vietose kelininkai surinko Pietų (daugiau nei 13 tonų) ir Vakarų (daugiau nei 4 tonas) regionuose. Šiemet, lyginant su…
Ekspertai aptarė efektyvų UNESCO pasaulio paveldo vietovių valdymą
Kultūros ministerija kartu su UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos sekretoriatu surengė seminarą „Pasaulio paveldas Lietuvoje. Efektyvaus valdymo link“. Dviejų dienų nuotoliniame renginyje aptarta UNESCO pasaulio paveldo vietovių valdymo planų reikšmė ir principai, akcentuota jų parengimo svarba, pasidalinta praktine patirtimi. Šių vienų iš kompleksiškiausių UNESCO pasaulio paveldo klausimų nagrinėjimo ir sprendimo svarbą įžanginėse kalbose akcentavo kultūros ministras Simonas Kairys, aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Lietuva didžiuojasi keturiomis išskirtinę visuotinę vertę turinčiomis Pasaulio paveldo vietovėmis: Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove, Struvės geodezinio lanko punktais. UNESCO Pasaulio paveldo centrui Lietuva yra pateikusi paraišką ir dėl Kauno modernizmo architektūros įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą. „Pasaulio paveldo vietovės…
Seimo nario Simono Gentvilo pranešimas: „Seimas ketina suteikti daugiau įgaliojimų neetatiniams aplinkosaugininkams“
2021 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė aplinkos ministro Simono Gentvilo pristatytoms Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms, kurios neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteiktų daugiau įgaliojimų ir paskatintų visuomenę aktyviau įsitraukti į aplinkosauginę veiklą. „Matome daug neabejingų piliečių, kurie jau šiandien nori eiti kontroliuoti savo gyvenamąją aplinką. Tikėdami, kad visuomenė gali užimti brandžią poziciją, mes norėtume perduoti jai daugiau įgaliojimų, o valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius nukreipti ten, kur reikia daugiausia kvalifikacijos. Tai yra kontroliuoti tas sritis ar objektus, kuriems reikia chemijos, biologijos žinių, ko tikrai negali padaryti kvalifikacijos neturinti visuomenė“, – pastebi aplinkos ministras S. Gentvilas. Išklausę mokymo kursą ir išlaikę testą, neetatiniai aplinkos apsaugos…
Pirmasis beatliekis miestas Lietuvoje – kada ir kaip?
Per ateinantį dešimtmetį Lietuvos miestų laukia didelės permainos – savo programoje Vyriausybė yra užsibrėžusi padėti savivaldybėms pasiekti neutralų poveikį klimatui iki 2030 metų. Numatyta, kad tuo metu bent vienas šalies miestas turėtų būti beatliekis – tvarus ir draugiškas aplinkai. Ar tai įmanoma? Kad Lietuva per gana trumpą laiką gali pasiekti didelę pažangą, rodo užstato sistemos pavyzdys. Per penkerius metus nuo starto Lietuvoje sistema surinko 2,76 mlrd. vienkartinių užstato pakuočių. Taigi, sėkminga VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) veiklos patirtis galėtų praversti siekiant pertvarkyti Lietuvos miestus į klimatui neutralius ir beatliekius. Svarbu dalintis patirtimi, bendradarbiauti ir šviesti Už sklandžią sistemos veiklą atsakinga ne pelno siekianti įstaiga USAD kartu su partneriais rūpinasi, kad…
Seimas svarstys šalies vadovo pataisas dėl privalomo poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo
2021 m. birželio 10 d. pranešimas žiniasklaidai Seimas pradėjo svarstyti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos teikiamas Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-513), kuriomis siekiama sustiprinti su teisėkūros iniciatyvomis susijusių aplinkosaugos rizikų vertinimą. Teikiamais pakeitimais numatoma įtvirtinti atvejus, kada teisėkūros iniciatyvas būtų privaloma vertinti aplinkosaugos bei klimato kaitos aspektais, iš anksto numatant priemones rizikai valdyti. Pagal projektą, toks vertinimas būtų privalomas, jei rengiamame teisės akto projekte būtų nustatomas teisinis reguliavimas, susijęs su poveikiu (pokyčiais) klimato kaitai, aplinkos oro kokybei, vandenų būklei, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei ir saugomoms teritorijoms, atliekų susidarymui, rekreaciniams ištekliams, energijos ir kuro vartojimui, tvaresnei gamybai ir vartojimui ir kt. Jeigu atlikus rengiamo teisės akto projekto poveikio aplinkai ir klimato kaitai…
