Lietuvos ūkininkams sunkia našta gali tapti kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimas. Prieš beveik pusantrų metų Briuseliui pateiktas Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planas, kuriuo Lietuva įsipareigojo iki 2030-ųjų dešimtadaliu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Skaičiuota, kad jį įgyvendinti vien tik žemės ūkyje reikės daugiau nei 2 milijardų eurų, reikalavimai visoms Bendrijos šalims panašūs, tačiau Lietuvos ūkininkai gauna vienas mažiausių išmokų Europos Sąjungoje.
Pernai plano rengėjams priekaištauta dėl skubotumo, nevykus diskusijoms nei su žemdirbių savivalda, nei su tuometiniu Kaimo reikalų komitetu, tad buvo siūloma planą taisyti, derėtis su Europos Komisija (EK). Tačiau tie siūlymai kol kas nepasiekė EK. Aplinkos ministerija teigia, kad daug žemdirbių asociacijų kritikos sulaukusio Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. korekcijos bus galimos tik kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis – 2023 metais.
Šiemet ministerija ragino žemdirbių savivaldos organizacijas teikti pastabas ir pasiūlymus rengiamai Nacionalinei klimato kaitos valdymo darbotvarkei, kurioje nustatyti klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai. Žemės ūkis Lietuvoje išmeta apie 20,9 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir yra trečias po transporto ir energetikos.
Pagal projektą žemės ūkio sektoriuje numatoma iki 2030 m. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį mažiausiai 11 proc., palyginti su 2005 m.
Reikės užtikrinti aplinkai draugišką trąšų naudojimą ir ne mažiau kaip 15 proc. sumažinti azotinių mineralinių trąšų kiekį.
Taip pat iki 2030 m. gyvulininkystėje reikės pasiekti, kad 50 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo ir srutų būtų naudojama gaminti biodujas. Tokiu būdu bus sumažintas išmetamo metano kiekis.
Be to, Klimato kaitos valdymo darbotvarkėje užsibrėžta padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus Lietuvoje, iškastinio kuro naudojimas, keliant akcizų mokesčius, bus mažinamas, o nuo 2040 m. bus visai jo atsisakyta. Numatomos ir kitos klimato kaitą švelninančios priemonės.
Lietuvos žemės ūkio taryba, atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė paruošta be jokios poveikio vertinimo analizės, kaip numatytų tikslų įgyvendinimas paveiks atskirus sektorius, žmonių pajamas ir gyvenimo gerovę. Taryba akcentuoja, kad valstybės prisiimami įsipareigojimai privalo būti proporcingi finansavimo šaltinių galimybėms, o našta – paskirstyta sektoriams pagal finansinį pajėgumą. Priminta, kad Paryžiaus susitarime apibrėžiama, kad klimato kaitos valdymo priemonės negali daryti žalos žemės ūkiui. Turi būti užtikrinta, kad žemdirbių pajamos nemažėtų ir gyvenimo lygis neprastėtų..
Žemės ūkio taryba Aplinkos ministerijai dėl projekto buvo pateikusi nemažai pastabų bei siūlymų, tačiau šiomis dienomis vėl susitikę su ministerijos vadovais, tarybos nariai sužinojo, kad padaryta viena, kita „kosmetinė“ korekcija, o į esminius jų pasiūlymus neatsižvelgta. Pavyzdžiui, pasak žemdirbių, iškeltas ambicingas tikslas per dešimtmetį padvigubinti ekologinius plotus, bet tam reikia didžiulių pinigų. Taryba siūlė ekologinio ūkininkavimo plėtrai numatyti naujų finansinių išteklių, tačiau toks siūlymas atmestas.
Žemdirbių teigimu, vėliausiai iki 2040 m. atsisakyti iškastinio kuro, nebepilti dyzelino į traktorius, – labai ambicingas tikslas, bet be jokio technologinio ir ekonominio pagrindimo, nenumatant alternatyvų. Aplinkos ministerija pateikia pavyzdį, kad štai Švedija netrukus atsisakys tokio kuro, tik neteikia pavyzdžių, kiek tam skiriama lėšų. Ūkininkai sako, kad susidaro vaizdas, jog Lietuvoje šiam tikslui įgyvendinti finansavimo net neplanuojama skirti, tad viskas bus užkrauta ant žemdirbių pečių. Kaip jiems dar likti konkurencingais ir mokėti vis didinamus mokesčius?
Taip pat tarybos manymu, reikalavimas, kad iki 2030 m. biodujos būtų gaminamos iš 80 proc. sukauptų srutų ir mėšlo, yra perteklinis, nes palies ne tik stambius, bet ir smulkesnius ūkius, kurie nebus pajėgūs investuoti į biodujų jėgaines.
Anot Žemės ūkio tarybos, nėra aišku, kaip numatyti tikslai bus įgyvendinti, nes tarp ministerijų – nemažai nesusikalbėjimo. Pavyzdžiui, Klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyta galimybė žemdirbiams bei kitiems verslams pasinaudoti paramos ir skatinimo priemonėmis, prisitaikymui prie Klimato kaitos ir prie darbotvarkės tikslų. Tačiau jau dabar žinoma, kad Žemės ūkio ministerija augalininkystės sektoriui nėra numačiusi finansavimo prisitaikyti prie klimato kaitos. Taigi, Aplinkos ministerija rašo apie galimybę pasinaudoti tomis priemonėmis klimato kaitai švelninti, tuo metu kitoje ministerijoje net nėra galvojama apie jas. Žemės ūkio taryba tokią pastabą buvo pateikusi Aplinkos ministerijai.
Beje, žemės ūkio sektoriui Vyriausybė nerado pinigų ir iš Lietuvai skirtų 2.225 mlrd. eurų Ekonomikos gaivinimo fondo, nors projektų diegti pažangias, gamtą tausojančias technologijas, žemdirbiai buvo pateikę. Tik pelkėms atkurti skirta 16 mln.
Žemės ūkio taryba akcentuoja, kad be papildomo finansavimo nebus įmanoma pasiekti Klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslų, nes ūkininkai iš savų lėšų nepajėgs įgyvendinti šių priemonių. Pasak žemdirbių, į daugumą tarybos pateiktų pastabų bei pasiūlymų nebuvo atsižvelgta, skaudžiausia, kad valdininkai žemės ūkį mato kaip taršų ir nenorintį keistis.
„Stipri ūkininkų ir juos vienijančių organizacijų derybinė galia ir poveikis politiniams sprendimams, mokslo tyrimų rezultatų dažnas neigimas, nenoras pripažinti neišvengiamą poreikį keistis ir siekti išnaudoti visas pokyčiams žemės ūkio sektoriuje teikiamas finansinio skatinimo galimybes, lemia taršaus pramoninio ūkininkavimo plėtrą, trukdo sparčiai vystytis naujovėms šiame sektoriuje“,– buvo nurodyta Klimato kaitos valdymo darbotvarkės projekte.
Žemės ūkio taryba su tokiais teiginiais nesutiko, nes, pasak jos, žemdirbiai niekada neneigė mokslo rezultatų, bet jais remiasi. Kiek gali, ūkininkai investuoja į neariminę žemdirbystę, tikslųjį tręšimą, dirvožemio tyrimus, taiko aplinkosaugos ir dirvožemio gerinimo priemones. Taryba prašė ministerijos minėtą Klimato kaitos valdymo darbotvarkės punktą patikslinti, tačiau sulaukė dar griežtesnio vertinimo,– kad stipri žemdirbių savivalda tapo grėsme darbotvarkės tikslams įgyvendinti… Toks teiginys, anot tarybos narių, nemaloniai stebina, net šokiruoja – dalis valdininkų nenori dialogo ir mato žemdirbių savivaldą kaip grėsmę.
Susitikimo su žemdirbių atstovais metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir viceministrė Gintarė Krušnienė bandė švelninti, esą toks teiginys tiesiog „praslydo“. Taip pat ministerijos vadovai prašė žemdirbių nekvestionuoti, pripažinti klimato krizę ir ieškoti sprendimų klimato kaitai švelninti.
Vyriausybė birželio pradžioje minėto dokumento projektą patvirtino, aplinkos ministras jį pateikė Seimui. Parlamentas nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ projektą numato svarstyti birželio 29 d.
Pranešimą paskelbė: Ieva Bastienė, Lietuvos žemės ūkio taryba
