Transporto priemonių savininkams kylant abejonių, kas, kiek ir už kokius automobilius turės mokėti registracijos ir naudojimo mokesčius, Aplinkos ministerija pateikia išsamius atsakymus į dažniausiai viešumoje iškylančius klausimus. Ar siūlomas mokestis sumažins Lietuvos automobilių parko taršą? Mokesčio tikslas – paskatinti žmones per artimiausius metus atsisakyti taršiausių automobilių (teršiančių daugiau nei vidutiniškai). Vidutinis lengvasis automobilis Lietuvoje, nuvažiavęs vieną kilometrą, išmeta 160 g CO2, – pusė automobilių šį rodiklį viršija. Vis dėlto nuo 2023 m. tik patys taršiausi automobiliai, išmetantys daugiau nei 200 g CO2 kilometrui, mokės didesnį nei 100 EUR metinį mokestį, nuo 2025 m. jis dvigubės. Tikimės, kad patvirtinus įstatymą pačių taršiausių automobilių iki 2025 m. pabaigos Lietuvoje sumažės bent perpus,…
Juoduogis šeivamedis: gydantis, saugantis, puošiantis
Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja Koronaviruso COVID-19 pandemijos metu pasaulyje ir Lietuvoje vykdant priešvirusinių ir sveikatą gerinančių priemonių paieškai, įdėmaus tyrėjų žvilgsnio sulaukė vaistinis, maistinis, dažinis, insekticidinis, dekoratyvinis augalas – juoduogis šeivamedis, dar vadinamas juoduoju bezdu, kiaurmedžiu, sambe, štruku. Pastaruoju metu vykdomi juodųjų šeivamedžių vaisių biologiškai veikliųjų junginių įvairovės cheminių savybių tyrimai, taikant modernias biotechnologijas ir sukuriant naujus augalinius preparatus, maisto papildus, funkcinius ingredientus. Juoduogių šeivamedžių žiedai pripažinti kaip kokybiška, saugi ir efektyvi vaistinė augalinė žaliava, naudojama augalinių vaistinių preparatų gamybai. Tiesa, patiems eksperimentuoti su juoduogiais šeivamedžiais pavojinga: šio augalo lapuose, stiebuose, žievėje, sėklose ir nesubrendusiuose vaisiuose kaupiasi nuodingi…
Lietuvos sostinė siunčia naują ir svarbią žinią atvykstantiems turistams
Lietuvos sostinė Vilnius sieks, kad užsienio svečiai jį matytų kaip miestą, kuriame kokybiškas ir saugus vanduo geriamas iš čiaupo, o vandens buteliukuose sąmoningai atsisakoma ne tik prisidedant prie plastiko atliekų mažinimo, bet ir turistų švietimo. Šiandien tarptautiniame Vilniaus oro uoste įvyko unikalus renginys – čia atvykę keleiviai bei lankytojai tapo masiškiausio vandens iš čiaupo gėrimo dalyviais. Renginį inicijavusios didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko teigimu, vanduo iš čiaupo yra ir ekonomiškas, ir ekologiškas pasirinkimas – atsisakydami vandens iš buteliukų ne tik taupome, bet ir mažiname plastiko kiekius bei saugome gamtą. „Daug valstybių yra pavadinę save skaniausio vandens šalimis, tačiau Vilniuje iš čiaupų tekantis požeminis vanduo ne…
Per ketvirtį žaliųjų pirkimų dalis ūgtelėjo beveik trečdaliu
Žaliųjų pirkimų rodiklis šių metų antrąjį ketvirtį pasiekė 7,2 proc., 2 proc. punktais daugiau palyginus su pirmuoju. Keisti pirkimo įpročius skatina šių pirkimų sistemos ir teisinio reglamentavimo tobulinimas, augantis konsultacijų skaičius. Tikslas po dvejų metų pirkti tik žaliai pamažu tampa realybe. Pavasarį buvo priimti aplinkos ministro įsakymo pakeitimai, kuriais patikslinta žaliojo pirkimo sąvoka, nustatyta paprastesnė ir lankstesnė žaliojo pirkimo vykdymo tvarka, o vasarą priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo nustatyti žaliųjų pirkimų tikslai: nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos jie turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. visų viešųjų pirkimų vertės, 2022 m. – 50 proc., o nuo 2023 m. – visi pirkimai turėtų būti žali. Siekiant šių tikslų, liepos mėn.…
Tvarią gavybą „Dolomitas“ sieja ne su ribojimais, o su ekonominėmis galimybėmis
Gyvename laikmečiu, kai auga išteklių ir energijos paklausa, tačiau tuo pat metu pasaulis žengia į tvarumo epochą, kuri įpareigoja „su mažiau daryti daugiau“. AB „Dolomitas“, išgaunanti dolomito uolieną ir rinkai tiekianti jos produktus, atsiduria šio iššūkio epicentre. ES palaiko iniciatyvas, užtikrinančias tvarų vartojimą ir gamybą, kad gaminami produktai visiškai atitiktų aplinkosauginius reikalavimus. Ši nuostata skatina kokybiškesnių produktų ir gamybos technologijų paklausą. „Įpareigojimas „su mažiau daryti daugiau“ kelia nemažai iššūkių, – sako AB „Dolomitas“ generalinis direktorius Mindaugas Gudas. – Vienas iš didžiausių – aplinkos tvarumą paversti ekonomikos augimo, didinimo generatoriumi.“ Paradoksalu, bet šios aplinkybės, kaip pastebi M. Gudas, tampa ir verslo varikliu. Vietoj cheminių medžiagų pasitelkė mechaniką ir natūralius procesus Tvarumas…
Ieškomas tiekėjas koordinuoti penkių dekarbonizacijos grupių darbą
Aplinkos ministerija paskelbė paslaugų konkursą dekarbonizacijos darbo grupių diskusijoms organizuoti, moderuoti ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinančių priemonių palyginamajai analizei parengti. Vadinamosios dekabonizacijos grupės, apimančios 5 Lietuvos ekonominius sektorius, tarsis, kaip Lietuvai tapti klimatui neutralia iki 2050 m. Viešuoju pirkimu ministerija ieško paslaugų tiekėjo, kuris parengtų žemės ūkio ir miškininkystės, energetikos, pramonės, transporto ir atliekų-žiedinės ekonomikos sektorių išmetamų ŠESD mažinančių priemonių sąrašus ir jų palyginamąją analizę siekiant klimato tikslų iki 2030 m. Šis procesas turi būti efektyvus, įtraukus, paremtas mokslinėmis ir ekspertinėmis žiniomis. Be to, ieškomam tiekėjui reikės išanalizuoti Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSP) priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo priemones. Taip pat…
Aplinkos viceministrė apie Jungtinių Tautų klimato kaitos ataskaitą: „Mokslinė tikrovė nepalieka teisės atidėlioti Žaliąjį kursą“
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis turi suremti pečius ambicingesniems klimato krizės suvaldymo tikslams pasiekti, kartu atrandant sprendimus sau ir kitiems žemynams, kaip ekonomiką paversti klimatui neutralia, pagerinant gyvenimo kokybę ir nepaliekant nieko užnugaryje. Taip teigia aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė, komentuodama Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitą. Pirmadienį prie Jungtinių Tautų veikianti komisija įspėjo, kad pagrindinis pasaulio temperatūros limitas – globalinis atšilimas iki 1,5 laipsnio – bus pasiektas arba viršytas vos daugiau nei per dešimtmetį, jeigu vyriausybės nesiims sparčių sprendimų atsisakyti iškastinio kuro. Pirmadienį IPCC patvirtino neabejojanti, jog atmosfera, vandenynas ir Žemė šyla dėl antropogeninės veiklos. Ataskaitos santraukoje politikams įvardijama, kad praėjusį dešimtmetį globali temperatūra buvo 1,09 laipsnio aukštesnė…
Klaipėdos gatvių švaros indeksą nustatys šveicariška technologija
Iniciatyva „Mes Darom“, visiems gerai žinoma kaip pavasario tvarkymosi akcija, į Klaipėdą atvyksta su nauju projektu „Švarūs miestai“. Bendradarbiaudami su šveicarų startuoliu „Cortexia“ ir Klaipėdos miesto savivaldybe, organizatoriai uostamiesčiui pristatys miestų švarinimo srityje taikomas inovacijas. Dvi savaites savanoriai važinės dviračiu su dirbtinio intelekto kamera, kuri nustatys miesto gatvių švaros indeksą. Tikimasi, kad viešai skelbiami matavimų rezultatai primins apie šiukšlinimo problemą bei paskatins gyventojų sąmoningumą. Dalindamasi mintimis apie projekto naudą, Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė sakė, kad išmaniosios technologijos miestų tvarkymo srityje – teigiamas žingsnis. Mieste nuolat ieškoma būdų, kaip efektyvinti miesto švarą: „Klaipėdos savivaldybė jau daugelį metų Viešojo pirkimo konkurso sąlygose įtraukia reikalavimą dėl GPS sistemos…
7 iš 10 gyventojų rūšiuoja atliekas. Ar jau išmokome tai daryti tinkamai?
Absoliuti dauguma gyventojų teigia suprantantys tvarumo reikšmę, o kas antras stengiasi gyventi tvariau ir vartoti atsakingiau. Tvarumą gyventojai pirmiausia sieja su atliekų rūšiavimu – 7 iš 10 teigia rūšiuojantys atliekas. Beveik kas antras prie tvaresnio vartojimo prisideda stengdamasis neišmesti maisto likučių. Tokius skaičius atskleidė elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ inicijuotas atsakingo vartojimo tyrimas. Ir nors tvarumas vis dažniau tampa kasdienės rutinos dalimi, atliekų tvarkymo specialistai pastebi, kad dar yra likę pamokų, kurias reikėtų išmokti. Labiausiai tvarumas rūpi jauniems, 25-34 m., žmonėms, dažniau moterims. Ypač išsiskiria neseniai vaikų susilaukę tėvai – net 7 iš 10 teigia, kad tvarumas buityje jiems labai svarbus. Atliekų rūšiavimas ar maisto tausojimas gyventojams nėra…
Haroldas Nausėda. Elektromobilių spurtas Lietuvos keliuose tik prasideda
Tikriausiai kiekvienas paliudys – Lietuvos keliais riedančių elektrinių transporto priemonių jau galima išvysti kiekvieną dieną. Tai patvirtina ir statistika – nepaisant banguotos šių metų pradžios, kai valstybės skiriama parama elektromobiliams buvo sustabdyta, pirmąjį šių metų pusmetį jų užregistruota net 71 proc. daugiau nei tokiu pat metu pernai. Gera žinia ir ta, kad pagal bendrą įregistruotų elektromobilių skaičių, kuris jau viršija 3200, Lietuva jau tvirtai pirmauja Baltijos šalyse. Neabejotina, kad ši tendencija tik stiprės. Viena iš pagrindinių elektromobilių skaičiaus augimo priežasčių paprasta – valstybės parama, kuria pasinaudoti gali tiek verslas, tiek privatūs vartotojai. Verslui perkant naują elektromobilį subsidijos dydis siekia 4000 eurų, tuo tarpu privatiems asmenimis šiemet ši suma buvo padidinta…
