Gamta ir gyvūnai

Tvarią gavybą „Dolomitas“ sieja ne su ribojimais, o su ekonominėmis galimybėmis

Gyvename laikmečiu, kai auga išteklių ir energijos paklausa, tačiau tuo pat metu pasaulis žengia į tvarumo epochą, kuri įpareigoja „su mažiau daryti daugiau“. AB „Dolomitas“, išgaunanti dolomito uolieną ir rinkai tiekianti jos produktus, atsiduria šio iššūkio epicentre.

ES palaiko iniciatyvas, užtikrinančias tvarų vartojimą ir gamybą, kad gaminami produktai visiškai atitiktų aplinkosauginius reikalavimus. Ši nuostata skatina kokybiškesnių produktų ir gamybos technologijų paklausą.

„Įpareigojimas „su mažiau daryti daugiau“ kelia nemažai iššūkių, – sako AB „Dolomitas“ generalinis direktorius Mindaugas Gudas. – Vienas iš didžiausių – aplinkos tvarumą paversti ekonomikos augimo, didinimo generatoriumi.“

Paradoksalu, bet šios aplinkybės, kaip pastebi M. Gudas, tampa ir verslo varikliu.

Vietoj cheminių medžiagų pasitelkė mechaniką ir natūralius procesus

Tvarumas versle tampa pažangos, šiuolaikiškumo ir atsakomybės sinonimu. Ieškoti novatoriškų sprendimų įpareigoja ne tik augantis visuomeninis sąmoningumas, reiklumas gamintojams, bet ir tarptautiniai susitarimai bei nacionaliniai įsipareigojimai.

„Mūsų atveju tai reiškia, jog turime gaminti daugiau mažesnėmis sąnaudomis, mažesne kaina ir daryti minimalų poveikį aplinkai. Reikia pasiekti daugiau, naudojant mažiau“, – sako įmonės vadovas, akcentuodamas, kad tai jis vertina ne kaip verslo ribojimus, o kaip pažangą skatinantį veiksnį.

Vienas iš svarbiausių „Dolomito“ veiksnių, įgyvendinant tvarumą, – perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių. 2009 m. įmonės teritorijoje pastatytos 3 vėjo jėgainės vidutiniškai per mėnesį pagamina apie 1,2 mln. kWh žaliosios elektros energijos arba beveik ¼ Pakruojo rajone sunaudotos elektros kiekio. Per 5 metus pagaminta ir pateikta į tinklą daugiau kaip 82 mln. kWh žaliosios energijos, naudojamos elektriniuose ekskavatoriuose, technologinėse linijose ir tenkinant kitas įmonės reikmes.

Mažinant gamybos poveikį gamtai ir aplinkai, žaliavos paruošimo procese vis labiau naudojami hidrokūjai, t.y. gamtai draugiškesnė technologija. Gaminant dolomito skaldą, nenaudojamos cheminės medžiagos – visi procesai mechaniniai.

„Eidami beatliekinės gamybos keliu, diegiame inovatyvias technologijas, pavyzdžiui, naudojame mechaninius dehidratorius. Žaliavai plauti naudojama tik uždaro ciklo vandens sistema: molio ir kitos mineralinės priemaišos natūraliai nusėda specialiuose baseinuose, o vanduo vėl grąžinamas į gamybą“, – pasakoja M. Gudas.

Procesuose nuolat ieško efektyviausių sprendimų

„Dolomito“ įmonėje veikia 4 skaldos gamybos linijos. Planuojamas statyti 1,3 km ilgio transporteris, kuriuo žaliavą gabens elektra. Siekiant mažinti oro taršą ir poveikį aplinkai, elektra varomas transporteris pakeis autotransportą.

„Įdiegę modernias technologijas, padvigubinome gamybos našumą, sumažinome taršą, – sako M. Gudas. – Sprendimai nukreipti į visą įmonės veiklą: nuo įmonės valdymo iki gamybos ir remonto procesų. Visuose gamybos etapuose nuolat ieškome efektyviausių sprendimų.

Taip į įmonę atėjo ir Lean filosofija, kurios esmė itin glaudžiai siejasi su tvarumo principu: padaryti daugiau su mažiau.

Įmonė suskaičiavo: per 3 metus darbo užmokestis išaugo apie 12 %, elektra – apie 20 %, o dyzelinas brango apie 3 % – per pastaruosius metus – dvigubai tiek. Gerinant valdymo ir gamybos sprendimus, 2018 m. įmonėje pradėta diegti Lean sistema: jau po metų padidėjo darbo našumas, efektyvesnis tapo procesų valdymas. Autotransporto našumas išaugo per 37 %, technologinių linijų našumas – per 30 % Įmonė suskaičiavo, kad vien 2020 m. CO2 taršą sumažino 5 360 t. AB „Dolomitas“ tapo labiau matoma kaip tvarumo tikslų siekianti įmonė: turi žaliosios energijos sertifikatą, įdiegta kokybės vadybos sistema ISO 9001:2015, produktams suteikta poveikio aplinkai deklaracija (EPD), kuri viešinama tarptautinėse duomenų bazėse; įmonė yra socialiai atsakinga, pelnyti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (už eksporto pasiekimus, kaip „Sėkmingai dirbanti įmonė“, o mikroužpildas pelnė „Lietuvos metų gaminio 2019“ aukso medalį) bei Šiaulių pramonininkų asociacijos (už investicijas į žmogiškuosius išteklius) apdovanojimai.

„Dolomito“ karjerų rekultivavimą ministras vadina pavyzdiniu

AB „Dolomitas“ veikia sektoriuje, kur būtina ieškoti pusiausvyros, kad prieš imdamas suplanuotum, kaip atiduosi.

„Aktyviai Petrašiūnai II ir III karjerus eksploatuojanti įmonė yra viena didžiausių Lietuvos žemės gelmių turto išgavėjų ir viena didžiausių rekultivuotojų – kai kuriose karjero vietose pušynui jau 15 metų, – pastebėjo Pakruojo krašte apsilankęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas. – „Dolomito“ karjerų rekultivavimas – pavyzdinis, miško atsodinimas – sektino ir sėkmingo bendradarbiavimo su Valstybinių miškų urėdija atvejis.“ Pastaraisiais metais įmonė mišku atsodina 2–3,5 ha ploto. Rekultivuojama karjerų teritorija bus pritaikoma gyventojų pramogoms ir poilsiui – tam pagrindas rengiamas jau dabar.

Įgyvendinant reikalavimus dulkėtumui mažinti, įmonės Kauno aikštelėje sumontuota nauja dulkių ir triukšmo sulaikymo sienelė, įrengtas vandens gręžinys, recirkuliacinio tipo ratų plovimo įranga, sumontuota laistymo sistema. Analogiškos priemonės diegiamos ir kitose aikštelėse.

Kuo pavojingas nenuoseklumas

„Mes imame žemės gelmių išteklius, o grąžiname miškais, švariu vandeniu, poilsio ir pramogų vietomis, kurios džiugina vietos gyventojus“, – sako M. Gudas ir akcentuoja, kad karjeras tampa unikaliausia Pakruojo rajono vieta su itin švariu vandeniu. Rekultivavimą AB „Dolomitas“ derina su Pakruojo rajono savivaldybe, o darbai atliekami pagal specialųjį planą.

Paprastai geriausi sprendimai priimami bendradarbiaujant su visomis suinteresuotomis pusėmis. Partnerystė ir bendradarbiavimas yra atsakingo verslo pagrindas. Verslui reikia laiko pasirengti pokyčiams, numatyti lėšų ir skirti laiko privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, todėl valdžios sprendimai neturėtų būti skuboti.

Didžiausias AB „Dolomitas“ produkcijos vartotojas yra kelių tiesimo įmonės – abi šakos glaudžiai susijusios viena su kita, abi itin priklausomos nuo valstybės biudžeto skiriamų lėšų kelių plėtrai ir remontui. Tai, kad mūsų šalis apsirūpinusi dolomito, žvyro, smėlio ištekliais, yra didelis privalumas. Tai ekonominė nauda visuomenei, nes importinėmis medžiagomis būtų sunku užtikrinti dabartinės šalies plėtros apimtis ir konkurencingas kainas. Tai ir tvarumo prielaida, nes vietinis produktas palieka mažesnį CO2 pėdsaką.

„Mes veikiame jautrioje – kokia yra kasyba – ūkio šakoje, mums yra svarbus valstybės gebėjimas nuosekliai, bent 3–5 metams suplanuoti lėšas kelių plėtrai. Nenuoseklumas ne tik išderina, bet ir riboja tvarios gamybos, tvaraus vartojimo, pagaliau – tvarios ekonomikos siekiamybę“, – įžvalgomis dalijasi AB „Dolomitas“ generalinis direktorius M.Gudas.

AB „Dolomitas“ nuotr.

Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius”

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą