Žinomas žurnalistas, renginių vedėjas ir keliautojas Vytaras Radzevičius vos prieš mėnesį pradėjo naują savo gyvenimo etapą. Savo sodyboje Alytaus rajone jis įsirengė saulės elektrinę. Saulės energiją Vytaras naudos ne tik įprastoms reikmėms – žiemą pakaks net ir sodybos šildymui. „Kai sodyboje pradėjau gyventi daugiau laiko nei mieste, pagalvojau, kad mes, lietuviai, esame pripratę gyventi su saule. Juk daugybę metų laiką matavome ir gyvenimą planavome nuo saulės patekėjimo iki laidos. Vėliau, atsiradus elektrai, įpročiai keitėsi. Tačiau labai smagu, kad saulės energetika mus vėl grąžina prie šaknų, prie senojo gyvenimo būdo. Tačiau jo archaišku nepavadinsi, veikiau atvirkščiai – jis labai šiuolaikiškas. Saulės energetika man labai patinka, nes tai yra „žalia“, saugo mūsų…
Karščiausia liepa ir lietingiausia gegužė nuo 1961-ųjų: kokios pasekmės laukia?
Viską savo kelyje niokojantys potvyniai, alinančios sausros, didžiulis sniego, kur jo beveik niekada nebūna, kiekis – šie ir panašūs gamtos kataklizmai ateityje gali ne tik dažniau kartotis, bet ir dar labiau sustiprėti, teigiama praėjusios savaitės pradžioje Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) vardu paviešintoje mokslinėje ataskaitoje. Lietuvoje tokie reiškiniai vis dar ne tokie pastebimi, tačiau augant neužtikrintumui dėl ateities patariama būti budresniems ir geriau pasirūpinti savo turto apsauga. Gamtos išdaigos – visais metų laikais Klimato pokyčius stebinti ir objektyvią mokslinę informaciją apie tai teikianti Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC) – angl.) perspėja, kad nuo XIX amžiaus vidutinė oro temperatūra pasaulyje padidėjo maždaug 1,1 laipsnio pagal Celsijų, o…
Buksmedžius naikinantis kenkėjas – jau Kaune: specialistų prognozės niūrios
„Invazinis drugys jau pasiekė Lietuvą, Kaunas dega,“ – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Antanina Stankevičienė. Pastaruosius metus mokslininkė su kolegomis atidžiai seka pavojingų invazinių drugių nesustabdomą žygį per Europą, negailestingai naikinantį buksmedžių želdynus. Ir nors dar neseniai galėjome sakyti, kad šie kenkėjai Lietuvos nepasiekė, ši vasara tapo lūžio tašku: Botanikos sodo specialistai kone kasdien gauna pakraupusių kauniečių laiškus, žinutes, nuotraukas ir filmukus, kuriuose užfiksuotas invazinis drugys, jo vikšrai ir suniokoti augalai. Deja, paguodžiančių žinių specialistai neturi. Užplūdo išsigandusių kauniečių laiškai „Siunčiu jums video filmuką, kas tai? Pas mane, kur gyvenu Aleksote, sunaikinti buksmedžiai. Kovoju visomis priemonėmis – dalį sunaikinau, kitus…
„Bolt“ paspirtukų įkrovimui Baltijos šalyse – tik žalioji „Ignitis“ elektra
Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ ir toliau stiprina bendradarbiavimą su Europoje pirmaujančia pavėžėjimo platforma „Bolt“. Nuo šiol žaliąja, Kauno hidroelektrinėje ir Estijoje esančio Tamba-Mäli vėjo parke pagaminta elektra kraunami visose Baltijos šalyse riedantys elektriniai „Bolt“ paspirtukai. Skaičiuojama, kad per metus įkrauti „Bolt“ paspirtukams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sunaudojama vidutiniškai 512 MWh energijos, tad „Ignitis“ žaliosios elektros naudojimas leis kasmet į orą išmetamą CO2 dalelių kiekį sumažinti beveik 220 tonų. Dešimties Lietuvos miestų gatvėmis riedantys „Bolt“ paspirtukai žaliąja „Ignitis“ elektra buvo pradėti krauti dar šių metų balandį. Latvijoje ir Estijoje šis žingsnis žengtas rugpjūčio viduryje. „Ignitis“ bendrovei „Bolt“ suteikė elektros kilmės garantijos sertifikatus, įrodančius, kad paspirtukai kraunami 100 proc. iš atsinaujinančių…
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba renkasi žaliąjį kursą
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba pasirašė sutartį su „INTER RAO Lietuva“ ir nuo rugsėjo 1 d. naudos tik iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją, taip prisidėdama prie valstybės žaliojo kurso įgyvendinimo. Žaliosios elektros energijos pirkimas buvo vykdomas per Centrinę perkančiąją organizaciją. Pagal sutartį numatoma įsigyti 450 tūkst. kilovatvalandžių kWh elektros energijos. Skaičiuojama, kad įsigijus šį kiekį iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros energijos, kasmet būtų išvengta 67.10 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Žaliosios elektros energijos tiekimas – ne vienintelė priemonė, kurios ėmėsi Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, – modernizavus administracines patalpas ir įdiegus suplanuotas priemones, sutaupoma energijos šildymui ir patalpų apšvietimui. „Esame įsitikinę, kad be mokslo inovacijų nevyktų pažanga, kaip ir harmoninga visuomenės raida neįmanoma…
Paradoksas Šiauliuose: tinkamai tvarkyti tekstilę ir privalome, ir negalime
„Ecoservice“ ieško būdų, kaip Šiaulių gyventojams teikti tekstilės surinkimo ir tvarkymo paslaugas iš mieste naujai pastatytų konteinerių. Aiškėja, kad dėl biurokratinių paradoksų paslaugą gali tekti stabdyti – surinkta tekstilė turi būti vežama tik į sąvartyną, o ne į rūšiavimo centrą antriniam panaudojimui ar perdirbimui. „Šiauliuose tekstilės surinkimo paslauga nepaprastai aktuali ir gyventojai iš karto ja pradėjo naudotis – šiauliečiai naujus tekstilės konteinerius užpildė vos per kelias dienas nuo jų pastatymo. Toks aktyvumas nustebino, todėl nuo šiol konteinerius tuštiname kiekvieną dieną. Deja, pasirodo, dėl teisinių nesusipratimų paslaugą gali tekti stabdyti, nes surinkta tekstilė turi būti vežama į sąvartyną – tai prieštarauja visai rūšiavimo logikai“, – sako Saulius Budrevičius, „Ecoservice“ generalinis direktorius. Pasak S. Budrevičiaus, vienas Lietuvos…
Dekarbonizacijos darbotvarkė – kaip kursime inovacijas Lietuvoje
Aplinkos ir Energetikos ministerijos buria žemės ūkio ir miškininkystės, energetikos, pramonės, transporto ir žiedinės ekonomikos sektorių socialinius partnerius, asociacijas, nevyriausybines organizacijas, kitus suinteresuotus visuomenės atstovus ieškoti bendro sutarimo, kaip Lietuvai judėti klimato neutralumo linkme. Kuriamos 5 ekonominius sektorius apimančios dekarbonizacijos darbo grupės, į kurių veiklą kviečiama aktyviai įsitraukti. „Europa apsisprendė, kad taps pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Dabar didysis klausimas Lietuvos įmonėms – ar naujas technologijas pirksime iš Europos inovatorių, ar kartu su mūsų mokslo institucijomis būsime inovacijų ir technologijų priešakyje ir savo „know how“ ir konkurencingumą pardavinėsime kitiems, tiek Europai, tiek pasauliui“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Ministro žodžiais, dekarbonizacijos darbotvarkė yra ne tik apie inovacijas, bet ir apie…
Medžiojant paukščius nebegalima naudoti švininių šratų
Nuo rugpjūčio 15 d. prasideda paukščių medžioklės sezonas. Aplinkos ministerija primena, kad nuo šių metų paukščius draudžiama medžioti švininiais arba švino junginių turinčiais šratais. Medžiotojai šiuos aplinką teršiančius šaudmenis turi perduoti teritorinei policijos įstaigai, kuri pasirūpins jų saugiu nukenksminimu ir perduos utilizavimui. Taip siekiama mažinti švino bei jo junginių daromą žalą aplinkai ir gyvūnams. Po vandens paukščių medžioklės lieka nemažas taršos švinu pėdsakas. Pelkės ir kitos šlapynės, svarbios gausia biologine įvairove, retomis ir saugomomis rūšimis, kovojant su klimato kaita, tam ypač jautrios. Švinas kenkia paukščiams, jų praryti švininiai šratai sukelia trumpalaikį ar ilgalaikį toksinį poveikį, kuris baigiasi paukščio žūtimi. Apskaičiuota, kad ES dėl apsinuodijimo švino šaudmenimis per metus vien tik…
Veikdama didesniu našumu „Toksikos“ deginimo jėgainė dirba taip pat saugiai
2021 birželio 22 d. ir 28 d. Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos užsakymu buvo atliktas planinis patikrinimas UAB „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo jėgainėje. Tyrimai parodė, kad deginimo jėgainė veikia nepriekaištingai saugiai. Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai pavojingų atliekų deginimo jėgainėje vykdė į aplinką išmetamų teršalų matavimus. Gautos reikšmės, tris kartus pakartojus matavimą, parodė, kad nebuvo viršytos sunkiųjų metalų ribinės vertės. Užfiksuoti sunkiųjų metalų kiekiai mažesni šimtais ar net tūkstančiais kartų už leidžiamą normą. Matuojant anglies monoksido (CO), azoto oksidų (NOX), sieros dioksido (SO2), kietųjų dalelių parametrus, viršijimų taip pat neužfiksuota. Šiemet per pirmą pusmetį „Toksika“ sutvarkė 10 480 tonų pavojingųjų atliekų, o deginimo jėgainėje sudeginta rekordiškai daug – 5 641 tona…
Baltijos jūros būklė I. Azoto tarša grėsmingai tebeauga
Šiuo metu Europos Komisija peržiūri Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kad ji būtų efektyvesnė, siekiant geros aplinkos būklės Europos jūrose. Iki 2020 m., kaip buvo planuota, jos pagerinti nepavyko. Baltija – ne išimtis, ji vis dar patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką. Didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija – maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, kai kurios susidarančios bakterijos – toksiškos. Ši visa puokštė problemų atsiranda dėl maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) pertekliaus. Apie 96 proc. Baltijos jūros paveikta šio pavojingo reiškinio. Iš Lietuvos teritorijos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantys azoto kiekiai vis dar beveik dvigubai…
