Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam nutarimui, kuris nustato, kokiais atvejais perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose privalės nurodyti privalomo statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodų taikymo reikalavimus ir kriterijus. Tai sudarys sąlygas veiksmingiau naudoti išteklius planuojant, projektuojant, statant ir eksploatuojant viešojo sektoriaus statinius. Kartu bus skatinama statybos sektoriaus technologinė pažanga, statybos procesų skaitmeninimas. „Taip išvengsime brangių statybinių klaidų, sutaupysime teismų darbo laiko nebesiveldami į juridinius ginčus ir leisime sumažinti objektų statybų kainas, nes tikslūs projektai reiškia tikslias sąmatas be interpretacijų“, – sprendimą komentuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Perkančiosios organizacijos ir subjektai pirkimo dokumentuose privalės nurodyti reikalavimus ir kriterijus dėl privalomo BIM metodų taikymo aplinkos ministro nustatyta tvarka. Šios nuostatos galios perkant ypatingųjų kategorijai…
Kas labiau teršia ir nuodija aplinką: kaimyno kūrenamos atliekos ar centriniam šildymui naudojami energetiniai katilai?
Kiekvienais metais, prasidėjus šildymo sezonui aplinkos oro kokybė Lietuvos miestuose ir miesteliuose akivaizdžiai suprastėja, nes dar daug individualių namų šildosi prastos kokybės kietojo kuro katilais, kuriuose net ir gerų malkų efektyviai sudeginti neįmanoma. Didelį kuro nesudegimą liudijantys „rūkytų gaminių“ kvapo ar dar aštresni dūmai, išmetami tiesiai į žmonių gyvenamas zonas, skatina kvėpavimo takų ar dar rimtesnes ligas. Visiems gerai žinomos mirtinai pavojingos „smalkės“. Šių dujų gausu kaminukų dūmuose. Taip deginamo kuro dūmams tinka tie patys užrašai, kuriuos matome ant cigarečių dėžučių. Tik rūkaliai nuodijasi savanoriškai, o katiliukų savininkai dūmais aplinkinius „vaišina“ neatsiklausę. Ir dūmų kiekiai, tai ne cigaretės. Negi XXI amžiuje nėra kuo pakeisti praeitų šimtmečių technologijos? Lietuvos miestuose atliekami…
Vilnius sustiprino žaliausio miesto Europoje statusą, taikosi pirmauti ir pasaulyje
Vilnius antrus metus iš eilės paskelbtas žaliausiu Europos miestu ir trečiu pasaulyje. Pasitelkus dirbtinį intelektą ir palydovinius duomenis nustatyta, kad 61 proc. viso miesto ploto sudaro žaliosios zonos. Pasaulio mastu, tarp 155 analizuotų miestų, Lietuvos sostinė užėmė trečią vietą. Tai rodo kasmet skelbiamas „Husqvarna“ miestų žaliųjų erdvių indeksas (HUGSI). HUGSI ataskaitoje nurodoma, kad miestai pasaulyje per pastaruosius penkerius metus išaugo, tačiau medžiais apsodintas plotas juose nedidėjo. Visgi, statistika rodo, kad Vilnius sparčiai žalėja – kasmet daugėja sostinėje pasodinamų medžių. Štai pernai jų buvo pasodinta 2181, o šiemet – jau per 8000. Išanalizavus Vilniaus žalumos gausą, proporcijas, pasiskirstymą šiemet nustatyta, kad 49 proc. Vilniaus ploto užima medžiai ir krūmai, 12 proc.…
S. Gentvilas: „Valstybė sudarė galimybę sutvarkyti dešimtmečius apleistą vandens infrastruktūrą“
Antradienį Seimui pritarus Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajam įstatymui, gyventojams suteikiama galimybė įteisinti naudojamus, tačiau neįregistruotus ar nelegaliai įrengtus gręžinius be jokių sankcijų ir atsakomybės. Tokios galimybės šalyje iki šiol nebuvo. Pagal ankstesnę tvarką, nelegalaus gręžinio savininkas, jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nustatytų pažeidimą, būtų įpareigotas jį likviduoti ir susimokėti jam paskirtą baudą. „Suteikdami galimybę įsiteisinti gręžinius, mes sumažiname administracinę naštą ir galimas baudas, o svarbiausia – sukuriame galimybes susitvarkyti savo vandens tiekimą tiems, kurie ištisus dešimtmečius negalėjo to padaryti, pavyzdžiui, dingus įrenginių dokumentams. Kartu valstybė dabar sudaro palankesnes sąlygas savivaldybių vandentiekininkams atnaujinti bendruomenių vandentiekius ir apleistus buvusių kolūkių tinklus“, – sako šį įstatymą su kitais trim parlamentarais pateikęs aplinkos ministras…
Nelegalių gręžinių savininkams suteikta galimybė juos įteisinti be sankcijų
Antradienį Seimui pritarus Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajam įstatymui, gyventojams suteikiama galimybė įteisinti naudojamus, tačiau neįregistruotus ar nelegaliai įrengtus gręžinius be jokių sankcijų ir atsakomybės. Tokios galimybės šalyje iki šiol nebuvo. Pagal ankstesnę tvarką, nelegalaus gręžinio savininkas, jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nustatytų pažeidimą, būtų įpareigotas jį likviduoti ir susimokėti jam paskirtą baudą. Atkreipiame dėmesį, kad intervencija (juolab nelegali) į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kt. Laikinasis įteisinimo įstatymas siekia sustiprinti požeminio vandens išteklių kokybinę ir kiekybinę apsaugą. Įsiteisinus gręžinius gauti leidimo nereikės namų ūkiams (šeimoms), išgaunančioms mažiau kaip 10 kub. m gėlo požeminio vandens per parą, o ūkininkams – mažiau…
Nepasiturintiems siūloma 2 tūkst. eurų parama įsigyti netaršų automobilį
Nepasiturintiems gyventojams, įsigijusiems mažataršį automobilį, siūloma išmokėti 2 tūkst. eurų kompensacijas. Ši nauja priemonė numatyta patikslintoje Klimato kaitos programos sąmatoje, jai skirta 1 mln. eurų. „Žaliasis pokytis turi apimti visas visuomenės grupes, todėl šia pinigine parama persėsti į ekologiškesnius automobilius padedame ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Išmokas bus galima gauti utilizavus taršų automobilį ir jį pakeitus M1 klasės transporto priemone, kurios bendras išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis ne didesnis kaip 130 g/km. Kompensacijos dydis nustatytas įvertinus rinkos statistinių pirkimo – pardavimo sandorių mažiausias ir vidutines 2012 m. pagamintų automobilių įsigijimo kainas. Kvietimą teikti paraiškas šioms kompensacijoms skelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Norintieji gauti…
„Švyturys-Utenos alus“ pirmieji Lietuvoje pradeda naudoti 100 proc. perdirbtą plastiką alaus taroje
Didžiausias Lietuvos aludaris „Švyturys-Utenos alus“ praneša, jog šį mėnesį gamyboje pradeda naudoti naujus butelius, kurie yra pagaminti panaudojant 100 proc. perdirbto PET plastiko, vadinamojo rPET. Numatoma, jog naujovė jau pirmais metais sumažins beveik 100 tonų pirminio PET plastiko išleidimą, pakeičiant jį panaudotu. Pokyčių imasi pirmieji Ši Lietuvos alaus pramonėje vykdoma inovacija, anot „Švyturio-Utenos alaus“ atstovų, yra viena pirmųjų ne tik Baltijos šalyse bet visoje Šiaurės bei Centrinėje Europoje. Ji gerokai anksčiau ir didesniu perdirbtos PET žaliavos naudojimu įgyvendina Europos Sąjungos normatyvus, numatančius, jog nuo 2025 m. į PET butelius bus privaloma dėti ne mažiau 25 proc. perdirbto plastiko, o nuo 2030 m. – 30 proc. Pirmieji į 100 proc. rPET…
Nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus: metas nustoti remti taršų ūkininkavimą
Dešimtys nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Premjerę Ingridą Šimonytę atkreipdami dėmesį į ydingą Lietuvos žemės ūkio politikos formavimą. Aplinkosaugos, vartotojų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai kreipėsi į aukščiausius mūsų šalies pareigūnus, prašydami stabdyti Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto ir LR Aplinkos komiteto sprendimus, susijusius su ateinančių dešimtmečių Lietuvos žemės ūkio politika. Visuomenės atstovai mano, kad turi būti užkirstas kelias aplinkosaugai žalingiems sprendimams, kurie šiuo metu įrašyti politiką nustatančiame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane. „Mes siūlėme apsaugoti visas daugiametes pievas, uždrausti žemdirbystę durpynuose, apriboti mineralinių trąšų naudojimą. Tai yra minimumas, ką turime padaryti, kad negilintume krizės. Ministerijos buvo numačiusios šiuos sprendinius. Tačiau,…
Lauko edukacinių erdvių kūrimas Gilučių kaime, Elektrėnų sav.
Su pirmuoju šių metų sniegu Gilučių bendruomenė kartu su partneriais – Viesų ir Abromiškių bendruomenėmis – baigė įgyvendinti projektą pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2021 metų veiksmų plano 1.1.4 priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo, įgyvendinant bandomąjį modelį. Projekto tikslas – per bendruomeninę veiklą tenkinti bendruomenės narių poreikius (socialinius, kultūrinius), taip stiprinant narių sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą. Edukacija „Visa tiesa apie gyvūnus“ su gamtos fotografu ir knygos autoriumi Mariumi Čepuliu sukvietė gausų būrį gamtos mylėtojų, kurie išgirdo fotografijos gamtoje subtilybes ir paslaptis apie Lietuvoje gyvenančius žvėris, paukščius ir vabzdžius. Projekto dėka Gilučių kaime po atviru dangumi pradėjo veiklą gyvasis muziejus su vabzdžių viešbučiais, paukščių lesyklomis ir lauko skaitykla su…
ARKLIŲ DIENA LAISVĖS IR PRASMĖS GANYKLOSE
Gruodžio 6-ąją minime Arklių dieną. Tradiciškai lietuvių pasaulėjautoje ir buityje arkliai užėmė ypač svarbią vietą, tai patvirtina tautosakoje – dainose, patarlėse, tikėjimuose – ir liaudies mene išlikę vaizdiniai. Iki šiol gėrimės tradicinių lietuviškų namų stogus puošiančiais žirgeliais, niūniuojame apie juos dainas, o ir reta kuri lietuvių liaudies pasaka apsieina be arklio. Ilgą laiką be šio stipraus ir ištvermingo gyvūno neįsivaizduota ir žemdirbių buitis. Tačiau nūdienos pasaulyje jau vis rečiau galime išvysti pievoje besiganantį arklį ir greičiau jau skaičiuojame jų galias vairuodami automobilius nei traukdami arklą, tad kaip gi keičiasi visuomenės santykis su šiais ypatingais gyvūnais? Žmonėms reikia santykio su gamta, tai ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai judėjimo ir susitikimų laisvė…
