Trečiadienį Vyriausybė patvirtino naujus – konkretesnius ir skaidresnius – Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatus. „Pavilnių ir Verkių parkų teritorijose gyvenantys žmonės neproporcingai daug laiko sugaišta bylinėjimuisi su institucijomis, o gudresni randa landų, kaip pasinaudoti dviprasmybėmis. Ministerija brėžia raudoną brūkšnį – Vilniaus pakraštyje savo būstą kuriantiems gyventojams suteikiame taisykles, kurios bus visiems vienodos“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Be to, nauji nuostatai nuims dalį krūvio nuo Valstybinės statybų ir teritorijų planavimo inspekcijos bei kitų institucijų, kurioms sudaromos sąlygos lengviau priimti motyvuotus sprendimus, išvengti dviprasmybių ir teisinių ginčų. Nuostatuose išdėstomi būdingos architektūros ir tradicijomis pagrįsti reikalavimai sodyboms. Siekiant, kad pastatai nepažeistų saugomo kraštovaizdžio erdvių ir juose vizualiai nedominuotų, neužgožtų supamos…
CPO LT tikslas – nuo 2023 m. vykdyti tik “Žaliuosius” viešuosius pirkimus
Šiandien vykstančiame nuotoliniame susitikime su tiekėjais CPO LT pristatė katalogo modulių “Žalinimo” planą. Kas? Kada? Kaip?.Nuo liepos 1 d. įsigaliojęs vyriausybės nutarimas dėl Žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo bei jų įgyvendinimo priemonių ypač aktualus CPO LT, kuri jau dabar yra viena iš lyderių vykdant žaliuosius viešuosius pirkimus. 2021 m. III ketv. elektroniniame kataloge jų vertė pasiekė 41 proc..Tačiau CPO LT sau kelia dar ambicingesnį uždavinį – 2023 m. pasiekti, kad elektroniniame kataloge vykdomi viešieji pirkimai 100 proc. būtų žalieji, nes būtent per juos valstybė, įsigydama viešosioms funkcijoms vykdyti būtinas prekes, paslaugas ir darbus, gali spręsti klimato kaitos stabdymo, tvaraus vartojimo, gamtos išteklių tausojimo problemas.Renginio dalyviams pranešimus skaitė CPO LT komanda ir Arnas Liauksminas, Darniųjų…
Svarbiausias švenčių energijos šaltinis – bendravimas: 10 patarimų, kaip sukurti šviesias Kalėdas
Artėja šventinis laikotarpis, kuomet daugiausia laiko praleisime namuose, besiruošdami šventėms. Nors šis laikas daugumai lietuvių asocijuojasi su finansinėmis išlaidomis yra ir kitas kelias. Juk per šventes labiausiai šildo ne perteklinis vartojimas, o dėmesys ir buvimas kartu. Todėl kviečiame žengti dėmesingesniu keliu sau ir kitiems bei pasinaudoti praktiniais patarimais, kurie įkvėps prisidėti prie atsakingo energijos suvartojimo. Kiekvienas namų ūkis gali prisidėti prie šiltnamio efekto mažinimo „Projektas ODYSSEE-Mure, analizuojantis energijos vartojimo efektyvumo tendencijas Europoje, savo šiųmetėje analizėje atskleidė, kad nuo 2000 m. iki 2018 m. itin smarkiai išaugo Lietuvos namų ūkių sunaudojamos energijos kiekis apšvietimui ir elektros energijos prietaisams. Svarbu pabrėžti, kad tai sritys, kurioms įtaką galime daryti tiesiogiai keisdami savo elgesio…
Pradėtas biologiškai vertingiausių jūros dugno buveinių – rifų – monitoringas
Šiemet pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutu pradėjo vykdyti NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros dugno buveinių – rifų – tyrimus Baltijos jūros priekrantėje ir teritorinės jūros bei išskirtinės ekonominės zonos vandenyse. Iki šiol didžiausią dugno organizmų bioįvairovę turintys priekrantės rifai kartu su atviros jūros riedulynais nebuvo įtraukti į Baltijos jūros monitoringo programą. Tyrimai leis patikslinti šių itin didelę vertę turinčių buveinių paplitimą, įvertinti buveinių būklę ir pagrindinius poveikius bei grėsmes. Lietuvos priekrantėje iki 15 m gylio, ties Palanga ir Karkle, maždaug 68 km2 plote sutinkamas riedulynas ir biogeninis rifas. Sekliausiose zonose dominuoja vienmečiai žaliadumbliai ir raudondumbliai, nuo 3–4 m gylio formuojasi šakotojo…
„Vilniaus vandenys“ gavo papildomą finansavimą didžiausios Lietuvoje nuotekų valyklos rekonstrukcijai. Pinigus panaudos ateities valymo technologijoms valykloje diegti
Reaguodama į griežtėjančius aplinkosauginius reikalavimus ir augančius visuomenės lūkesčius tvariai veiklai, didžiausia Lietuvos vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ užsitikrino papildomą, didesnį nei 7, 3 mln. eurų finansavimą Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijai. Rekonstravus valyklą bendrovė efektyviau išvalys teršalus, kurių kiekiai nuotekose sparčiai auga (tai azotas, fosforas, bioskaidžios dalelės, taip pat mikroplastikai), o geriau išvalant nuotekas, nuosekliai sieks nulinės išvalytų ir atgal į upes sugrąžinamų nuotekų taršos. „Vilniaus vandenų“ valdomos didžiausios Vilniaus mieste ir apskrityje nuotekų valyklos atnaujinimui suplanuota skirti rekordinę sumą – beveik 44 mln. eurų. Tačiau, plečiantis Vilniaus miestui, teršalų nuotekose kiekiui sparčiai augant, griežtėjant ES reikalavimams išvalomų nuotekų rodikliams, „Vilniaus vandenys“ siekia efektyvinti valyklos veiklą jau pirmajame valyklos rekonstrukcijos etape.…
Metų dosjė: klimato valdymas, žiedinė ekonomika, žalieji pirkimai, nauji transporto ir renovacijos standartai
Aštuonioliktajai Vyriausybei šį šeštadienį sueina pirmieji kadencijos metai. Per pirmuosius metus aplinkos ministro Simono Gentvilo vedama Aplinkos ministerija sudėjo pamatą klimato kaitos valdymui ir žiedinės ekonomikos spurtui, sukūrė naują standartą žalinant viešuosius pirkimus ir šalies transportą. „Klimato kaita kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui. Tačiau Europos žaliasis kursas šią krizę padės įveikti, kartu ir Lietuva, kurioje pradėjome negrįžtamą ekonomikos transformaciją. Mes kartu sparčiai judame žiedinės ekonomikos link: sustiprinome gamintojų atsakomybę tvarkant pakuočių atliekas, įtvirtinome vienkartinio plastiko naudojimo mažinimo principus“, – sako Simonas Gentvilas. Vienas svarbiausių metų darbų – Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, numatanti, kaip per ateinančius tris dešimtmečius šalies ekonomiką transformuoti į neutralią klimatui ir užtikrinti ūkio bei ekosistemų…
Penkios ministerijos derino pozicijas, kaip siekti klimatui neutralios šalies tikslų
Žemės ūkio, Aplinkos, Susisiekimo, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu ieško sutarimo, kaip iki 2050 metų Lietuvai tapti klimatui neutralia šalimi. Apie šį ambicingą ir būtiną siekį diskutuota pirmajame Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės susitikime. Tuo, kad pokyčiai – neišvengiami, jau neabejoja net didžiausi klimato kaitos skeptikai, tad politikai, verslo, mokslo ir visuomenės atstovai kartu ieško geriausių problemos sprendimo būdų. „Siekiame atviro ir efektyvaus dialogo, išgirsti naujų idėjų. Tik tariantis ir diskutuojant su visomis visuomenės grupėmis įmanoma rasti geriausiai Lietuvai tinkančias priemones klimato kaitos iššūkiams įveikti“, – teigia žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė. Ji susitikime pristatė Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD)…
Pirmajame Baltijos šalių tvarumo ir inovacijų konkurse triumfavo „AUGA group“, Vilniaus savivaldybė ir „Trafi“
Gruodžio 9 dieną iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje paskelbti pirmųjų Baltijos šalių tvarumo ir inovacijų apdovanojimų „Rimi Baltic Sustainability Awards“ nugalėtojai. „Poveikio aplinkai“ kategorijoje pagrindinis prizas atiteko „Trafi“ ir Vilniaus miesto savivaldybei, o „Žaliosios inovacijos“ kategorijoje nugalėjo „AUGA group“. Šį rudenį pirmą kartą Baltijos šalyse įvyko „Rimi Baltic Sustainability Awards“ – iniciatyva, kurios pagrindinis tikslas rasti ir apdovanoti realius pasiekimus bei sprendimus tvarumo inovacijų srityje. Tvarumo ir inovacijų apdovanojimui savo pasiekimus, skatinant tvarią ir aplinką tausojančią veiklą, buvo kviečiami pristatyti pokyčių lyderiai, įmonės, įstaigos bei organizacijos. Juos buvo galima pristatyti trijose kategorijose: „Poveikio gamtai“, „Žaliųjų inovacijų“ ir „Permainų ambasadoriai“. Iš viso gautos net 323 paraiškos, o nugalėtojus išrinko ekspertų komisija iš 12…
Lietuvos dekarbonizaciją ir žiedinę ekonomiką iki 2030 m. stimuliuos šimtai milijonų eurų
Antradienį įvykusiame žiedinės ekonomikos dekarbonizacijos darbo grupės pirmajame posėdyje pristatyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo tikslai ir žiedinės ekonomikos veiksmų plano rengimo eiga. Bendrai į ekonomiką iš esmės transformuojančius procesus, kuriuos kuruoja sektorinės profesionalų santalkos, planuojama nukreipti šimtus milijonų eurų iš europinių fondų ir valstybės programų. Šalia kitų valstybės ir europinių finansavimo šaltinių, vien Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo programa iš ES fondų numato 107,2 mln. eurų finansavimą, kurio dalis iki 2030-ųjų bus skiriama ir dekarbonizacijai, ir žiedinei ekonomikai. Pirmojo dekarbonizacijos grupių posėdžio akcentas – atliekų sritis ir kaip didžiausiems šalies ūkio sektoriams persiorientuoti iš linijinės į žiedinę ekonomiką. „Manome, kad dekarbonizacija ir žiedinės ekonomikos kūrimas –…
Aplinkosaugininkai pranešimus apie pažeidimus vertins pagal A-E kategorijas
Aplinkos ministerija sukūrė tvarką, pagal kurią Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) reaguos į pranešimus apie aplinkosaugos pažeidimus. Specialistai algoritmą suprojektavo įvertinę geriausią Lietuvos policijos reagavimo į pranešimus praktiką. Visi gauti pranešimai bus kruopščiai įvertinami, vis dėlto aplinkosaugininkai ne visuomet fiziškai vyks į juose nurodytą galimo pažeidimo vietą, dalį veiksmų atliks per nuotolį. Pranešimai, atsižvelgiant į informacijos apie galimą pažeidimą pagrįstumą, patikimumą, įtariamo pažeidimo reikšmingumą, AAD finansinių ir žmogiškųjų išteklių naudojimo efektyvumą ir pagrįstumą, skirstomi į A-E kategorijas, kur A yra aukščiausia, o E žemiausia. Prioritetas teikiamas aukštesnės kategorijos pranešimams, o reaguojant į tos pačios kategorijos pranešimus pažeidimams, kuriais daromas tikėtinai didesnis neigiamas poveikis aplinkai. Numatyta galimybė keisti pranešimo kategoriją, paaiškėjus naujoms…
