Prieš šventes iš popierinio maišo pasigaminti kalėdinę kojinę gyventojus pakvietusi elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ dalijasi lūkesčius pranokusiais akcijos rezultatais. Per mažiau nei mėnesį klientams kurjeriai į kojines išdalino beveik 15,5 tūkst. įvairių dovanėlių. Pasak „Barboros“ komunikacijos vadovės Jurgitos Gižaitės-Tulabienės, pradedant šią žaismingą iniciatyvą nebuvo tikėtasi tokio didelio klientų įsitraukimo. Juolab, kad tokia rinkodaros forma išbandyta pirmą kartą. Iki šiol ir „Barbora“ klientams nustebinti naudojo tradiciškesnius būdus – dovanėlę ar sveikinimą įdėdavo tiesiog prie užsakymo. „Šiais metais norėjome, kad staigmena būtų prasminga, be to, įtrauktų ir pačius klientus. Šią vasarą žengėme mums itin svarbų žingsnį – atsisakėme plastikinių maišų užsakymams pakuoti, tad natūraliai kilo idėja ir prieš šventes…
Ieškant pusiausvyros tarp kraštovaizdžio apsaugos ir vėjo energetikos plėtros, paruoštas aiškus vertingiausių kraštovaizdžių žemėlapis
Vystant vėjo energetiką ar statant kitus aukštus statinius, nustatyti paprasti kriterijai, iš kokių vietų atsiveriančius vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio vaizdus bus būtina apsaugoti. Teisinį aiškumą sukuria parengtieji vertingiausių panoramų ir paveldo objektų apžvalgos taškų sąrašai. Sąrašai bus taikomi per poveikio aplinkai vertinimą, įvardijant reikšmingą neigiamą vizualinį poveikį vertingiausiems Lietuvos peizažams, panoramoms. Iš šių apžvalgos taškų aukšti statiniai galės būti iš dalies matomi, užtat turės nedominuoti. Pirmajame sąraše numatyti 395 apžvalgos taškai – piliakalniai, apžvalgos bokštai, regyklos ir pan., iš kurių atsiveria vertingiausios, išskirtinės, dažnai lankomos kraštovaizdžio panoramos ir kurioms būtina taikyti giežtus vizualinės apsaugos reikalavimus. Antrajame sąraše – 25 apžvalgos taškai, iš kurių stebimi vizualiai raiškūs gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo…
Patikslintos vandenviečių apsaugos zonos: vandens ištekliai bus saugūs, o ūkinei veiklai – palankesnės sąlygos
Atsižvelgus į besikeičiančią žemėnaudą, gyvenamųjų ir pramoninių teritorijų plėtrą, Aplinkos ministerija siūlo mažinti kai kurių vandenviečių apsaugos zonas. Taip siekiama sudaryti palankias sąlygas gyventojams ir įmonėms saugiai eksploatuoti požeminius vandens išteklius ir kartu vykdyti ūkinę veiklą. Šiuos pakeitimus numato patikslintas Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašas. „Vandenviečių apsaugos zonų dydis nėra pagrindinis veiksnys požeminio vandens ištekliams nuo galimos taršos apsaugoti. Svarbiausia, kad gręžinys būtų įrengtas pagal taisykles, o apsaugos zonoje būtų laikomasi nustatytų reikalavimų. Turime ieškoti pusiausvyros tarp naudojamų požeminio vandens išteklių efektyvesnės apsaugos ir augančios urbanizacijos, sudarant palankesnes sąlygas naudoti vandenį ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė. Pakeitus minėtąją tvarką, bus patikslinta, kokiais…
Europos Komisija patvirtino nemokamus apyvartinius taršos leidimus 65 įrenginiams
Šalies įmonėms, dalyvaujančioms ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje, paskirstyti nemokami ATL 2021-2025 m. laikotarpiui. Iš viso Europos Komisija patvirtino nemokamų ATL kiekius 65 įrenginiams. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Europos Komisijos sprendimą, išsiuntė derinti Aplinkos ministro įsakymo projektą kitoms ministerijoms ir visuomenei. Priėmus šį įsakymą, bus pradedamas nemokamų ATL paskirstymas visiems sąraše esantiems įrenginiams. Su sąrašu galite susipažinti čia. ES ATL prekybos sistemoje 2013-2020 m. dalyvavo arti 90 Lietuvos įmonių. Joms skirtų nemokamų ATL paskirstymo lentelę galima rasti Aplinkos ministerijos tinklapio rubrikos „Klimato kaita“ porubrikėje „ES ATL prekybos sistema ir JTBKKK lankstieji mechanizmai“. Prekyba taršos leidimais – pagrindinė ES klimato kaitos politikos priemonė ŠESD išmetimui reguliuoti.…
KTU mokslininkas: kokia yra/bus Lietuvos ir kitų šalių elektrinių automobilių parko plėtra?
Kauno technologijos universiteto Transporto inžinerijos katedros docentas Darius Juodvalkis Pirmąjį automobilį varomą vidaus degimo varikliu Karlas Benzas sukonstravo dar XIX amžiaus pabaigoje, o šiandien vidaus degimo varikliu varomi automobiliai vis dar yra populiarūs ir plačiai naudojami. XX amžiaus pabaigoje pastebėta, kad transporto tarša turi žymią reikšmę ir susirūpinta, kad būtina ją mažinti. Vienas iš būdų mažinant transporto priemonių taršą yra jų elektrifikavimas. Daugumos šiuolaikinių elektra varomų lengvųjų automobilių kaip silpnoji pusė įvardijama įveikiamas atstumas su viena įkrova. Šiuolaikiniai lengvieji automobiliai, kuriuose įrengtos 25-100 kWh talpos akumuliatorių baterijos, su pilnai įkrauta baterija gali įveikti 100-500 km atstumą. Priekyje – Norvegija Šiandien elektra varomi automobiliai vis dar brangesni už tradicinius ir jų…
Kalėdinė Aplinkos ministro pasaka apie tai, kaip gyventojams neaugs kaina už atliekų tvarkymą
LR Seimas prieš pat kalėdines šventes priėmė mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, kuriomis 5 kartus, t. y. nuo 10 Eur iki 50 Eur (už toną) padidino nepavojingų atliekų šalinimo sąvartyne mokestį. Kaip teisingai teigia Aplinkos ministerija, šis mokestis, lyginant su kitomis ES šalimis, buvo vienas mažiausių, tačiau situacijos tvarkant atliekas šalyse taip pat labai skirtingos ir šiomis aplinkybėmis ne laipsniškai, kaip buvo suplanuota, o stipriai pakeltas sąvartynų mokestis, prieš tai nepadarius kitų būtinų darbų, neišspręs jokių aplinkosauginių problemų, o konkrečiai šiuo metu neišvengiamai dar padidins atliekų tvarkymo kainas gyventojams ir tikrai tai netaps akstinu mažinti atliekų šalinimą sąvartyne, kaip deklaruoja Aplinkos ministras. Kadangi Lietuvoje vis dar yra šalinama 17…
„Zero waste“ šventės: tinklaraštininkė pataria, kaip tvariau pasiruošti Naujųjų sutikimui + receptas
Maisto švaistymas yra itin opi šių dienų problema, kasmet Europos Sąjungoje iššvaistome 88 mln. tonų arba 173 kg maisto vienam gyventojui. Ne paslaptis, kad šventiniu laikotarpiu jis suintensyvėja – dalis gausaus vaišių stalo nukeliauja į šiukšliadėžę. Tinklaraščio „Mano vaikas valgo viską“ autorė ir elektroninės maisto parduotuvės „Barbora“ ambasadorė Eglė Juzumas pasidalijo patarimais, kurie tiek kasdienybėje, tiek šventiniu laikotarpiu padės sumažinti maisto švaistymą. „Šventiniu laikotarpiu užklumpa tam tikra maisto karštinė ir žmonės perka net ir tai, ko jiems nereikia. Dar nesame visiškai uždarę durų į tą netolimą praeitį, kai stalai būdavo nukrauti vaišėmis ir visko būdavo per daug. Aš laikausi principo geriau mažiau nei per daug. Planuodama šventinį meniu stengiuosi nepersistengti ir…
Naujieji metai Punios šile – jis taps penkis kartus padidintu rezervatu
Vienos vertingiausių vietovių – Punios šilo – apsauga didinama 5 kartus išplečiant gamtinio rezervato plotą, o jo unikaliam eglės ir pušies genofondui puoselėti steigiami 2 genetiniai miško draustiniai. Šiuo metu Aplinkos ministerijos siūlomus Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korekcijas tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Naujųjų metų pradžioje juos tvirtins Vyriausybė. Kompromisinis sprendimas priimtas po penkerius metus užtrukusio Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos koregavimo proceso. „Žmogaus veikla yra laikina, o sengirės gyvuoja šimtmečius. Punios šilo išplėtimas yra didelis žingsnis į priekį įgyvendinat 18-osios Vyriausybės programos tikslą – griežtai saugoti ketvirtadalį saugomų teritorijų“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Penkiskart padidinus rezervato teritoriją, gyventojai galės lankytis Punios šilo kraštovaizdžio draustinio,…
KTU mokslininkas: kaip ateities technologijos išspręs tvarumo bei sveikatos problemas?
Vidutiniškai apie 90 proc. laiko žmonės praleidžia uždarose patalpose, o didžiąją dalį – namuose. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama išmaniosioms technologijoms, kurios ne tik palengvina mūsų gyvenimą, bet ir prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo. Nuo išmaniųjų telefonų iki išmaniųjų miestų – valstybės visame pasaulyje siekia išnaudoti technologijų kuriamą potencialą. Tačiau ar jos išties išmanios, jei negali priimti sprendimų be žmogaus įsikišimo? Daiktų interneto (IoT) sektorius – vienas sparčiausiai augančių pasaulyje. Prognozuojama, kad išmaniųjų namų pramonė 2026 metais išaugs net iki 600 mlrd. dolerių, lyginant su 2018 metais, kuomet šio sektoriaus vertė siekė 80 mlrd. dolerių. Pasak Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto kompiuterių katedros profesoriaus Egidijaus Kazanavičiaus, šiandieninės technologijos nėra…
Patikslinus inžinerinių geologinių tyrimų reikalavimus, paspartės projektavimas ir statybos
Aplinkos ministerijai patikslinus inžinerinių geologinių ir geotechninių (IGG) tyrimų reikalavimus, paspartės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų projektavimas ir statyba, bus lengviau griauti statinius, keisti jų paskirtį. Šių tyrimų rezultatų ataskaitos bus teikiamos nebe popierinės, o elektroniniu būdu, be to, jų vertinimas supaprastintas. Nauja yra tai, kad patikslinus Statybos techninį reglamentą „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ (STR 1.04.02:2011) jo nuostatų nebereikia taikyti tyrimams, atliekamiems vykdant statinių griovimo ir pastatų patalpų paskirties keitimo projektus. Pakeisti reikalavimai nustatant projektinių IGG tyrimų geotechninę kategoriją, atsižvelgus į statinio kategoriją ir inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumą. Supaprastinus reikalavimus tyrimams, reikalingiems projektuojant vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus, paspartės ir tokių namų projektavimas, ir statyba. Taip pat patikslinti žvalgybinių…