Dažnai iš tvoros tikimasi, jog ji atliks pagrindinę funkciją – aptverti teritoriją ir ją apsaugoti nuo pašalinių akių. Tačiau kai kuriems tvora gali būti ir dar viena kiemo eksterjero detalė. Ją pagražinti gali padėti tvoros apželdinimas. Daugeliui tvorą nusprendus apželdinti pirmą kartą, kyla klausimas, kokius augalus reikėtų pasirinkti. Tai gali būti tiek vienmečiai, tiek daugiamečiai augalai, kurie savo lapija, žiedais ar vaisiais papuoš, pagražins jūsų aplinką.  Kaip apsispręsti?  Jei dar nežinote, kas jums labiausia tiktų ir ar tvoros apželdinimas yra geriausias sprendimas, kuris „prigis“ ilgam laikui, iš pradžių pabandykite tvorą apželdinti vienmečiais augalais. Jie ne tik papuoš aplinką, bet ir padės paslėpti ne tik tvorą, bet ir šalia esančius vamzdžius…

Statant ir rekonstruojant naujus pastatus, jų parkingo aikštelėse elektromobilių įkrovimo prieigų turės būti įrengta 20 proc. nuo bendrų automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.  Gyvenamuose pastatuose šalia penktadalio vietų elektromobiliams dar turės būti įrengiama elektros kabelių infrastruktūra, kad vėliau kiekvienoje automobilių stovėjimo vietoje būtų galima įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas.  Tai numato naujas statybos techninis reglamentas, kurį siūlo aplinkos ministras. Šitie pakeitimai taip pat galiotų rekonstruojant ir gyvenamuosius (pavyzdžiui, daugiabučius), ir negyvenamuosius (pavyzdžiui, prekybos centrus) pastatus, tokia pati tvarka veiktų atnaujinant pačias stovėjimo aikšteles.  „Daugelis elektromobilių vairuotojų skundžiasi nepakankama infrastruktūra – reglamento pakeitimu siūlome išspręsti šį trūkumą. Elektromobilių era neišvengiamai prasidėjo, todėl pradedant naujas statybas ar rekonstrukciją reikės atsižvelgti į elektrinio amžiaus judumą“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  Tiesa, penktadalio…

Klaipėdoje, ties Pilies tiltu, Danės upę užteršė oro paveiktas dyzelino ir panaudotos alyvos mišinys. Tai rodo Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atlikti laboratoriniai tyrimai pagal 2021 m. gruodžio 31 d. 4 val. ryto surinktą užteršto vandens ir ledo ėminį.  Toliau tiriant incidentą Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pavedimu, sausio 1-ąją AAA dar susėmė ėminį iš paviršinių nuotekų išleistuvo ties Biržos tiltu prie Undinėlės skulptūros – ten taršos naftos produktais nerasta.  Sausio 3-ąją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje paimti ir Kuršių marių vandens ėminiai. Naftos produktų koncentracija ties 57 krantine siekė 0,44 mg/l, o ties 59 krantine – 28 mg/l (teršalų koncentracijos riba yra 0,2 mg/l). Nors Danės upėje dar likę teršalų pėdsakų,…

Nepasiturintys gyventojai, utilizavę seną ir įsigiję mažataršį automobilį, jau gali kreiptis 2 tūkst. eurų kompensacijos. Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimą ir priima prašymus nuo penktadienio. Ši nauja priemonė numatyta patikslintoje Klimato kaitos programos sąmatoje, jai skirta 1 mln. eurų. Išmokas bus galima gauti utilizavus taršų automobilį ir jį pakeitus M1 klasės transporto priemone, kurios bendras išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis ne didesnis kaip 130 g/km, ji turi būti pagaminta ne anksčiau nei 2012 m. Kompensacijos dydis nustatytas įvertinus rinkos statistinių pirkimo – pardavimo sandorių mažiausias ir vidutines 2012 m. pagamintų automobilių įsigijimo kainas. Norintieji gauti išmokas prašymą turės pateikti elektroniniu būdu – per Aplinkos valdymo agentūros (APVA) informacinę sistemą…

Aplinkos ministerija kviečia visus suinteresuotus verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės grupių atstovus bei kitus aktyvius piliečius siūlyti dekarbonizacijos priemones ir taip padėti suformuoti Lietuvai geriausiai tinkantį priemonių rinkinį klimato kaitos iššūkiams įveikti. „Nebeturime ko laukti, todėl džiaugiuosi, kad praėjusį pavasarį pavyko susitarti dėl klimato tikslų. Dabar reikia susitarti dėl priemonių, kaip juos pasieksime. Tikimės kuo aktyvesnio ir platesnio įsitraukimo, kad galėtumėme teisingai sukonstruoti planą, ne tik padėsiantį įgyvendinti visus numatytus tikslus, bet ir užtikrinti žaliąjį ekonomikos augimą, kokybišką gyvenamąją aplinką Lietuvos gyventojams“, – teigia aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė. „Misija 0“ arba dekarbonizacijos darbo grupės – tai Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) atnaujinimo dalis. Darbo grupės apima penkis…

Per Šv. Kalėdas susitinkame su artimaisiais, bendraujame, švenčiame ir keičiamės dovanomis. Tačiau svarbiausia metų šventė planetai daro tokį poveikį, kurio negalime pavadinti dovana. Skaičiuojama, kad vienas žmogus per šventinį laikotarpį sugeneruoja iki 650 kg anglies dvideginio emisiją, o vidutinės kalėdinės vakarienės paliekamas pėdsakas siekia iki 20 kg CO² emisijos. Mums – šventė, gamtai – sunkus darbymetis „Mums ši šventė kelia tiek džiugių emocijų, kad apie jos paliekamą pėdsaką net nesusimąstome. Jei mums Kalėdos – atsikvėpimas nuo darbų, gamtai, priešingai, šios šventės yra sunkus darbymetis“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė. Pasak jos, nėra bendros pasaulinės statistikos, kokią naštą užkrauname gamtai per…

Visiškai saugi maistui skirta pakuotė, pagaminta iš perdirbto, o ne grynojo, plastiko, jau 2022-ųjų pradžioje pradedama naudoti Europoje parduodamam „Sheba“ šlapiam kačių maistui pakuoti. Apie tai pranešė korporacijos „Mars“ gyvūnų gerovės padalinys „Mars Petcare“. „Suteiksime daugiau tvarių pasirinkimų kačių šeimininkams“, – tikisi „Mars Petcare“ atstovai.  Naująsias pakuotes „Mars“ kūrė su tarptautiniais partneriais „Huhtamaki“ ir SABIC. Šiame projekte svarbus vaidmuo teko Lietuvoje, Gargžduose įsikūrusiai „Mars Lietuva“ gamyklai, kurioje pakuočių gamybai pirmąkart korporacijos „Mars“ mastu buvo pritaikytas perdirbtas polipropilenas. „Mars Petcare“ nuosekliai siekia didinti perdirbtų žaliavų kiekį maisto gyvūnams augintiniams pakuočių gamyboje, sekant „Mars“ tvarumo tikslais. Esame aktyviai įsitraukę į inovacijų diegimą „Mars“ – visoje pasaulinėje korporacijoje jau prigijo ne viena naujovė,…

Seimui 2022-uosius paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija šiemet tobulins laukinių gyvūnų gerovę užtikrinančius teisės aktus ir kurs gyvūnų gerovei palankią aplinką užtikrindama bazines laisves ir sąlygas. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, Gyvūnų gerovės metai bus ne formalus paminėjimas, o postūmis praktinei veiklai. „XXI amžiuje žmogaus požiūris į gyvūną – iš esmės kitoks negu XX amžiuje. Gyvūnams turi būti užtikrinamos bazinės jų gerovės sąlygos, tad bus didelis pasiekimas, jeigu 2022 m. pabaigoje jų gerovė bus pagerėjusi lyginant su šių metų pradžia“, – pažymi aplinkos ministras. Aplinkos ministerija numato ypatingą dėmesį skirti Lietuvoje įsteigtų zoologijos sodų indėliui, išsaugant biologinę įvairovę ir pagerinant juose laikomų gyvūnų gerovę. Todėl įgyvendinama iniciatyva, kurią pasiūlė…