Istorinėse Vilniaus Bernardinų kapinėse jau įpusėjo brandžių medžių genėjimas, siekiant vienu metu ir juos išsaugoti, ir apsaugoti nuo grėsmės kapinių lankytojus ir istorinius paminklus. Darbus organizuoja ekologinių sprendimų bendrovė „Ecoservice“, planuojama juos užbaigti iki 2022 m. vasario. „Medžių genėjimas kapinėse yra sudėtingas procesas: nupjautos šakos negali laisvai kristi ant žemės, kad nepažeistų paminklų, tvorelių, pastatų, tad kiekvieną šaką nuleidžiame ant žemės virvėmis. Tačiau genėti būtina, nes šie medžiai yra avarinės būklės. Nupjovus sausas, sergančias šakas ir palengvinus medžių lajas siekiama brandžius medžius išsaugoti, nes jie yra neatsiejama vienų seniausių Vilniaus kapinių identiteto dalis“, – sako Diana Lubė, „Ecoservice“ teritorijų administravimo vadovė. D. Lubė taip pat pažymėjo, kad papildomų iššūkių kelia…

Atsakomybė už taršą pavojingomis cheminėmis medžiagomis Dangės upėje Klaipėdoje gali siekti iki 35 tūkst. eurų, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai šalina teršalų likučius ir ieško nelaimės kaltininko – taršos šaltino, tačiau darbus  apsunkina nuolat besikeičiančios oro sąlygos. Nuo darbų pradžios surinkta apie 11 konteinerių teršalais išteptų meldų ir išvežta apie 80 kub. m  užteršto vandens. AAD Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės Lauros Dagilienės žodžiais, tarša lokalizuota, bet vis dar likę taršos pėdsakų – tai naftos produktų plėvelė, ant vandens atsirandanti nuo upės krantinių, laivų ir kitų objektų. Vandeniui pasidengus naftos plėvele, didžiausia grėsmė kyla jūros paukščiams ir žinduoliams, kurie maitinasi vandens paviršiuje arba nardydami.…

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Žemės tvarkymo ir administravimo departamento darbuotojai atliko į NŽT besikreipiančių asmenų, pageidaujančių privačiuose ne miškų paskirties žemės sklypuose įveisti miškus, prašymų  analizę ir nustatė, kad aktyviausiai miškus siekia įveisti šiaurės rytų Lietuvoje esančių žemės sklypų savininkai. Atlikus gaunamų prašymų išduoti leidimus įveisti mišką ne miško žemėje analizę nustatyta, kad iš per metus gaunamų apie 800–850 prašymų leisti įveisti mišką privačios nuosavybės teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose, – net apie 80 proc. prašymų yra patenkinami. 2020 metų duomenų analizė parodė, kad NŽT teritoriniai skyriai, išnagrinėję gautus prašymus dėl miško įveisimo, 161 atveju prašymų netenkino,  išdavė – 678 leidimus (2019 m. – 650 leidimų, 2018…

Nuo šiol nebenaudojamas transporto priemones (atliekas) atviroje teritorijoje laikančios įmonės privalės atlikti požeminio vandens monitoringą ir iš anksto pasirengti galimai aplinkos taršos prevencijai – apsirūpinti specialiosiomis priemonėmis, kurios ištekėjus pavojingiems skysčiams apsaugos nuo jų plitimo. Tai numato Aplinkos ministerijos parengti Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių pakeitimai, kurie įsigaliojo sausio 1 d. Taisyklėse išplečiamas nebenaudojamų transporto priemonių, kurioms taikomi laikymo ir ardymo reikalavimai, sąrašas. Į jį pateks ir traktoriai, žemės ūkio ir savaeigės mašinos, jų priekabos ar puspriekabės. Be to, nuo 2022 m. birželio 1 d. apdorojimo arba surinkimo įmonė, priėmusi eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, prieš savininkui išduodama sunaikinimo pažymėjimą, turės nustatyti jos svorį. Tai sudarys sąlygas kontroliuoti susidarančių atliekų kiekį, užkirs kelią atliekų…

Nuo naujų metų įsigaliosiantys nauji teisės aktai atvers galimybes paprasčiau įsitraukti į aplinkosauginę veiklą, sparčiau mažins vienkartinio plastiko naudojimą, skatins pakuočių žiediškumą, leis lengviau įteisinti gręžinius, o statybas užbaigti greičiau. Prasideda startinis kovos su vienkartiniu plastiku etapas. Nuo sausio 1 dienos įsigalios naujos Pakuočių ir pakuočių atliekų bei Atliekų tvarkymo įstatymų nuostatos, įgyvendinančios Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvą, draudžiančią teikti rinkai kai kuriuos vienkartinius plastikinius ir visus aerobiškai skaidaus plastiko gaminius. Tai kasdieniame gyvenime pastaraisiais metais vis gausiau vartoti stalo įrankiai, lėkštės, šiaudeliai, maišikliai, ausų krapštukai, žvejybos įrankiai, kurių sudėtyje yra plastiko, ir kt. Viena svarbesnių naujovių gamintojams ir importuotojams – pirmąją metų dieną įsigaliosiantys skirtingi mokesčio tarifai perdirbamoms ir neperdirbamoms pakuotėms. Gamintojai…

Lietuvos vartotojų institutas baigė ekologinių ūkių žemėlapio, kurio tikslas – suteikti patikimą ir teisingą informaciją apie Lietuvoje užaugintus ir pagamintus ekologiškus produktus ir nebūti suklaidintiems, atnaujinimo darbus ( https://www.vartotojai.lt/ekologiniu-ukiu-zemelapis/). “Žalieji” teiginiai prisideda prie vartotojų klaidinimo Lietuvos vartotojų instituto 2021 m. atliktas “žaliųjų” teiginių tyrimas parodė, kad apie 10% sudaro teiginiai, kurie galimai klaidingai nurodo maisto produktų ekologiškumą, poveikį aplinkai ir nepateikia pilnos bei pagrįstos informacijos. Iš kitos pusės, moksliniai tyrimai rodo, jog daugėja sukčiavimo atvejų, kuomet įprastiniai produktai yra pristatomi ir parduodami kaip ekologiški. Tai daugiausia alyvuogių aliejus, pienas, medus, šafranas, apelsinų bei obuolių sultys, vynuogių vynas, žuvis. Ekologinių ūkių žemėlapis padės vartotojams nepasiklysti  “Vykstant intensyviam “žaliajam smegenų plovimui” vartotojams…

Aplinkos ministerijos užsakyta studija parodė, kad reikšmingai padidinti miškų plotus realu, tačiau taip pat reikia peržiūrėti teisinį reglamentavimą bei ieškoti būdų, kaip žemės savininkus ir miškų valdytojus paskatinti aktyviau veisti miškus. Aplinkos ministerijos užsakyta studija parodė, kad reikšmingai padidinti miškų plotus realu, tačiau taip pat reikia peržiūrėti teisinį reglamentavimą bei ieškoti būdų, kaip žemės savininkus ir miškų valdytojus paskatinti aktyviau veisti miškus. Siekiant išanalizuoti esamą situaciją, nustatyti miškų veisimo potencialą ir sudaryti prielaidas įveisti miškus ne miško žemėje bei didinti šios veiklos populiarumą, Aplinkos ministerijos užsakymu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atliko Miškų plėtros ne miško žemėje Lietuvoje galimybių studiją. Šioje studijoje pagal šviesoforo principą buvo nustatytos žalios teritorijos, kur būtų galima…

Apie 30 tūkst. šalies ūkininkų jau gavo arba netrukus sulauks pranešimų dėl daugiamečių pievų, suartų per pastaruosius dvejus metus, atkūrimo. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją ir laukia jos sprendimo, ar šalies ūkininkams atsiras prievolė daugiametes pievas atkurti. Ar tokia prievolė atsiras, ūkininkai bus informuoti iki 2022 m. vasario 28 d.  Pateikiame 9 dažniausiai užduodamus klausimus apie pievų atkūrimą ir atsakymus į juos:  1. Kodėl gali reikėti atkurti daugiametes pievas?  Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai išsaugoti daugiametes pievas. Daugiamečių ganyklų ir pievų plotas negalėjo sumažėti daugiau negu 5 proc., palyginti su referenciniu santykiu. Paaiškėjus, kad šiais metais daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis, palyginti…

Aplinkosaugininkai sveikina Lietuvos miestų iniciatyvas šiemet Naujuosius metus pasitikti be fejerverkų ar su gerokai mažesniu jų kiekiu, ragina be pirotechnikos efektų apsieiti ir gyventojus. Ši pramoga džiugina tik akimirką, o jos neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai – ilgalaikis. Aplinkos apsaugos agentūros atlikti tyrimai atskleidžia, kad teritorijose, kuriose intensyviai leidžiami fejerverkai, oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki 10 kartų (ypač esant prastoms teršalų išsisklaidymo sąlygoms) ir gali išsilaikyti nuo 2 iki 14 valandų. Miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja padidėjusias sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijas. Kartu į aplinką patenka fejerverkų sudėtyje esančios sveikatai ir aplinkai žalingos medžiagos – kalis, chloras, natris, magnis, aliuminis, siera ir kt. Medicinos įstaigos…