Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, prižiūrinti verslinę, specialiąją ir mėgėjų žvejybą Baltijos jūroje ir priekrantėje, 2021 metais žvejybos kontrolę vykdė nepertraukiamu režimu. Atviroje Baltijos jūroje buvo organizuoti 35 žvejybos kontrolės reidai, atliktas 71 reidas priekrantėje (žuvų iškrovimo vietose), patikrinti 57 žuvų iškrovimai Klaipėdos uoste, inspektuoti 1082 žvejai mėgėjai, 22 transporto priemonės, kuriomis buvo gabenti iš žvejybos laivų iškrauti žvejybos produktai ir kt. Iš viso atlikti 1395 patikrinimai vietoje planuotų 1260. 2021 m. sausio 1 d. žvejybą atviroje Baltijos jūroje vykdė 29 su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantys laivai, Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje – 104 laivai. Per metus buvo išregistruota 10 žvejybos laivų, iš kurių 7, žvejoję Baltijos…
Alternatyvus ingredientas gyvūnų augintinių maiste – vabzdžių baltymai
Gyvūnų augintinių šeimininkai, skiriantys vis daugiau dėmesio savo numylėtinių maisto kokybei, funkcionalumui bei tvarumui, diktuoja naujas tendencijas rinkoje. Kur ir kaip augintinių maistas pagamintas, kokie žaliavų šaltiniai ir ingredientai – sudėtis tyrinėjama vis atidžiau, ir tai skatina gamintojus ieškoti alternatyvų tradicinėms žaliavoms. Viena iš naujovių – augintinių maistas su vabzdžių baltymais. Tokį produktą Jungtinėje Karalystėje pristatė tarptautinės korporacijos „Mars“ gyvūnų augintinių priežiūros padalinys „Mars Petcare“ – tai sausas maistas katėms „Lovebug“, praturtintas vabzdžių baltymais. „Kartais girdime abejonių, ar vabzdžių vartojimas maistui pasiteisina. Kalbant apie kačių maistą, galime užtikrinti – joms patinka „Lovebug“, o šeimininkai gali būti ramūs, kad prisideda prie aplinkosaugos problemų sprendimo. Beje, tai tik pradžia – diegsime…
Vyriausybė patikslino kremavimo veiklos licencijavimo nuostatas
Pirmadienį Vyriausybė pritarė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisoms, kuriomis patikslintos kremavimo veiklos licencijavimo nuostatos, pašalinančios korupcijos riziką, ištaisytos ekshumavimo reglamentavimo spragos. Įstatyme aiškiai nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti įmonė, siekianti gauti kremavimo veiklos licenciją. Įmonės įranga turi atitikti aplinkosaugos reikalavimus, kuriuos nustato aplinkos ministras, patalpos – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Kremavimo veiklą vykdanti įmonė privalo turėti leidimą –higienos pasą. Atsisakyta nuostatų dėl kremavimo veiklos licencijos dublikato išdavimo, nes popierinė licencija nebebus išduodama. Kai kremavimo įmonė norės vykdyti kremavimo veiklą kitoje veiklos vykdymo vietoje, ji privalės kreiptis dėl kremavimo veiklos licencijos keitimo. Taip pat apibrėžta „ekshumavimo“ sąvoka ir nustatyta, kad kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami…
Saugant nykstančius ungurius siūloma griežtinti jų žvejybos draudimus
Europos Komisija šiais metais rengs konsultacijas su atsakingomis institucijomis, žvejų, akvakultūros įmonių atstovais europinių ungurių žvejybos draudimui aptarti. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) siūlo uždrausti visų vystymosi stadijų ungurių verslinę ir mėgėjų žvejybą jūrų ir vidaus vandenyse, visose jų buveinėse. Be to, rekomenduojama imtis priemonių, kad būtų sumažintas hidroelektrinių ir kitos žmonių veiklos daromas neigiamas poveikis ungurių ištekliams. Laikantis atsargumo principo pagal Tarybos reglamentą, kuris 2022 m. nustato tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes, jau nuo šių metų rugpjūčio mėnesio europinių ungurių verslinė ir mėgėjų žvejyba jūroje ir pakrančių lagūnose turi būti uždrausta tris mėnesius, kuriais europinių ungurių migracija yra didžiausia. Valstybės narės privalo pranešti Europos Komisijai apie…
Mokesčio už aplinkos teršimą pasikeitimai: ką reikia žinoti jį deklaruojant?
Aplinkos ministerija sulaukia daug įmonių ir gyventojų klausimų apie mokesčio už aplinkos teršimą iš transporto priemonių ir kitų mobiliųjų taršos šaltinių (automobiliai, vilkikai, traktoriai, lėktuvai, laivai, traukiniai, ne keliais judantys mechanizmai – krautuvai, keltuvai, pramoninė įranga ir pan.) pasikeitimus. Jie įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d., tačiau mokestis deklaruojamas ir mokamas pasibaigus kalendoriniams metams, iki vasario 15 d. Vienas esminių pokyčių, numatytų Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme – buvo panaikintos lengvatos ir išimtys vykdantiems individualią veiklą, taip pat žemės ūkio veiklą vykdantiems ūkio subjektams, kurie dabar privalo deklaruoti mokestį už 2021 m. mokestinį laikotarpį. Mokestis už žemės ūkio techniką (mechanizmus) bus mokamas ją registruojant Traktorių ir ne keliais judančių mechanizmų…
Saulės parkai Lietuvoje auga – teritorijas prižiūri baltiškos avys
Avims – prieglobstis ir užuovėja, žmonėms ir įmonėms – tvarios elektros energijos šaltinis. Tokias išvadas padariusi Kauno mokslo ir technologijų parke bei Vilniuje veikianti „Saulės grąža“ plečia saulės jėgainių tinklą Lietuvos regionuose. Pernai pirmąjį tokį saulės parką įrengusi Kuršėnuose, Šiaulių rajone, jau šį rugsėjį įmonė įdiegs nutolusius saulės parkus Zarasų, Marijampolės, Širvintų rajonuose. Komanda kartu su vietos ūkininku pirmame parke apgyvendino nykstančias, saugomas, prie Lietuvos klimato ypatumų prisitaikiusias avis škudes. Tokią praktiką tikimąsi tęsti ir kituose regionuose. Gyventojai jau pažįsta žaliąją energiją „Jei anksčiau tekdavo pasakoti, kas yra saulės parkai, ir kaip jie veikia, dabar besidomintys teiraujausi, kur galėtų gauti tokią energiją vartojimui. Pirmasis parkas Kuršėnuose generuoja 5,2 mln. kilovatvalandžių…
Siūloma spartinti viešųjų pirkimų centralizavimo procesą Valstybinių miškų urėdijoje
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę valstybės įmonėje „Valstybinių miškų urėdija“ (VMU) viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo ir kontrolės veiklos srityse, nustatė korupcijos rizikos veiksnius. STT korupcijos prevencijos ekspertai siūlo spartinti viešųjų pirkimų centralizavimo procesą, pradedant nuo regioninių padalinių vykdomų mažos vertės pirkimų. VMU patikėjimo teise valdo apie pusę Lietuvos miškų (t. y. apie 1 mln. hektarų), per metus paruošia apie 3,6 mln. kubinių metrų žaliavinės medienos, kasmet atkuria apie 8500 hektarų valstybinių miškų ir įveisia apie 500 hektarus naujų, išaugina apie 50 mln. vienetų miško sodmenų, prižiūri apie 34 500 km miško kelių tinklą ir apie 2000 rekreacinių objektų. Išanalizavusi VMU vykdomus viešuosius pirkimus, STT nustatė, kad: Nepakankamas…
Šalinami GPAIS trūkumai: sutaupytas 1 mln. eurų
Pasirašyta sutartis su nauju GPAIS sistemos vystytoju, kuris pašalins gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos trūkumus, tapusius našta vartotojams pastaruosius ketverius metus. Atnaujinta sistema bus patogi duomenų teikimo ir kaupimo vieta. „Džiugu matyti, kad mūsų sprendimas pirmiausia investuoti į komandą ir tik po to į informacinę sistemą pasiteisino. Pirkimo metu sutaupyta daugiau nei 1 mln. eurų, lyginant su pradinėmis kainomis. Tikiu, kad naujas požiūris, intensyvi komunikacija su rinkos dalyviais šią sistemą pavers pagalbininku, o ne našta verslui.“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Nuo pat GPAIS sistemos paleidimo daugelis vartotojų susidūrė su įvairiais jos trūkumais, o pati sistema sukūrė didžiulę naštą verslui. Taip nutiko todėl, kad jos vystymui valstybė…
Tyrimas: beveik 8 iš 10 Lietuvos žmonių namuose kalbasi apie tvarumą
Tvarumo sąvoka pastaraisiais metais vis dažniau vartojama verslo pasaulyje ir žmonių asmeniniame gyvenime. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad 77 proc. Lietuvos gyventojų kalbasi apie tvarumą ir draugiškumą aplinkai su šeimos nariais. „Tvarumas prasideda nuo kiekvieno visuomenės nario apsisprendimo, kokie bus jo vartojimo įpročiai. Tyrimas parodė, kad suvokimas apie tai, jog turime tausoti išteklius ir rūpintis aplinka mūsų šalyje yra ganėtinai aukštas“,– atkreipia dėmesį draudimo bendrovės „Gjensidige” generalinis direktorius Marius Jundulas. Bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos apklausos duomenys rodo, kad apie tvarumą ir draugiškumą aplinkai savo šeimoje dažniausiai kalbasi aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji. Retkarčiais šia tema namuose diskutuoja 18-45 m. amžiaus kaimo vietovių gyventojai. Tvarumo šaknys – šeimoje…
Kviečiame į seminarą apie gyvūnų gerovei palankią aplinką Lietuvoje
Seimui 2022-uosius paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kartu su projektu „Kurk Lietuvai“ siekia prisidėti prie gyvūnų gerovei palankios aplinkos Lietuvoje kūrimo. Įgyvendinant Gyvūnų gerovės metų minėjimo planą, vasario 25 d. vyks nuotolinis seminaras „Laukiniai gyvūnai ir mes: kuriant gyvūnų gerovei palankią aplinką Lietuvoje“. Kviečiame dalyvauti visus, norinčius sužinoti apie laukinių gyvūnų gerovę plačiąja prasme – teisinį reglamentavimą, susipažinti su gerovės vertinimo ir gerosiomis taikymo praktikomis, kontrolės aspektais ir planuojamomis veiklomis. Su seminaro programa galite susipažinti čia. Pirmoje renginio dalyje bus aptariama gyvūnų gerovės samprata ir matavimo būdai, pristatomas teisinis laukinių gyvūnų gerovės reguliavimas, dažniausios gyvūnų laikymo klaidos. Taip pat bus pristatytas Laukinių gyvūnų globos centro projektas, Lietuvos zoologijos sodas ir…
