2022 m. gegužės 18 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Gegužės 20 d., penktadienį, Seime rengiama konferencija „Žaliosios savivaldybės – mitas ar realybė?“ Renginys vyks Konstitucijos salėje (I rūmai). Pradžia – 10 val. Europos Komisija (EK) kartu su Europos misijos „Klimatui neutralūs ir išmanūs miestai“ valdyba yra numačiusi tikslą – iki 2030 m. pasiekti, kad Europoje būtų 100 klimatui neutralių miestų, kurie taptų eksperimentų ir inovacijų centrais. Ši misija su bandomąja-eksperimentine infrastruktūra prisidėtų prie EK misijos įgyvendinimo ir Lietuvos miestų pasirengimo tapti išmaniaisiais. Konferencija suburs politikos, verslo ir mokslo lyderius diskusijai, kaip pasiekti, kad iki 2030 m. Europos Sąjungos lygmeniu turėtume bent dvi, o nacionaliniu lygmeniu – bent tris žaliąsias…
Simonas Gentvilas: „Po Nacionalinės žemės tarnybos reformos aiškiau ir skaidriau bus skirstoma miestų žemė“
Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengtam įstatymų pakeitimų paketui, kuris leis pradėti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformą. Jos tikslas – atskirti sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo kontrolės funkcijas, taip sukuriant aiškų ir skaidrų valstybinės žemės valdymo ir naudojimo kontrolės mechanizmą. „Nacionalinės žemės tarnybos reforma galų gale išskaidrins žemės panaudojimo procesus. Tikrai nenormali situacija buvo, kai tiek žemės skirstytojo, tiek kontroliuojančio funkcijas atliko viena institucija. Tai mažino pasitikėjimą investuotojų, tų pačių savivaldybių. Nuo šiol žemės skirstytojo funkcijas atiduodant pačioms savivaldybėms, bus daug efektyviau ir ūkiškiau panaudojama miestų žemė, žiūrint į situaciją iš miesto kompleksinio poreikio. O priežiūra tų procesų stiprės, nes nebeliks funkcijų atskyrimo tarp Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos…
Seimo nario Luko Savicko pranešimas: „Siūlau atsisakyti plastikiniuose buteliukuose pateikiamo vandens Seime“
2022 m. gegužės 17 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Šiandien kartu su grupe parlamentarų kreipėmės į Seimo kanclerį kviesdami inicijuoti geriamojo vandens pateikimo pokyčius Seimo plenarinių posėdžių ir kitose posėdžių salėse. Siekdami įgyvendinti ambicingus aplinkos taršos mažinimo tikslus turime tapti pavyzdžiu ir pademonstruoti, kad viešosios įstaigos gali puikiai funkcionuoti be plastikiniuose buteliukuose pateikiamo vandens, atsigaivinimui naudojant vandentiekio tiekiamą vandenį. Seimo kanceliarijos pateiktais duomenimis, Seime 2019 m. sunaudota 34 952 vienkartinio plastiko mažos talpos vandens buteliukų. 2020 m. nepaisant prasidėjusios pandemijos ir atšauktų posėdžių bei gyvų susitikimų Seime sunaudoti 25 054 buteliukai vandens. 2021 m. tęsiantis pandemijos ribojimams teikiamo vandens skaičiai augo ir pasiekė 28 428 vnt. buteliukų. Pirmųjų šių…
Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti laukinių paukščių daromą žalą
Žemės ūkio ministerija siūlo laukinių paukščių pasėliams daromą žalą atlyginti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Iki šiol tokia žala nebūdavo kompensuojama. Anot žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko, kasmet šimtai hektarų pasėlių nuniokojami migruojančių laukinių paukščių. Dėl sunaikintų pasėlių ūkininkai patirią didžiulę žalą, kuri nėra kompensuojama. „Kartu su Aplinkos ministerija ieškojome geriausių išeičių, kaip padaryti, kad ir paukštis liktų sveikas, ir ūkininkas nenuskriaustas. Jei Vyriausybė ir Seimas pritars Žemės ūkio ministerijos siūlymui, bus kompensuojama laukinių žąsų, gervių ar gulbių padaryta žala žemės ūkio pasėliams, prijaukintiems laukiniams gyvuliams ir paukščiams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams“, – teigia žemės ūkio viceministras. Žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių pasėliams buvo padaryta…
Maisto švaistymo problemą sprendžiančio įrankio kūrėjai pastebi: tarp lietuvių populiarėja veganiški patiekalai
Maisto švaistymas išlieka opia šių laikų problema. 2020 metais atliktas „Rimi“ Baltijos šalių gyventojų tyrimas atskleidė, jog net 90 proc. šalių gyventojų išmeta maisto produktus. Spėjama, jog maisto švaistymo tendencija ir toliau augs, todėl „Rimi“ kartu su danų startuoliu „Plant Jammer“ savo pirkėjams pasiūlė dirbtinio intelekto šefo „Gaminu, neišmetu“ paslaugą, kuri ne tik padeda mažinti maisto atliekas, bet ir skatina maitintis sveikatai palankiau. Išanalizavus 2021.06-2022.04 laikotarpio rezultatus paaiškėjo, kurie produktai užsilieka lietuvių virtuvėse, o kokie – tampa dažniausiu patiekalų ingredientu. Veganiška mityba aplenkė vegetarišką Pastaruoju metu maisto tendencijos neabejotinai krypsta link sveikatai palankesnės ir tvaresnės mitybos, kurią gali pasiūlyti veganizmas. Veganai nuo vegetarų skiriasi tuo, kad nevartoja jokio gyvulinės kilmės…
Šiaulių regionas prašo nuo bankroto gelbėti atliekų tvarkytojus
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kreipėsi į Lietuvos politinių partijų, turinčių savo narius Seime, vadovus prašydamas padėti Šiaulių regionui. Viešąją komunalinių atliekų administravimo ir tvarkymo funkciją regione vykdo vienintelė įmonė – VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ŠRATC). Įstaiga nesiekia pelno, didžioji dalis jos gaunamų lėšų yra surenkama iš regiono gyventojų ir panaudojama atliekų tvarkymui, įrangos modernizavimui ir taisymui. ŠRATC dalininkais yra visos septynios regiono savivaldybės (Šiaulių miesto ir Akmenės, Joniškio, Radviliškio, Pakruojo, Kelmės ir Šiaulių rajono savivaldybės). Pastarieji metai ŠRATC ypatingai sunkūs, susidariusi situacija netgi grasina bankrotu. Buvo nutraukta neefektyvi, nesąžininga ir nuostolinga atliekų tvarkymo sutartis su UAB „NEG Recycling“, dėl kurios savivaldybių gyventojai patyrė didelę žalą,…
Savivaldybės lėšomis įrengto kolumbariumo nišos bus suteikiamos neatlygintinai
Ketvirtadienį Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisoms, kuriomis patikslintos kremavimo veiklos licencijavimo nuostatos, pašalinančios korupcijos riziką, ištaisytos ekshumavimo reglamentavimo spragos. Nustatyta, kad savivaldybės nebegalės imti mokesčio už kolumbariumo nišos skyrimą. Įstatyme aiškiai nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti įmonė, siekianti gauti kremavimo veiklos licenciją. Įmonės įranga turi atitikti aplinkosaugos reikalavimus, kuriuos nustato aplinkos ministras, patalpos – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Kremavimo veiklą vykdanti įmonė privalo turėti leidimą – higienos pasą. Atsisakyta nuostatų dėl kremavimo veiklos licencijos dublikato išdavimo, nes popierinė licencija nebebus išduodama. Kai kremavimo įmonė norės vykdyti kremavimo veiklą kitoje veiklos vykdymo vietoje, ji privalės kreiptis dėl kremavimo veiklos licencijos…
Atliekų tvarkymo objektai nebebus pripažįstami kaip valstybinės reikšmės
Ketvirtadienį Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kurie numato, kad atliekų tvarkymo objektai nebebus pripažįstami kaip valstybinės reikšmės. Pakeitimai priimti atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarimą. Pagal Konstitucinio Tesimo nutarimą praėjusio Seimo kadencijoje priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos, numatančios, kad atliekų deginimo jėgainės gali būti statomos ne arčiau kaip 20 km atstumu nuo gyvenamosios teritorijos ir Vyriausybei suteikta teisė priimti sprendimus apriboti jau pradėtų įgyvendinti atliekų deginimo jėgainių projektų įgyvendinimą arba jį visai nutraukti, neatsižvelgiant, ar buvo atliktas minėtų projektų poveikio aplinkai vertinimas, prieštarauja Konstitucijai ir pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Be to, nutarime konstatuota, kad reikalavimas atliekų deginimo įrenginiams atitikti Vyriausybės nustatytus pripažinimo valstybinės reikšmės atliekų…
Pakuočių tvarkymo organizacijos: konteinerių tinklo plėtra leis pasiekti stiklo pakuočių surinkimo tikslus
Nuo 2016 metų Lietuvoje vykdoma sparti stiklo rūšiavimo konteinerių tinklo plėtra, o iki 2023 m. rudens bendros investicijos į ją turėtų pasiekti 30 mln. eurų. Pakuočių tvarkymo organizacijos skaičiuoja, kad išplėstas konteinerių tinklas leido stiklo pakuočių surinkimo apimtis padidinti nuo 26 tūkst. tonų 2019 m. iki 33 tūkst. tonų 2021-aisiais. Per artimiausius metus ar dvejus tvarkytojai tikisi pasiekti ir Vyriausybės nustatytas užduotis stiklo pakuočių surinkimui. „Pastaraisiais metais konteinerių tinklo plėtra vykdoma praktiškai visose savivaldybėse, įrengta ar išdalina gyventojams tūkstančiai stiklo konteinerių, ypač išplėstos rūšiavimo galimybės individualiems namams. 2022-2023 m. taip pat planuojama reikšminga plėtra siekiant konteineriais aprūpinti visus individualius namų ūkius. Sukuriant patogų, arti namų esantį konteinerių tinklą ir labiau…
Dar galite suskubti gauti kompensaciją paspirtukams, dviračiams ir viešojo transporto bilietams
Atšilus orams gyventojai ypač aktyviai domisi galimybėmis gauti kompensacinę išmoką už įsigytą paspirtuką, dviratį ar kitas darnaus judumo priemones ir viešojo transporto bilietus. Kvietimas šiai paramai dar galioja iki birželio 1 d. ir yra 1,1 mln. eurų likutis, tad pasinaudoti ja dar gali visi, sunaikinusieji taršų automobilį ir nusprendę judėti žaliau. Prašymus galima teikti Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA). Šiai priemonei finansuoti iš Klimato kaitos programos numatyta suma – 10 mln. eurų. Iki šios dienos gauta 13 296 paraiškų, iš jų daugiau nei 10 tūkst. paspirtukams bei dviračiams 8 885 448 eurų sumai, likutis – 1 114 552 eurų. Kompensacijos mokamos už įsigytus viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) metinius ar…
