2022 m. gegužės 23 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo Miškų įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlo palengvinti tvarką, kada ne miško žemė būtų įtraukiama į apskaitą kaip miškas. Tai galima būtų atlikti, jei ne miško žemėje savaime išaugusių medžių vidutinis amžius siektų ne mažiau nei 10 metų arba nepriklausomai nuo jų vidutinio amžiaus, jeigu to prašo žemės savininkas. Šiandien savaiminiais medžiais apaugusi ne miško paskirties žemė automatiškai tampa mišku, jei medžių vidutinis amžius siekia 20 metų. Pasak L. Jonausko, šiuo metu galiojanti tvarka stabdo Lietuvos miškingumo didinimą. „Šalies miškingumas pastarąjį dešimtmetį didėja labai lėtai, o pastaruosius 3 metus liko nepakitęs –…
Gatvė automobiliams – vienintelė Nemuno pakrantės Šančiuose vizija?
Pranešimas spaudai Kaunas 2022 05 23 Kauno savivaldybė trečią kartą atnaujino Nemuno krantinės viziją, kurioje projektuojamas objektas ir vėl yra bendruomenės nepageidaujama gatvė automobiliams. Su tuo, kad gatvė yra vienintelė galima Nemuno pakrantės Šančiuose vizija, nesutinka Šančių bendruomenė ir dar 6000 žmonių, kurie 2019 metais savo parašais pareiškė, kad gatvė vaizdingoje rekreacinėje Kauno vietoje yra nereikalinga. Visuomenė du kartus atmetė projektinius Nemuno krantinės gatvės pasiūlymus, reikalaudama dalyvavimo pirminėje projektavimo stadijoje ir sprendimų priėmime. Per tą laiką šančiškiai pateikė konkrečius savo pasiūlymus: upės pakrantėje sukurti parką su pėsčiųjų ir dviračių takais. Trečiajame Nemuno krantinės vizijos pristatyme, vykusiame 2022 gegužės 12 d., Kauno savivaldybės atstovai alternatyvų gatvei ir vėl nepasiūlė. Į visuomenės…
Neabejingi gamtai piliečiai neišsigando lietaus ir rinkosi į miškų švarinimo talką – visoje Lietuvoje vyko „Miško kuopa“
Gegužės 21 d. visoje Lietuvoje jau antrą kartą vyko Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miškų tvarkymo talka „Miško kuopa“. Talka vyko visuose 26-iuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose. „Jau antri metai, kaip kartu darome šią akciją, pažiūrėsime, ar per metus įvyko pokytis. Palinkėčiau nerasti šiukšlių miškuose ir kad tokios miško kuopos nueitų į praeitį. “, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Labai džiaugiuosi, kad prie tradicinių miškininkų renginių prisidėjo „Miško kuopa“, kuri šiemet vyko jau antrą kartą. Nors oras buvo ir lietingas, pilietiškai nusiteikę žmonės nepabūgo susivienyti dėl kilnaus tikslo ir skirti savo dieną bendrai miškų tvarkymo talkai. Tokie renginiai ir žmonių dalyvavimas juose – labai svarbus ir reikšmingas žingsnis į švaresnį, tvaresnį…
Biologinę įvairovę išsaugosime tik darniai sugyvendami su gamta
Sekmadienį Lietuva kartu su 195 pasaulio valstybėmis, pasirašiusiomis Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją, minės Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Šių metų jos šūkis – „Kuriame bendrą ateitį visoms gyvybės formoms“ – atskleidžia, koks priklausomas nuo gamtos yra žmogus ir skatina keisti įpročius, kad sustabdytume biologinės įvairovės nykimą, pražūtingą visai planetai. „Mes, žmonės, esame tiesiogiai priklausomi nuo biologinės įvairovės būklės. Labai gaila, bet šiuo metu biologinė įvairovė išgyvena gilią krizę, mokslininkai teigia, kad prarandame rūšis tūkstantį kartų greičiau, negu bet kada žmonijos istorijoje ir su išnykimo grėsme susiduria maždaug milijonas rūšių. Biologinės įvairovės išsaugojimas labai priklauso nuo žmogaus, todėl kiekvienas iš mūsų kasdien galime imtis veiksmų, kad darniai sugyventume su gamta“, –…
Į Nemuną išpiltas biologinis preparatas upinių mašalų lervoms naikinti
Šiandien į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Mokslininkai jau nuo balandžio stebėjo upinių mašalų lervų išsivystymą Nemuno upėje tam, kad preparato panaudojimas būtų maksimaliai veiksmingas. Tai pirmasis pylimas šiais metais, antrasis pylimas, kuriuo siekiama sumažinti pasroviui upe iš biologiniu preparatu neapdorotos Nemuno atkarpos atplaukusių lervučių gausumą, bus parinktas atsižvelgus į Gamtos tyrimų centro mokslininkų rekomendacijas. Iš viso šiais metais į Nemuną bus išpilta 5,8 tūkst. litrų preparato mašalams naikinti. Projekto įgyvendinimo vertė – 93 tūkst. eurų. Valstybė projektui vykdyti šiais metais skyrė 65 310 eurų dotaciją, likusias lėšas lygiomis dalimis sumokėjo penkios pietų Lietuvos savivaldybės: Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei…
Pasaulyje nykstant bičių populiacijai priimti bites į miestą tampa itin svarbu
Šiandien pasaulinė bičių diena, skirta atkreipti dėmesį į bičių populiacijos mažėjimą pasaulyje ir jų reikšmę mūsų aplinkai. Aplinkos ministerijos inicijuotas miesto bitininkystės skatinimo projektas padeda supažindinti visuomenę su nykstančios bičių populiacijos svarba ekosistemoms, bioįvairovės išsaugojimui ir kviečia apgyvendinti bites miestuose. Prieš metus prasidėjęs projektas plečiasi – Lietuvos miestuose pernai buvo įrengti aštuoni aviliai, šią vasarą jų padaugės iki 25. Bitės mieste – gyventojams vis dar neįprastas reiškinys, tačiau miesto bitininkyste susižavi vis daugiau įstaigų ir verslo įmonių. Aplinkos ministerijos inicijuotas miesto bitininkystės skatinimo projektas sulaukė susidomėjimo visoje Lietuvoje. Naujuose pritaikytuose aviliuose bitės apsigyvens net septyniuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Alytuje, Akmenėje ir Trakuose. „Skatindami ir plėtodami miesto bitininkystę siekiame…
Išsaugoti biologinę įvairovę: „Lidl“ su partneriais užbaigė žemės ūkiui skirto standarto modulio vystymą
Spartų biologinės įvairovės nykimą ekspertai laiko viena didžiausių šių laikų problemų, kuriai didelį neigiamą poveikį daro neatsakinga žemdirbystė. Teikdama išskirtinį dėmesį biologinės įvairovės išsaugojimui ir tvaresnėms žemės ūkio praktikoms, „Lidl“ bendradarbiauja su „GLOBALG.A.P.“ gerųjų žemės ūkio praktikų organizacija – partnerių drauge vystytas papildomas biologinės įvairovės modulis jau prieinamas visiems Europos vaisių ir daržovių tiekėjams. Nors viso pasaulio biologinė įvairovė skaičiuojama milijonais rūšių, mokslininkai teigia, jog šis skaičius kasmet sumažėja bent 10 tūkst. Pastangos patenkinti viso pasaulio vartotojų poreikius neigiamai veikia ekosistemas ir organizmus – prie to reikšmingai prisideda neatsakingai vykdomos gyvulininkystės, žuvininkystės ir žemės ūkio veiklos, pasakoja „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė. Tiek dirvožemio kokybei ir jame gyvenantiems…
Vartotojai, „balsuojantys“ savo pinigine, yra pagrindiniai skatintojai judėti tvarumo link
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, kiekvienas Europos gyventojas per metus sukaupia 114 kg plastiko atliekų. Nors plastiko gamyba bei vartojimas nuolat auga, tik 9 proc. plastiko atliekų pasaulyje yra perdirbama. Mažinant plastiko vartojimą daugiausia dėmesio tenka tvaresnių pakuočių pasirinkimui ir jų rūšiavimui – abu dalykai yra itin glaudžiai susiję, atkreipia dėmesį pakuočių gamintojai. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje taikomi diferencijuoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifai perdirbamajai ir neperdirbamajai pakuotei – už neperdirbamas pakuotes gamintojams tenka susimokėti daugiau. Tvaresnį produktų įpakavimą skatina ne vien įvairios direktyvos ar įstatymai. Pasak pakuotes gaminančios įmonės „Aurika“ tvarumo specialisto Mindaugo Jakučionio, kartais susidaro užburto rato įspūdis: vartotojai tikisi skatinimo iš…
Miškininkystės mokslo šimtmetį mininti VDU Žemės ūkio akademija Lietuvai dovanoja tūkstantį kilmingų ąžuoliukų
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto medelyne sėkmingai išpuoselėti kilmingų ąžuolų sodinukai jau veši pas naujus šeimininkus. Miškininkystės mokslo šimtmetį šiemet švenčianti VDU Žemės ūkio akademija 1000 ąžuoliukų dovanojo Lietuvos mokykloms, dar beveik 200 medelių, perduotų Kauno rajono savivaldybės bendruomenėms ir miškininkystei neabejingiems partneriams – Lietuvos laikų savininkų klubui, Lietuvių skalikų augintojų sąjungai, Renavo dvarui ir kt. – sužaliuos jų želdynuose. Visi šie ąžuoliukai – nacionaliniam genetiniam fondui vertingų ąžuolų palikuonys. Ilgaamžiai ąžuolai turi savų paslapčių VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas – ne tik auditorijos bei laboratorijos, bet ir kelis hektarus užimantis medelynas ir arboretumas – retų augalų kolekcija po atviru…
Žolės smulkinimas nerekomenduojamas nuolatinei pievų priežiūrai
Aplinkos ministerija kviečia susipažinti su rekomendacijomis, kurios apibendrina neigiamą žolės smulkinimo poveikį pievų buveinėms. Pagal šias rekomendacijas, biologinei įvairovei palankiausi pievų tvarkymo būdai yra šienavimas ir ganymas. Pastaraisiais metais paplitęs žolės smulkinimas ir paskleidimas gali pakenkti tiek pačioms pievoms, tiek jų gyventojams. Lyginant galimus pievų tvarkymo scenarijus tarpusavyje, moksliniai tyrimai rodo, jog ekstensyvus ganymas ir tradicinis šienavimas lemia augalų rūšinės įvairovės didėjimą, sukuria palankias sąlygas bestuburiams, paukščiams ir kitai faunai. Tuo metu žolės smulkinimas ir paskleidimas blogina pievos būklę – mažina rūšinę įvairovę, keičia pievos struktūrą ir dirvožemio sudėtį. Pavyzdžiui, plotuose, kuriuose nuolat smulkinama žolė dėl azotinių medžiagų pertekliaus įsikuria azotamėgiai aukštieji žolynai – dilgėlynai, builynai, dažniausiai netinkami perėti daugeliui pievose…
