„Maisto banke“ savanoriaujanti kaišiadorietė Laima Džemedžionienė dėl savo veiklos sulaukia įvairiausių reakcijų – vieni džiaugiasi ir giria, jog moteris daro gerus darbus, kiti pirštu prie smilkinio pasukioja ir stebisi – juk nieko nemoka už savanorystę. Tačiau aktyvi moteris kasdien mielu noru eina savanoriauti ir sako esanti laiminga atradusi tokią veiklą.    Šokiravo išmetamos duonos kalnai  Prieš kelis mėnesius į pensiją išėjusi Laima sako, jog ne jai skirta visą dieną žiūrėti serialus – ji mieliau ateina į Kaišiadoryse įkurtą „Maisto banko“ atiduotuvę, čia rūšiuoja nuo išmetimo ar utilizavimo iš parduotuvių, ūkininkų, gamintojų išgelbėtą dar gerą maistą ir dalina jį rajono nepasiturintiems žmonėms. Moteris atvirauja, jog savanoriauti ją paskatino tvarumo idėjos.   „Pirmą…

Ar vis dar reikia pilnų spintų lėkščių, stiklinių ir įrankių, jeigu gyvenimo tempas diktuoja kitokias taisykles? Šiandien vis daugiau žmonių renkasi ne kolekcionuoti porcelianą, o ieškoti funkcionalumo – greito, patogaus ir tuo pačiu estetiško sprendimo maisto pateikimui. Ne tik restoranai ar maitinimo įstaigos, bet ir šeimos, rengiančios piknikus, šventes ar tiesiog norinčios sutaupyti laiką, vis dažniau atsigręžia į naujos kartos vienkartinius gaminius. Tai nebėra tik plastikiniai puodeliai iš stovyklų laikų. Dabartiniai sprendimai pasižymi tvarumu, aukšta kokybe ir net dizainu. Taigi – kokias alternatyvas verta išbandyti šiandien? Kai reikia patogumo, bet nesinori atsisakyti estetikos Modernūs vienkartinio naudojimo indai leidžia pasiekti išskirtinį patogumo ir vizualinio patrauklumo balansą. Jie pritaikyti tiek kasdieniams poreikiams,…

Itin permainingi pavasario orai – šiluma, kurią nustelbė netikėtas šaltukas ir sniegas, o jį netrukus pakeisianti kone 20 laipsnių temperatūra, – ūkininkus verčia ne tik stebėtis, bet ir nerimauti dėl pasėlių. Tačiau žemės ūkio ekspertai ramina teigdami, kad šaltis augalams pakenkti neturėjo, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Trumpam užsibuvę šalčiai nebuvo tokie stiprūs ir intensyvūs, kad kaip nors pažeistų pasėlius. Dalyje Lietuvos, kur anksčiau sušilo, augalų vegetacija buvo sustojusi, ir jie dabar nekantriai laukia ateinančios šilumos bei lietaus. Tai reiškia tik viena: reikia tikėtis augimo spurto, nes didžiojoje šalies dalyje jau buvo atlikti pirmieji tręšimai“, – sako „Linas Agro“ Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė. Gali tekti stabdyti augimą Anot…

Nors automagistralėje „Via Baltica“ žaliasis tiltas gyvūnams pastatytas tik 2023-ųjų pabaigoje, jis jau prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo – vos prieš mėnesį sumontuota vaizdo stebėjimo kamera spėjo užfiksuoti, kad tiltu aktyviai naudojasi gyvūnai – lapės, stirnos, pilkieji kiškiai bei kiti žinduoliai. AB „Via Lietuva“ primena, jog laukiniai gyvūnai kelyje gali atsirasti ištisus metus, tačiau vėlyvą pavasarį ir rudenį jų migracija yra aktyviausia.  Nuo stirnų iki katinų 70 metrų ilgio ir beveik 36 metrų pločio žaliasis tiltas gyvūnų migracijai įrengtas 77 kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kilometre, virš aštuonių eismo juostų kelio (įskaitant jungiamuosius kelius abiejose pusėse), kur leistinas transporto priemonių greitis siekia 130 km/val. Šių metų kovą šiame žaliajame tilte buvo sumontuota…

Balandžio 12 d. vyko didžiausia Valstybinių miškų urėdijos ir Aplinkos ministerijos organizuojama miškų sodinimo šventė „Nacionalinis miškasodis“. Daugiau nei 40-tyje sodinimo vietų visoje šalyje tūkstančiai Lietuvos žmonių kartu su miškininkais sodino laisve ošiančius miškus ateities kartoms.  Nacionalinis miškasodis – jau tradicija tapusi, kasmet vykstanti medelių sodinimo šventė, kurios metu įveisiami ir atkuriami Lietuvos miškai, taip prisidedant prie mūsų šalies miškingumo didinimo. Ši akcija kasmet bendram tikslui sutelkia gausų būrį neabejingų gamtai ir miškui piliečių, organizacijų, bendruomenių, o šiemet miškų sodinimo talka kvietė įprasminti prieš 35 metus tvirtai atkurtą ir susigrąžintą laisvę. „Lietuvos miškai jungia žmones – kartas, kaimynus, šeimas. Smagu matyti tiek daug žmonių, kurie čia jaučiasi kaip namie: ateina…

Vilniaus gyventojai vis dažniau susiduria su miesto tankėjimo, triukšmo ir oro taršos iššūkiais, todėl žaliųjų ir mėlynųjų zonų – teritorijų su augalija ir vandens telkiniais urbanizuotose teritorijose – svarba sostinėje tampa vis aktualesnė. Tokios erdvės ne tik gerina oro kokybę, bet ir teigiamai veikia fizinę bei emocinę gyventojų savijautą. Architektūros ir inžinerinių konsultacijų bendrovės „Sweco“ tyrimas rodo, kad Vilnius turi potencialo padidinti užstatytų teritorijų žaliųjų ir mėlynųjų zonų plotą 50-čia proc. Tačiau tam būtinas nuoseklus požiūris į urbanistinę plėtrą, infrastruktūrą ir bendruomenių įtraukimą. Praėjusių metų pabaigoje remiantis „Copernicus“ duomenimis „Sweco“ atlikto tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog žaliosios ir mėlynosios zonos Vilniuje sudaro 25 proc. užstatytų teritorijų. Tuo tarpu 22 analizuotų…

Šiandien organizacijų, mokslininkų ir piliečių sambūrio „Girių spiečius“ atstovai susitiko su Lietuvos Respublikos Premjeru aptarti kritinės situacijos, susiklosčiusios dėl ruošiamų Miškų įstatymo pakeitimų.​​ Miškų ateitimi susirūpinę visuomenės atstovai Ministrui Pirmininkui perdavė viešą raginimą, kurį per dvi dienas pasirašė daugiau nei 8 tūkstančiai asmenų ir organizacijų, kuriame griežtai prieštarauja siekiui spartinti kirtimus ir primygtinai ragina laikytis Vyriausybės programoje numatytų įsipareigojimų, akcentuodami būtinybę uždrausti plynus kirtimus saugomose teritorijose ir priemiesčių miškuose. „Ši Vyriausybė savo programoje aiškiai žadėjo didinti saugomų miškų plotus, griežtai apriboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose ir užtikrinti, jog per artimiausius 20 metų bent 50 % šalies miškų būtų tvarkomi pagal gamtai artimos miškininkystės principus. Tačiau balandžio 2 d. Aplinkos ministerijos…