Maždaug trečdalis – tiek Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemių gali pasigirti geros kokybės dirvožemiu. Likusios žemės ūkio paskirties naudmenos – vidutinio arba žemo našumo dirvožemiai. Kaip pastebi žemės ūkio ekspertai, nemaža dalis šalies ūkininkų susiduria su dirvožemio kokybės iššūkiais. Vis dėlto, sprendimų padidinti mažo našumo dirvožemių rentabilumą – yra, teigiama „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. Kaip paaiškina „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė, dirvožemio našumas vertinamas balais. Vidutinis Lietuvos dirvožemių našumo balas yra 39,79, o mažo našumo dirvožemiai įvertinami nuo 29 iki 39 balų. Pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją (LTDK 99), didžiausiu našumu tarp mažo našumo dirvožemių pasižymi žemės Kretingos (39,7 balo), Tauragės, Kazlų Rūdos ir Ukmergės (po 39 balus)…
Parengtas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo esminių pakeitimų sąvadas
Aplinkos ministerija, siekdama padėti verslui ir institucijoms geriau suprasti nuo š. m. sausio 1 d. įsigaliojusius Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymo ir PAV tvarkos aprašų pakeitimus, parengė svarbiausius pakeitimus apibendrinančią ir paaiškinančią lentelę. Įstatymo pataisos leis paspartinti poveikio aplinkai vertinimo procesą, supaprastinti procedūras ir efektyviau priimti sprendimus. Viešai jos buvo pristatytos Aplinkos apsaugos agentūros seminare sausio mėnesį. Šio seminaro vaizdo įrašą galima rasti čia. Aplinkos ministerijos parengtą esminių pakeitimų lentelę galima rasti čia. Aplinkos ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos ES direktyvos (RED III) nuostatas vienas iš minėtų PAV reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų numato, jog nuo 2026 m. vasario 21 d. atliekant atsinaujinančius…
Aplinkos ministerija pristato Lietuvos miškų sektoriaus situacijos analizę, svarbią tolesnėms diskusijoms dėl ilgalaikės nacionalinės miškų politikos
Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta išsami Lietuvos miškų sektoriaus esamos situacijos analizė, kuri taps pagrindiniu dokumentu rengiant nacionalinę miškų politikos strategiją iki 2050 m. Analizėje įvertinta miškų būklė, jų vaidmuo ekonomikoje ir visuomenėje, poveikis klimato kaitai. Dokumente taip pat aptariami šio sektoriaus valdymo ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymo aspektai. Analizė atskleidžia, kad Lietuvos miškai išlieka vienu svarbiausių šalies gamtinių, ekonominių ir klimato išteklių: šiuo metu miškingumas siekia 33,9 proc., miškai kasmet sugeria apie 7 mln. tonų CO₂ ekvivalento, o medienos pramonė sudaro 5 proc. BVP ir apie 12 proc. viso šalies eksporto. Kartu išryškėja ir iššūkiai: dažni teisiniai pokyčiai, valdymo fragmentiškumas, klimato rizikos bei skirtingi visuomenės ir sektoriaus dalyvių lūkesčiai. Ši analizė…
Lietuvos vandens tiekėjų asociacija kartu su Aplinkos ministerija stiprina dialogą dėl tvarių sprendimų vandentvarkoje
Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (toliau LVTA) kartu su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija tęsia konstruktyvų dialogą dėl vandentvarkos sektoriaus reguliavimo tobulinimo, siekdamos suderinti ambicingus aplinkosauginius tikslus su realiomis sektoriaus įgyvendinimo galimybėmis. Pastaraisiais metais vandentvarkos sektoriuje įsigalioję ar planuojami nauji reikalavimai apima infrastruktūros apsaugą, kibernetinį saugumą, nuotekų valymo standartus, vandentvarkos infrastruktūros objektų perėmimo, tinklų inventorizavimo bei monitoringo tvarką. LVTA pažymi, kad didžioji dalis šių priemonių yra svarbios aplinkos apsaugai, tačiau jų įgyvendinimui būtina užtikrinti aiškius terminus, finansinius resursus ir techninį pagrįstumą. „Vandentvarkos įmonės nori ir gali įgyvendinti iškeltus aplinkosauginius tikslus, tačiau tam būtinas racionalus reguliavimas. Todėl svarbu, kad teisės aktai būtų ne tik ambicingi, bet ir praktiškai įgyvendinami. Tik bendradarbiaudami galime pasiekti…
Draudikai: dėl itin šaltų orų gaisrų skaičius šiemet šoktelėjo daugiau nei 50 proc.
Šių metų žiemos speigai atnešė ne tik didesnes kuro sąnaudas ir sąskaitas už šildymą, bet, deja, ir išaugusius gaisrų skaičius. Didžiausio šalies draudiko duomenimis, šiais metais jau fiksuota 57 proc. daugiau gaisrų nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Pagrindinės gaisrų priežastys – dėl didelio šalčio intensyvesnis šildymo katilų, krosnių, židinių kūrenimas, bei išaugęs elektrinių šildymo įrenginių naudojimas. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, nuo šių metų pradžios iki vasario 9 d. jau buvo fiksuoti 249 gaisrai, kai praėjusiais metais per tą patį laikotarpį gaisrų skaičius siekė 159. „Nors gaisrai sudaro nedidelę dalį visų registruojamų būsto draudimo žalų – jų sukelti nuostoliai gerokai viršija kitų įvykių vidutines žalas. Be to, vidutinė gaisro nuostolių…
Specialistas atskleidė, kodėl lietuviai pradeda pirkti elektromobilius
Lietuvoje – elektromobilių bumas: per metus jų skaičius šalyje išaugo net 57 proc. ir viršijo 44 tūkstančius. Verslas pereina prie elektrifikacijos vadovaudamasis ne emocijomis, o šaltais kaštų skaičiavimais, kuriuos dar labiau pagrindžia PVM lengvatos ir griežtėjantys taršos mokesčiai. Kartu keičiasi ir požiūris į infrastruktūrą – vietoje brangių įrenginių vis dažniau pasirenkami įrenginiai, turintys ilgesnį garantinį laikotarpį bei papildomai sutaupyti leidžiančią programinę įrangą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Verslas keičia strategiją ir pamažu pereina prie visiškos elektrifikacijos Remiantis „Regitros“ duomenimis, įmonės įsigyja apie 70 proc. visų naujų elektromobilių – tai koreliuoja su įkrovimo sprendimų įmonės „Evioni“ duomenimis, rodančiais, kad apie du trečdalius visų parduotų įkrovimo stotelių įsigijo verslo klientai. Tačiau stebina ne skaičiai, o…
ES neformalioje Aplinkos taryboje – diskusijos dėl ES klimato prioritetų stiprinimo ir mažėjančių vandens išteklių išsaugojimo
Kipro sostinėje Nikosijoje vykusioje Europos Sąjungos neformalioje Aplinkos taryboje ministrai diskutavo apie atsparios klimato kaitai Europos kūrimą ir apie ES prioritetų atstovavimo tarptautinėse klimato derybose stiprinimą. „Visa Europa jau seniai patiria rimtus klimato pokyčių padarinius: dažnėjančios ir vis stiprėjančios karščio bangos, sausros ir potvyniai aiškiai įrodo, kad mums būtina kalbėti apie atsparumo klimato kaitai didinimą“, – ministrų susitikime kalbėjo aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Anot ministro, svarbu įvertinti ateities klimato poveikį ne tik ekonomikos sektoriams, bet ir aplinkai, o ypač vandeniui. Todėl integruota Europos atsparumo klimato kaitai sistema padės labiau valstybės narėms koordinuoti veiksmus, o išsamūs klimato rizikos vertinimai leis atlikti išsamesnius tyrimus taikant tuos pačius scenarijus visoje ES. „Šiuo metu…
Aplinkos ministerija pristato siūlomus Miškų įstatymo pakeitimus
Kitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje bus pradėtos diskusijos dėl Seimui 2024 m. pateikto Miškų įstatymo naujos redakcijos projekto. Planuojama išsamiai pristatyti siūlomus naujausius Miškų įstatymo pakeitimus bei aptarti, kaip Nacionaliniame susitarime dėl miškų priimti susitarimai buvo įgyvendinti šiame įstatymo projekte. 2024 m. birželį Seimui nutarus pradėti šio projekto svarstymo procedūrą, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2024 m. rugpjūčio – spalio mėn. organizavo diskusijas, tačiau tuo metu nebuvo rasti visas suinteresuotas šalis tenkinantys kompromisai. Todėl 2024 m. spalį Seime priimtas sprendimas Miškų įstatymo projekto svarstymą perduoti naujos kadencijos Seimui. Įgyvendinant tiek XIX-osios Vyriausybės, tiek XX-osios Vyriausybės programų nuostatas, Miškų įstatymo projektas buvo peržiūrėtas ir parengta programas atitinkanti Vyriausybės išvada šiam…
Seimo nario A. Radvilavičiaus pranešimas: aplinkos ministro pareiškimai apie vasario 4 d. įvykius Seimo Aplinkos apsaugos komitete – neatsakingi ir faktais nepagrįsti
2026 m. vasario 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Viešojoje erdvėje aplinkos ministro paskleisti teiginiai apie svarstymus Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir apie mane, kaip komiteto narį, yra rimti kaltinimai, grindžiami prielaidomis ir interpretacijomis, tačiau ne faktais. Tokie pareiškimai vertintini kaip neatsakingas politikavimas ir asmeninis užsipuolimas, turintis šmeižto požymių. Pabrėžiu, kad mano pozicija dėl Miškų įstatymo yra vieša, nuosekli ir argumentuota – ji grindžiama teisėkūros principais, ekspertinėmis išvadomis bei viešojo intereso apsauga, buvo ir yra aiškiai išsakoma. Pažymiu, kad ministro vieši pareiškimai, peržengiantys jo kompetencijos ribas, vertintini kaip neetiška ir galimai neteisėta spaudimo forma. Aplinkos ministras, kaip Vyriausybės narys, už savo veiklą…
Trečius metus atliekamas Tvarumo barometras: kaip keičiasi gyventojų požiūris į miestą, būstą ir judėjimą
Trečius metus iš eilės atliekamas Tvarumo barometro tyrimas rodo nuoseklius pokyčius gyventojų požiūryje į miestą, būstą ir kasdienį judėjimą. Kasdieniam susisiekimui pirmenybę automobiliui šiandien teikia apie 4 iš 10 didžiųjų Lietuvos miestų ir jų rajonų gyventojų – reikšmingai mažiau nei prieš metus. Tuo pat metu būsto pasirinkimo žemėlapyje ryškėja dvi kryptys: beveik po lygiai gyventojų rinktųsi gyventi tiek miesto centre arba arti jo, tiek priemiesčiuose. „Nuoseklus gyventojų įpročių ir lūkesčių stebėjimas leidžia matyti ne pavienius pasirinkimus, o kryptį, kuria juda miestai ir jų gyventojai. Ryškiausias pastarųjų metų pokytis fiksuojamas susisiekimo įpročiuose – nors automobilis vis dar išlieka svarbia susisiekimo priemone, jo dominavimas miesto kasdienybėje silpnėja“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“…
