Šie metai Lietuvos miško medžiams buvo derlingi – kai kurios rūšys sėklų subrandino itin gausiai. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, daugiausiai sėklinės medžiagos paruošta iš karpotojo beržo – 567,5 kg. Taip pat surinkta 272,5 kg juodalksnio sėklų, o dar kelių siuntų laukiama artimiausiu metu. Tuo metu 2025-ieji buvo nederliaus metai ąžuolams – šiemet jie visiškai neužmezgė gilių. Paprastosios pušies ir paprastosios eglės sėklų rinkimas dar tęsiasi, todėl galutiniai spygliuočių sėklinės medžiagos kiekiai paaiškės po Naujųjų metų. Vis dėlto prognozuojama, kad didesni sėklų kiekiai bus surinkti iš pušynų. Pagal sėklinės miško bazės objektų derėjimo stebėjimo duomenis, paprastosios pušies vidutiniškas ir gausus derėjimas nustatytas 27 objektuose, o paprastosios eglės vidutiniškas derėjimas –…

Ne vienas Lietuvos ūkininkas gali patvirtinti: darosi vis sunkiau užauginti stabilų derlių. Dėl intensyvaus žemės dirbimo, kitų veiksnių prastėja dirvožemio būklė, kuri tiesiogiai veikia ir derliaus kiekį bei jo kokybę. Tačiau ūkininkai pastebi, kad organinės medžiagos – nuo šiaudų iki specializuotų organinių trąšų – padeda atstatyti dirvos balansą ir pasiekti stabilesnį derlių, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Pagrindinė organinių trąšų savybė – gerinti dirvožemio būklę ir ją stabilizuoti, nes tai ir yra svarbiausia ūkininkams. Kuo daugiau stabilumo turime pasėliuose, tuo labiau galime didinti derliaus potencialą. Vis dėlto, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad organinės trąšos yra skirtingos, tad ir poveikį jos gali turėti skirtingą: bandymais nustatyta, kad kai kurios derlių…

Prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) įvyko iki šiol didžiausias protestas dėl be nuskausminamųjų kastruojamų paršelių – susirinko virš 100 žmonių. Šūkius ir kalbas lydėjo būgnų mušimas, o viską vainikavo protestuotojų tarnybos direktorei Audronei Mikalauskienei „padovanota“ milžiniška kalėdinė dovana ir kreipimosi į STT kopija. „VMVT darbas yra saugoti gyvūnus, tačiau už tai atsakinga institucijos vadovė nesiima veiksmų ir leidžia kankinti be nuskausminamųjų kastruojamus paršelius. Todėl artėjant didžiausioms metų šventėms, „padovanojome“ A. Mikalauskienei tai, ko jai trūksta – širdį, kuri padėtų pamatyti, kaip žiauru pjaustyti mažylius be jokio nuskausminimo“, – sako protesto organizatorė ir nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė. Susirinkę protestuotojai nešini įvairiais plakatais šaržavo VMVT…

Skaitmeniniame ir urbanizuotame pasaulyje žmogaus ryšys su gamta sparčiai silpsta. 1800–2020 m. jis sumažėjo net 60 proc., rodo naujausias Derbio universiteto (JK) tyrimas. Jei niekas nesikeis, ši tendencija tik stiprės, tačiau jei veiksmų imsimės šiandien, iki 2050 m. galime viską pakeisti. „Patalpų karta“: 4 minutės gamtoje per dieną Per du šimtmečius urbanizacija pasaulyje išaugo iki maždaug 83 proc. – daugiau nei aštuoni iš dešimties žmonių šiandien gyvena miestuose. Kartu reikšmingai sumažėjo natūralių gamtinių teritorijų, o tai tiesiogiai mažina kasdienį kontaktą su gyva aplinka. Be to, 2025 m. Derbio universiteto atlikto tyrimo duomenimis, šiuolaikinis žmogus net 92 proc. savo gyvenimo praleidžia patalpose ar transporto priemonėse. Tik 7 proc. laiko – lauke,…

Lietuvos miškai šiandien yra mūsų pasididžiavimas, bet tuo pačiu ir mūsų gėda. Vienur dar stovi šimtamečiai eglynai, šlapiuosiuose miškuose klykauja gervės, samanomis apaugę akmenys saugo paslaptis, o pušynų aikštelėse dar galima įkvėpti švaraus, eteriniais aliejais turtingo gyvo miško kvapo. Kitur – plikos plynės, gilių vėžių išdraskytas dirvožemis, šakų krūvos ir „medienos plantacijos“, kurios su gyva giria turi tiek pat bendro, kiek duobėta automobilių aikštelė su žiedais kvepiančia pieva. Nenuostabu, kad daug kas jaučia bejėgiškumą. Miškai kertami „pagal taisykles“, įstatymai atrodo sudėtingi, o sprendimai neretai priimami kabinetuose, kuriuose nesigirdi visuomenės balso. Tačiau bejėgiškumas – tik būsena, o ne lemtis. Kitų šalių piliečių patirtis rodo: paprasti žmonės gali tapti labai rimta jėga,…

At the forum of the Green Missions for Climate Finance (GM4Finance) held in Vilnius on 10 December 2025, highlighted the deepening cooperation between Türkiye and Lithuania in climate finance, energy efficiency, and sustainable municipal development. The event brought together representatives of government institutions, municipalities, academic institutions, business associations, and sustainability experts from both countries to discuss opportunities for local transformation and the value of international collaboration. The forum is the final phase of the project „Green Missions for Climate Finance: Türkiye–Lithuania Collaborative Learning for Energy-Smart Municipalities (GM4Finance)“. This initiative is a mutual learning process that included good-practice exchange visits, training sessions, thematic workshops, and cooperation between municipalities, aimed at strengthening…

Skaitmeniniame amžiuje, kai vis daugiau laiko praleidžiame prie ekranų, o ne gamtoje, visuomenėje toliau ryškėja vienas iš didžiųjų šiuolaikinio žmogaus iššūkių – prarastas ryšys su aplinka. Šią spragą siekia užpildyti unikali savanoriška iniciatyva „Gamtos bičiulių biblioteka“, kurią vykdo klimato kaitos aktyvistė ir Europos klimato pakto ambasadorė Lietuvoje Rugilė Matusevičiūtė. „Gamtos bičiulių biblioteka“ jungia gamtos pažinimą, įtraukia bendruomenes ir teikia temines, viešai prieinamas bibliotekas. Nemokamos bibliotekėlės įrengiamos bendruomenių centruose, senjorų namuose, jaunimo erdvėse. Pasak R. Matusevičiūtės, iniciatyvos tikslas – suteikti prieigą jaunimui, senjorams ir pažeidžiamoms grupėms prie pačios aktualiausios informacijos apie tvarumą, didinti bendruomeniškumą ir populiarinti Lietuvos autorių kūrybą. „Prieš kelis metus savo namuose pradėjau kaupti asmeninę „Gamtos bičiulių“ biblioteką. Galiausiai…