Kovo 3-4 dienomis į Plungės miesto gatves išriedėjo nauji elektriniai autobusai, kuriuos UAB Plungės autobusų parkas įsigijo iš konkursą laimėjusios UAB „Busnex“. Įsigytieji 6 miesto tipo elektriniai „King Long“ markės autobusai – netaršūs, pritaikyti žmonėms su negalia. Prieš išvykstant iš stoties, naująsias transporto priemones apžiūrėjo Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis ir Plungės autobusų parko direktorius Gintas Orda. Pasidžiaugta, kad autobusai – su informatyviomis švieslentėmis, alkotesteriais, vaizdo stebėjimo kameromis, su specialiais pandusais žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Be to, papuošti naujaisiais Plungės logotipais. „Ilgai laukėm ir pagaliau sulaukėm. Ši investicija – įrodymas, kad ir nedidelės savivaldybės – tokios kaip Plungė – rūpinasi aplinka ir tvarumu, gali…
Aplinkos ministerija planuoja išplėsti Stračiūnų draustinio teritoriją ir įsteigti naujus Radyščiaus, Tyklės bei Večių draustinius
Aplinkos ministerija planuoja išplėsti valstybinio Stračiūnų herpetologinio draustinio ribas ir įsteigti naujus valstybinius Radyščiaus herpetologinį, Tyklės botaninį-zoologinį ir Večių botaninį draustinius. Stračiūnų draustinio plotas didėtų apie 76 ha ir užimtų apie 100 ha teritoriją, o nauji Radyščiaus, Tyklės bei Večių draustiniai užimtų atitinkamai apie 20, 100 ir 20 ha teritorijas. Per pastaruosius metus Stračiūnų draustinio apylinkėse aptikta naujų raudonpilvių kūmučių, balinių vėžlių radaviečių ir 9080 Pelkėtų lapuočių miškų buveinė. Naujos saugomų rūšių ir buveinių radavietės yra įtrauktos į ekologinį tinklą „Natura 2000“. Plečiant šį draustinį, bus siekiama išsaugoti biologines vertybes, apriboti galinčią pakenkti ūkinę veiklą. Radyščiaus draustinį ketinama įsteigti norint apsaugoti balinio vėžlio buveines. Tyklės draustinyje bus saugomos pelkių ir…
Medinė architektūra – nuo tvarios miškininkystės iki klimato kaitos prevencijos
Vilniuje vykęs tarptautinis medinės architektūros ir statybos forumas „Forum Wood Building Baltic 2026“ parodė, kad architektų ir inžinierių kūryba gali derėti su globaliais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ar išteklių atsinaujinimas, naudotis technologinių inovacijų teikiamomis galimybėmis ir įtraukti visuomenę. Robotizuotos gamyklos, klimato kaitai atsparūs pastatai, bendruomenes telkianti architektūra ir net šiaudais izoliuoti daugiabučiai – visa tai ne vizijos, o jau dabar realūs projektai Europoje. Renginį organizavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultetas kartu su FORUM HOLZBAU, vasarį į Vilnių pakvietę architektus, inžinierius ir susijusių sričių profesionalus iš Austrijos, Danijos, Ispanijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Baltijos šalių. Ekspertai sutaria: mediena yra atsinaujinantis išteklius, todėl šiandien tampa vienu svarbiausių atsakymų…
Saulės elektrinės po padidinamuoju stiklu: kas gresia neįvykdžius kibernetinio saugumo reikalavimų?
Iki 2026-ųjų vasaros visų didesnių nei 100 kW saulės elektrinių savininkai Lietuvoje turės atlikti kibernetinio saugumo auditą ir pateikti saugumo atitikties deklaraciją ESO. Ekspertai teigia, kad tai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų pokyčiųenergetikos sektoriuje. Kaip jis paveiks verslus ir ar nesilaikant reikalavimų elektrinių veikla iš tiesų gali būti sustabdyta? „Nors tai viena iš tų naujienų, kuri iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip biurokratinė prievolė, tačiau realybėje kalbame apie visai kitą lygį. Saulės elektrinė šiandien – skaitmeninė sistema, kuri priima komandas, turi nuotolinį valdymą ir jungiasi prie tinklo. Neapsaugota ji tampa potencialiu taikiniu“, – teigia „VEESLA Tech“ direktorius Ugnius Franckevičius. Saulės elektrinės – kibernetinių grėsmių žemėlapyje Šiuolaikinę elektrinę sudaro inverteriai, valdikliai, energijos kaupikliai, monitoringo sistemos. Visa ši sistema turi programinę įrangą, dažnai ir nuotolinę prieigą. O ten,…
Lietuvos miestai – po didinamuoju stiklu: įsibėgėja žaliosios infrastruktūros galimybių studija
Viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) drauge su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) 2025-ųjų metų pavasarį pradėjo „Žaliosios infrastruktūros skatinimo“ projektą. Jam įsibėgėjant, šalyje atliekama analitinė ir galimybių studija. SSVA Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis atskleidžia, kad vienas iš pagrindinių projekto tikslų – užtikrinti sistemingą ir efektyvų žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros integravimą į Lietuvos miestų ir kitų urbanizuotų teritorijų plėtrą. „Drauge su partneriais dirbame siekdami sukurti ir specialistams bei visuomenei pristatyti aiškias metodines gaires, padėsiančias įgyvendinti ekologiškai tvarius sprendimus miestuose ir už jų ribų. Tai strateginis žingsnis, orientuotas į kompleksinius ir ilgalaikius sprendimus bei metodus, pagrįstus gerąja kitų šalių praktika“, – teigia M. Pakalnis. Anot jo, projekto „Žaliosios infrastruktūros…
Žuvų įveisimui šiemet bus skirta 300 tūkst. eurų
Aplinkos ministras patvirtino Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų skyrimą žuvų įveisimui. Šiemet skirta 300 tūkst. eurų. Tai maždaug 50 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais. Žuvivaisai skiriamos lėšos naudojamos žuvų įveisimui tik valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, t.y. neišnuomoti vandens telkiniai. Tuo tarpu išnuomotus vandens telkinius įžuvina jų nuomininkai pagal 10 metų galiojančius žuvų įveisimo planus. Siekiant išlaikyti pakankamą plėšrių žuvų kiekį vandens telkiniuose, daugiausiai įveisiama lydekų, kurias dažnai žvejoja žvejai mėgėjai. Pernai už Aplinkos ministerijos skirtas lėšas įveista daugiau nei 100 tūkst. šiųmečių lydekų, taip pat baltųjų amūrų ir margųjų plačiakakčių 38 valstybiniuose vandens telkiniuose, nurodytuose Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius…
Nuo teisės aktų prie vertės: kaip mažos taršos zonos keičia miestus?
Tylesnės gatvės, švaresnis oras ir saugesnė aplinka – tai realūs pokyčiai ir kryptis, kuria šiandien juda šiuolaikiniai miestai. Viena iš priemonių šiems tikslams pasiekti – mažos taršos zonos. Nors jų įgyvendinimas reikalauja pokyčių, nuosekliai taikomi sprendimai per kelerius metus pastebimai keičia miestų kasdienybę. „Mažų taršos zonų tikslas nėra įvesti draudimus – jų esmė yra susigrąžinti miestų erdves žmonėms. Kiekvienas nori gyventi aplinkoje, kur mažiau triukšmo ir taršos, kur vaikai gali saugiai žaisti, o gatvės skirtos ne tik automobiliams. Tai reikalauja pastangų ir atsakomybės, tačiau ilgainiui tokie sprendimai kuria realią pridėtinę vertę miestams ir jų gyventojams“, – sako susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė. „Mažos taršos zonos yra vienas efektyviausių ir išbandytų įrankių…
Miškininkai kviečia dalyvauti šventėje „Paukščiai grįžta namo“
Kovo 13 d. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kviečia visoje Lietuvoje pasitikti sugrįžtančius paukščius ir kartu tęsti ilgametę tradiciją. „Paukščiai grįžta namo“ – dar 1923 m. prof. Tado Ivanausko pradėta akcija, kurios tikslas – kelti inkilus grįžtantiems sparnuočiams. „Kovo 13 d. kviečiu visus pasitikti sugrįžtančius paukščius ir kartu tęsti ilgametę tradiciją. Tai ypatinga šventė, kurioje susitinka gamta ir žmogus. Kiekvienas iškeliamas inkilas – tai mažas žingsnis link mūsų gamtos puoselėjimo. Tegul šis pavasaris atneša dar daugiau ryšio su gamta ir atsakomybės už ją,“ – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Akcijos metu visoje Lietuvoje bus iškelta daugiau nei 8 tūkst. inkilų, kuriuos pagamino VMU Kretingos, Raseinių ir Tauragės regioninių padalinių miškininkai. „Paukščiai grįžta namo…
Lietuvos miškų sveikata: kokia jos būklė šiandien?
Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, Lietuvos miškų sveikumas šiuo metu vertinamas kaip sąlyginai geras. Pastaraisiais metais šalyje nefiksuota masinių kenkėjų plitimo židinių, o vidutinė medžių lajų defoliacija (lapų ir spyglių netekimas) siekia 22 proc. ir yra artima Europos vidurkiui (24 proc.). Vis dėlto Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai atkreipia dėmesį, kad klimato kaitos sąlygomis stiprėja ekstremalių reiškinių – audrų, stiprių vėjų, sausrų, liūčių, gausaus snygio ir karščio bangų – poveikis miškams. Įveiktas didžiausias kenkėjų antplūdis Reikšmingas pastarųjų metų pasiekimas – 2021 m. prasidėjusio žievėgraužio tipografo protrūkio suvaldymas. Šis kenkėjas smarkiai pažeidė Lietuvos eglynus ir per ketverius metus šalyje sunaikino iki 2,5 mln. kubinių metrų eglių medienos. Nors didžiausias masinis antplūdis pažabotas,…
Sukurtas interaktyvus potvynių rizikos žemėlapis savivaldybėms
Savivaldybėms, patenkančioms į potvynių rizikos teritorijas, nuo šiol nebereikės remtis apytiksliais skaičiavimais ar skirtingais duomenų šaltiniais. Valstybės duomenų agentūra, sujungusi turimus duomenis, sukūrė naują interaktyvų žemėlapį, leidžiantį tiksliai įvertinti galimas potvynių rizikas ir nustatyti, kiek ir kokių gyventojų bei pastatų patenka į užliejamas teritorijas. Nuo poreikio iki sprendimo Sprendimas sukurtas reaguojant į savivaldybių poreikį teikti tikslius duomenis pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgyvendinamą potvynių rizikos mažinimo priemonę „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“. Iki šiol savivaldybėms, rengiančioms įvairius rizikų planus, paraiškas ir pažymas, tekdavo nurodyti: kiek gyventojų gyvena potvynių rizikos teritorijose; kiek pastatų patenka į užliejimo zonas; kokia teritorija būtų paveikta skirtingų scenarijų atveju. Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų reikalavimuose nustatyta, kad pateikiami duomenys turi būti tikslūs. Valstybės duomenų agentūros agreguotas žemėlapis suteikia galimybę realiuoju laiku stebėti ir vertinti aktualius ir tikslius rodiklius. Oficialūs ir aktualūs duomenys Šis…
